Realybės baimė

Tikras moteriškumas ir tikras vyriškumas kelia baimę…

Kiekvienai moteriai beprotiškai norisi, kad greta jos būtų stiprus ir pasitikintis savimi vyriškis. Kad spręstų visus klausimus, kad už jo – kaip už mūro sienos. Kad galima būtų atsipalaiduoti, niekur nebelėkti ir jausti, kad tavimi rūpinamasi. Tačiau kažkodėl, sutikus tokį vyrą, viduje užgimsta baimė.

Mano pažįstama dabar bendrauja su stipriu vyriškiu. Jis atsakingas, vyriškas. Priima sprendimus. Visiškai ją aprūpina. Iškart pasiūlė tekėti už jo, kad nereikėtų gyventi susimetus. Nori vaikų ir nuolat apie tai kalba.

Ji tokio vyro laukė labai ilgai. Svajojo. Bendravo su keliais vaikinais, kurie nenorėjo nieko – nei namų, nei šeimos. Ir štai pasirodė princas. O jinai bijo.

Ko bijo? To, kad su juo „bile kaip“ nebesigaus. Su juo gyvenant, reikia būti Moterimi. Tikra. Arba nebūti iš viso. Tokio vyro nesigaus auklėti, kontroliuoti, kankinti isterijomis be rimtos priežasties. Jis tau nepaklus. Jis pats priims sprendimus – ir tau su tuo teks susitaikyti. Tau reikės prie jo prisitaikyti. Mokytis būti švelnia ir mylinčia. Gimdyti vaikus, o ne komanduoti kariuomenės divizijoms ar bent jau kokiam ors kolektyvui. Keistis ir augti. Baisoka.

Kaip gi gyventi su tikru vyru?

Su tikru vyru tu atsiduri minų lauke. Kai nuklysti iš kelio – prarandi kontaktą su savimi. Tai darosi pavojinga, baisu. Su juo iš tiesų negalima „bile kaip“, aplinkui – minos. Galima tiktai pasikliauti, pasitikėti, patikėti juo ir žengti petys į petį.

Su paprastais viskas aišku. Tu žinai, koks daugmaž scenarijus. Tuoktis nenori, kabina makaronus ant ausų. Reikalauja, kad tu eitum dirbti. Negali pakęsti tavo emocijų. Neturi atsakomybės jausmo. Tu žinai, ko galima iš jo laukti. Pasirengusi tam, ką gausi. Nors tuo pat metu gali turėti iliuzijų, kad viskas bus kitaip. Širdies gilumoje tu vis tiek žinai, kur link visa tai veda. Tačiau neprisipažįsti.

Ir su tokiu galima būti ne visai moterimi. Kažkur gali elgtis kaip moteris, kažkur – kaip vyras. Kaip patogiau. Nebūtina labai smarkiai keistis, darbuotis su savo įpročiais – pasidaro lengviau. Tačiau su tokiais vyrais nesulauksi moteriškos laimės. Nors daugeliui pakanka ir komforto, jis labiau pageidaujamas ir naudingesnis. Laimė – tai visgi kažkas iš mitologijos. O čia – viskas suprantama.

O vyrai turi potencialą – vystytis viena ar kita linkme. Su skirtingomis moterimis jie sugeba elgtis skirtingai. Su kažkuria iškart pavirsta klusniais sūneliais , o su kai kuriomis staiga išdygsta sparnai ir jie tampa tikrais vyrais. Ir skirtumas tarp pirmos ir antros moters bus tas, kuri iš jų bijo gyventi greta tikro vyro, o kuri – ne.

Jeigu moteriai tikrasis vyriškumas, vyriška energija kelia baimę, ji pradeda stengtis vyrą pažaboti, padaryti jį sau patogiu. Tuo pat metu sužlugdant savo pačios svajonę apie tvirtą petį šalimais. Nes tikras vyras priims tokius sprendimus, kurie moteriai iš pradžių nepatiks. Jūsų „ego“ maištaus, kai jis ims už jus spręsti, su kuo bendrauti, o su kuo – ne. Kai jis lauks iš jūsų paklusnumo, o ne protingų patarimų. Jis kai kuriais atvejais bus griežtas ir kietas, o kai kuriais – netgi truputėlį žiaurus.

Viena mano pažįstama jau seniai gyvena viena. Ir nenori nieko keisti. Visos jos kalbos apie tai, kad tikri vyrai neegzistuoja, sklandžiai perauga į griežtą poziciją, jog vienai gyventi patogiau. Nes jos gyvenime buvo vyras, pasirengęs paimti ją savo globon, tačiau tai turėjo savo kainą. Persikėlimas į kitą miestą. Reikėjo palikti darbovietę ir užsiimti vaikais. Be to – dviem vaikais iš jos pirmos santuokos, o jis norėjo dar porelės savų. Jis neleido jai savęs kontroliuoti ir reguliuoti. Jis norėjo suteikti jai tokį gyvenimą, apie kokį ji svajojo, tačiau tai buvo pernelyg baisu. Ir tada ji nusprendė, kad geriau bus vienai. Pačiai viską spręsti ir savimi pasikliauti. Laimės čia ne per daugiausia, užtat komfortiška ir patogu.

Vyras iš tiesų gali keistis. Kiekvieno iš jų viduje esama vyriško kodo, kurį moteris arba aktyvizuoja, arba nuslopina. Viena ir ta pati moteris skirtingame amžiuje gali atlikti įvairias funkcijas vienam ir tam pačiam vyrui. Persitvarkyti sudėtinga, tačiau įmanoma.

Aš pamenu šitą baimę.

Kai mudu su būsimu vyru tiktai susipažinome, neretai susitikdavome valgykloje, pietų metu. Aš jau turėjau santykius – beprasmiškus ir be perspektyvos. Tačiau sklandžiau iliuzijose, kad iš jų būtinai kažkas išeis. Man norėjosi globos, apsaugos, tvirto peties. Tačiau nieko tokio nebuvo.

Tą dieną atėjau į valgyklą per patį įkarštį, visos vietos buvo užimtos, išskyrus vieną. Greta jo. Mes nelabai vienas kitą mėgome. Ir prisėdau aš ten ne itin noriai. Tačiau kai tik patekau į jo lauką, mano protas kažkodėl iškart nusiramino. Mus skyrė keli centimetrai erdvės. Mes paprasčiausiai sėdėjome greta. O aš pajutau, kad šalia manęs – vyras. Ir per nugarą nuvilnijo šaltukas. Iš baimės. Nes bendrauti su tokiais vyrais nemokėjau.

Mano sutuoktinis buvo dar visai geltonsnapis – mėgo pasilinksminti, turėjo daug draugų, gerbėjų iš merginų tarpo. Į jį mažai kas žiūrėjo rimtai. Ir mūsų kolegos galvojo, kad nieko mums nesigaus. Pasinaudos manimi ir pames. Tiesiog jie nežinojo, kad jo viduje esama vyriško kodo. Kurį tą dieną pajutau. Man nepavyko to kodo aktyvizuoti iš karto ir kurį laiką gyvenau taip, kaip buvo patogiau – viską dariau pati, komandavau vyrui.

O kai tai netikėtai nutiko, aš vėl prisiminiau tą baimės pojūtį. Po vieno barnio vyras visur pakeitė slaptažodžius. Mes drauge dirbome, aš jam padėdavau (nors tiksliau reikėtų sakyti – kontroliuodavau). Ir staiga nebegaliu patekti nei į paštą, nei į elektroninę piniginę – niekur. Jis pakeitė visus slaptažodžius, atėmė iš manęs galimybę jį kontroliuoti ir diktuoti jam sąlygas. Pirmoji emocija – baimė. Paskui – pyktis. Paskui – nuoskauda. Paskui – vėl baimė. Ir tik po dviejų savaičių man atlėgo.

Prireikė dviejų savaičių, kad suprasčiau, jog mano gyvenimas nebebus toks, kaip anksčiau. Mūsų namuose atsirado Vyras.

Buvo baisu. Baisu likti vienai. Likti be nieko. Likti apgautai. Patikėti ir nusivilti. Nustoti būti reikalingai. Prarasti reikšmę. Reikėjo keistis – ieškoti savęs, atsiskleisti naujaip, kažkuo užpildyti atsiradusią tuštumą. Sudėtinga buvo neužsidaryti savyje, nepasiduoti pykčiui, neišeiti. Tačiau man gavosi. Tegu ir su didelėmis pastangomis.

Drauge su tokiais rimtais apribojimais, atsirado visiškai nauji laisvės lygmenys. Atsirado daug laiko pabūti su vaikais. Galimybė nepergyventi, kaip užmokėti už butą. Aš paprasčiausiai nebemačiau, kiek šiuo momentu turime pinigų. Visiškai. Kai man kažko prireikdavo, aš paprašydavau. Ir dažniausiai – gaudavau. O problemas sprendė vyras.

Tai išlaisvino tiek jėgų, tiek laiko ir galimybių, kad atsirado mano tinklapis. Aš pradėjau rašyti. Seniai apie tai svajojau, o dabar pagaliau atsirado resursų. Mano vyro vyriškumas suteikė man galimybę susikoncentruoti ties savo moteriškumu. Taip mes ir augame toliau – drauge, sinchroniškai. O juk galėjau išsigąsti. Ir pabėgti. Pačioje pradžioje, kai tik pajutau grėsmę. Arba tą dieną, kai jis pademonstravo savo vyrišką prigimtį. Galėjau pasirinkti patogumus ir likti be nieko…

O kaipgi tikros moterys?

Daugelis vyrų lygiai taip pat vengia moteriškų moterų. Kai jų viduje nesubrendo vidinis vyras, kuriam reikia su jomis būti. Su ja juk irgi nesigaus „bile kaip“. Jeigu ji moteris, tai nesikamuos trijose darbovietėse. Ji užsiims mezgimu, keps pyragus ir nusimins, kad nėra pinigų. Ir su ja baisu. Reikia būti atsakingu, reikia būti vyru.

Ir mergaitės skundžiasi, kad nėra tų, kurie pasiryžę tuoktis, o ne gyventi susimetus. Kad nėra tų, kurie prisiims atsakomybę. Tačiau tai netiesa, tokių vyrų esama. Tiesiog jų mažai. Ir kai tampate moterimi pilna šio žodžio prasme, berniukai nustoja su jumis bendrauti. Jie pradeda jūsų baimintis. Ir atrodo, kad dabar jūs niekam daugiau nepatinkate. Tačiau tai netiesa. Tiesiog jūsų princas dar nepasiekė jūsų karalystės, jis dar keliauja. O kitų princų tame pačiame kvadratiniame kilometre yra labai nedaug.

Taip įdomiai viskas ir vyksta – tikros moterys turi nedaug gerbėjų. Tačiau tie, kurie jais tampa – rimti. Tikri vyrai nesusigundo neaišku kuo. Jie ieško tos, kuri galės tapti jų žmonomis ir mūzomis. Ir ieško ne naktiniuose klubuose, ne gatvėse, o ten, kur galima surasti normalių merginų. Jų nedomina trumpi sijonėliai, gilios iškirptės ir ryškus makiažas. Jie ieško tyros sielos ir gilaus žvilgsnio.

Viena mano draugė labai ilgai ugdė savyje moteriškumą. Santykių nebuvo, gerbėjų – irgi. Jie tarsi kažkur prasmego nuo to laiko, kai pradėjo keistis. Anksčiau jų buvo gausybė, o čia staiga kažkur prapuolė. Ji pergyveno – ar teisinga linkme eina, ar teisingai viską daro? Tačiau būti moteriška jai jau pradėjo patikti. Ir ji žengė toliau.

Netikėtai jos gyvenime atsirado vaikinas. Ne berniukas, bet ir ne vyras. Pakankamai rimtas, tačiau nepakankamai subrendęs. Su gera perspektyva tapti tikru vyru, tačiau be pamatų vystytis ta linkme. Ankstesniuose santykiuose jis buvo berniukas, kuris paklusniai darė viską, ko iš jo reikalavo ir buvo užgniaužtas. Jis ėmė jai asistuoti, o ji leido sau tai, ko anksčiau neleisdavo – turėti gerbėją.

Maždaug metus jis buvo tiesiog gerbėjas. Matyt, vyriškas pradas paėmė viršų, ir jis sugebėjo tęsti santykius, kai tuo tarpu kiti būtų jau seniai nusivylę. Per tuos metus jis pasikeitė. Damos širdies siekimas leido jam sustiprėti, pasijausti labiau pasitikinčiu. Bendravimas su ja daug išmokė, ir po metų jis buvo jau visiškai kitas žmogus.

Tai buvo vyras. Tikras vyras. Kuris duoda žodį ir jo laikosi. Kuris imasi spręsti visus klausimus. Kuris pakenčia moters emocijas. Tokiu jis tapo, būdamas greta jos. Nes ji – Moteris. Ji žino savo kainą, ji vystosi reikalinga linkme. Ir būnant greta jos, neįmanoma būti kitokiu.

Dabar jie jau kelis metus kaip susituokę. Laukia šeimos pagausėjimo. Ir sulig kiekvienais metais ji darosi vis labiau moteriška, o jis – vis labiau vyriškas.

O juk galima išsigąsti – kur dingo vyrai? Niekas nenori susipažinti! Tai juk dėl to ir nenori susipažinti, kad nieko tokiai moteriai neturi pasiūlyti. Nes ši moteris skirta ne vienai nakčiai. Nes viduje jau užgimsta pagarba. Kaip motinai ar seseriai, kuriomis negalima pasinaudoti ir pamesti likimo valiai.

Intymus vyriškumas ir moteriškumas – tai briliantas, ne kiekvienas sugeba suvokti jo vertę. Ne kiekvienas sugebės tapti tokios brangenybės „pirkėju“. Daugeliui žmonių pernelyg baisu nešioti tokį papuošalą, geriau pasitenkinti pigia bižuterija. Susirasti vyrą-skudurą, kuriam galima komanduoti. Arba susirasti žmoną, kuriai galima atsisėsti ant sprando. Nes taip patogiau, įprasčiau ir visiškai nebaisu.

Tačiau laimė – ji visada yra anapus komforto ribos. Ji slypi ten, kur baisoka ir neįprasta. Ten, kur augama, vystomasi ir tobulėjama, kur žmonės tampa tokiais, kokiais juos ir sukūrė Dievas. Kur vyras – tai medžiotojais, o moteris saugo namų židinį. Ten, kur vyras yra pavojingas, o moteris – išmintinga. Kur jis dėl savo moters atlieka žygdarbius, o moteris sugeba oriai priimti tokią meilę.

Nebijokite eiti ten, kur baisu. Bijoti reikia gyvenant nuosavo komforto narve. Bijokite savo jaukios pelkės, kurioje mirkti tegu ir šilta, tačiau nėra nei laimės, nei meilės.

Mylėkite vienas kitą, mokykitės aktyvuoti vyriškumo kodą savo partneryje ir moteriškumo kodą savyje. Mokykite to savo vaikus. Ir pasaulis neišvengiamai pasikeis.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Moteriškas infantilizmas Jeigu moteris nesubręsta, ji taip ir pasensta mergaitiškoje stadijoje. Moteris-mergaitė, kad ir kiek ji turėtų metų, nemoka spręsti problemų, yra įsit...
Kaip suprasti, kad tai meilė? Pažvelkime į tai iš ... Anksčiau maniau, kad meilė - tai kažkas spontaniško ir akivaizdaus. Toks savotiškas jausmų sukrėtimas. Užgriūna žmogų kaip sniegas ant galvos. Atlekia...
Atsitiktinių vyrų nebūna Daugeliui moterų gyvenimo prasme ir tikslu tampa susirasti vertą vyrą. Be to, moterys įsitikinusios, kad sutikti gerą vyriškį - tai tarsi atsitiktinis...
Nebeliko normalių vyrų Ar esate sutikę merginų (o gal tai jūsų atvejis?), kurios pastoviai transliuoja idėją, kad normalių vyrų nebeliko, visus normalius jau išgraibė, o jai...
Penki poreikiai santuokoje Neištikimybė - tai ženklas, simptomas, kad santuoka nelaiminga. Jeigu kažko negauna šeimoje, sutuoktinis/sutuoktinė ieško to už šeimos ribų. Neištikim...
Kaip moterys lieka be sekso Šiuolaikiniai komikai mėgsta pasakoti apie situacijas, į kurias patenka valdingos, vaidingos žmonos ir po padu sėdintys vyrai. Jeigu juokingas istorij...
Kodėl mes vienas nuo kito pavargstame? Yra toks momentas kiekvienos šeimos gyvenime, nepriklausomai nuo to, kiek metų trunka santykiai - partneriai vienas nuo kito pavargsta. Žvelgiant iš š...
Laiminga moteris Yra tokių moterų, kurios pasižymi tiesiog mistišku patrauklumu. Jos gali neturėti top modelio išvaizdos. Gali rengtis nemadingai. Tačiau jose esama k...
Moteriška seksualinė prievarta prieš vyrus Pagal nutylėjimą priimta laikyti, kad seksualinę prievartą visada atlieka vyras prieš moterį. Kraštutiniu atveju - vyras prieš vyrą. Tačiau niekada - ...
Kaip moteris žlugdo vyrą Santykiai - apskrita sudėtingas dalykas, o kai kalba eina apie vyro ir moters santykius - čia klausimų daugiau nei atsakymų. Patys santykiai iš pradž...
Karminiai ryšiai. Buvusios „puselės“ Meilė iš pirmo žvilgsnio... Kaip tik nemėgino paaiškinti šio fenomeno. Pirmą kartą pamatytą žmogų įsimylime iki išprotėjimo. Kaip tai gali nutikti? N...
Kaip moteriai pergyventi emocijas Moteris ir emocijos - tandemas, kurio neįmanoma išardyti. Mes žymiai jausmingesnės už vyrus, mumyse - žymiai daugiau pojūčių, emocijų, mes kur kas jau...
Ką reiškia būti atsarginiu variantu? Ar žinote tą vienišumo, nereikalingumo jausmą, kai tavo išrinktasis atšaukia susitikimą dėl kažkokių jam svarbesnių reikalų? Gyvenimas - tai pasirink...
4 priežastys, kodėl moterys kenčia nesveikus santy... Originalas Nesveiki santykiai – tai bet kokie santykiai, kuriuose moterys jaučiasi nelaimingos. Nesvarbu kodėl – ar kad vyras per daug mėgsta alkohol...
Moterys, pakaks knisti vyrams protą Vakar į mano konsultaciją atėjo trys moterys, kurioms pateikiau tą patį receptą: "Pakaks knisti vyrams protą!" Atleiskite už grubumą, tačiau švelnesn...
Meilę griaunančios mąstymo klaidos Pranašystės ir minčių "materializacija" Žmogus mąsto klaidingai, sugalvoja mintį, o jau paskui, dažniausiai pasąmoningai, susirankioja faktus, kurie ...
Besąlygiška meilė. Mitas ar realybė? Kas yra besąlygiška meilė, kurios visi taip trokšta, kai kurie - reikalauja, tačiau niekas negali normaliai paaiškinti, kaip ją įsivaizduoja? O įsiva...
Paprastai apie jaunos ir nepatyrusios žmonos klaid... Skųstis vyru ar santykiais tėvams. Jūs pasibarsite, susitaikysite, vienas kitam atleisite, o štai tavo mama jam niekada neatleis. Tu nuteiki tėvus pri...
Ar tikite savo vyru? Paskutiniu laiku mano vyras veda daug seminarų, kažkaip jam ėmė tai patikti. Iš mūsų tai reikalauja labai daug energijos. Nervai įtempti, vyro geriau ...
Lyderis šeimoje Šeimyniniai santykiai - labai sudėtinga tema, neįmanoma apibendrintai nagrinėti absoliučiai visų atvejų. Ir visgi esama bazinių dalykų, be kurių neįma...
Moterų isterijos ir terorizavimas ašaromis Bet kuriam vyrui verkianti, rėkianti, skandalą kelianti moteris - sunki našta ir rimtas išbandymas. Ilgai pakęsti tokios skandalistės paprasčiausiai n...
Slaptas moterų ginklas Taip jau numatė gamta, kad moterys yra sentimentalesnės už vyrus. Negana to, joms "nedraudžiama" atvirai reikšti emocijas. Tačiau ką daryti, jeigu emo...
Kaip įkvėpti savo vyrą Apie tai manęs dažnai klausinėja - kartais tiesiai, kartais užuominomis. Pavyzdžiui, mano vyras nenori dirbti arba jo niekas nedomina. Kadangi pirmiau...
Sveikos meilės principai Kai tarp dviejų žmonių prasideda santykiai, kiekvieno iš jų gyvenimas turėtų pagerėti. Jeigu gyvenimas prastėja arba jeigu jūs tempiate vienas kitą že...
Artimi ir tolimi Šiandien žmonės pasirengę išsinerti iš kailio, kad tik įtiktų pašaliniams ar išvis nepažįstamiems žmonėms. Jie pastoviai galvoja apie tai, ką apie juo...