Replika apie tai, kur dingo vyrai

Pakliuvau kartą atsitiktinai į vieną moterišką tinklapį, kur daugybė moteriškių skundėsi, kad vyrų šiais laikais nebeliko. Vien tik bailiai ir mazgotės. Kvatojau iš širdies. Ir štai ką aš joms galiu atsakyti.

Brangiosios damos, už mazgotes padėkokite savo mamytėms ir anytoms. Visoms toms, kurios prigimdė ir priauklėjo ant mūsų galvos tokią masę išsigimėlių, kad dabar jau ir išsirinkti nebeturite iš ko.

O dabar apie esmę… Praėjusią vasarą praleidau užmiesčio vasarnamyje, na, ir kaip priklauso, ten buvo pilna vaikų – sūnėnų, dukterėčių ir taip toliau. Nusprendžiau parodyti vaikams, kaip reikia muštis, kaip teisingai nešiotis peilį. Kaip jį panaudoti. Kaip iš po ranka pasipainiojusių medžiagų pasigaminti paraką, kaip susimeistrauti kompasą, kaip orientuotis miške, kaip susirasti vandens, kaip pernakvoti miške, jeigu nėra laužo ir šiltų drabužių. Kaip prisėlinti prie žvėrių ir paskui juos išdarinėti, kad turėtum ko užgraužti. Kaip dera valgyti žalią mėsą. Kaip išsidžiovinti drabužius. Kaip pramušti su adata plieno lakštą. Ir taip toliau, ir panašiai. Aš mokiau vienuolikmečius vairuoti automobilį. Aiškinau variklio veikimo principą.

Ir ką gi aš išgirdau iš mamyčių, kai tos pagaliau atsikvošėjo? Pats meiliausias žodis – išgama. „Mūsų vaikučiams nereikalingos tavo nakvynės prie laužo ir kitas šūdas… Mūsų vaikučiai mokysis universitetuose, čirpins smuikeliais ir dūduos dūdelėmis. Jie gyvens miestuose, dulkins gražias mergaites… Ir niekad tavo šūdais neužsiims…“

Vėliau, per karą Čečėnijoje, teko rankioti visų tų smuikininkų ir dulkintojų gabalus Grozno miesto gatvėse… O tie snargliai, kurie išsisuko nuo karo – išgyveno ir tapo visų tų seksualiai nepatenkintų damų vyrais.

Mielosios mano – jūs pačios kaltos, kad jūsų berniukai pavirto šūdžiais. Jūs pačios kaltos, kad dabar jau nebeturite ką susirasti. Visuomenė šiandien galutinai subobėjo aukščiau bet kokios normos. Kiekviena boba įsitikinusi, kad jai pakanka jos pačios, mieliausios, protingiausios, išmintingiausios, nors kai pažiūri į jas iš šalies… Savo berniukus jos auklėja kaip mergaites. Tai ko dabar stebitės, kad jūsų vyras pavirto boba? Pačios įgrūdote jį į tuos rėmus.

O gimtoji vyriausybė su džiaugsmu prie to prisideda. Velniams tau, durneli, mokytis kaip elgtis su peiliu – tam yra policija (Mačiau aš tuos nusmurgėlius mentus tikrose kautynėse per karą…) Kam tau mokytis kariauti, įvaldyti ginklus, jeigu esama specialiai apmokytų žmonių, kurie viską padarys už tave… O tu, durneli, čirpink savo smuikelį…

Bobų valstybė, kuria pavirto šiandien mūsų šalis, jau seniai ir visiškai sąmoningai išstumia vyrus iš jiems įprastos veiklos ir gyvenimo sferos. O paskui išsimokslinusios damos, kurios skaito visokį mėšlą, parašytą narkomanų ir alkoholikų, tokių kaip Marukamis ar Koeljo, stebisi ir pečiais gūžčioja: kur dingo vyrai?!

Taigi jie jūsų pačių pastangomis, mielosios mano, pavirto pederastais, seiliais, mazgotėmis, o visų kitų jūs paprasčiausiai nenorite matyti. Nes jie už jus stipresni, protingesni, praktiškesni. O jums reikalingi skudurai, apie kuriuos dūsautume savo ofisų rūkyklose…

(iš interneto)