Santykių rinka. Meilės iliuzija

Šiuolaikiniai santykiai pasidarė panašūs į rinkos ekonomiką. Tarkime, esama susitarimų tarp vaikino ir merginos, t.y. partnerystė – „mes su tavimi susitikinėjame”.

Yra savininkiška forma – „Tu- mano”.

Yra kaina – išvaizda, įžymumas, protas ir kiti atributai.

Yra ir apribojimų, pavyzdžiui, apribojamas bendravimas su kitais žmonėmis dėl to, kad santykių subjektai baiminasi neištikimybės.

„Meilės” santykiai – tai laikini santykiai. Santykiai gali būti vieni, jų gali būti ir daugiau per vienerius metus. Tuo tarpu meilė – vos viena ar dvi per visą žmogaus gyvenimą, o pas kai ką ji išvis neateina, kad ir kaip būtų liūdna.

Santykiai – tai meilės iliuzija. Mylėti galima be santykių, pavyzdžiui, be atsako, ir daug kam patinka tokia pozicija. Susitikinėdami, daug kas guodžia save tuo, kad jie turi su kažkuo santykius, manydami, kad tarp jų kažkas vyksta, tačiau daugumoje atvejų tai viso labo prisirišimas ar nauda kuriai nors vienai pusei, dažnai intymi. Visi šie santykiai pagrįsti paprasta partneryste, kurios tikslas – patenkinti savo poreikius, o tie poreikiai – tarsi orai, jie pastoviai keičiasi.

Be to, bet kuris poreikis turi savo patenkinimo ribą, ir pasiekus tą ribą, susidomėjimas žmogumi darosi minimalus ir tai viena iš priežasčių, dėl ko dauguma „porų” išsiskiria jau per pirmuosius mėnesius ar net savaites.

Tokios frazės kaip „Aš su juo (ja) susitikinėju” labiau panašios į „Mes kol kas kartu ir jis (ji) yra mano nuosavybė”. Jeigu kažkas pasikeis ir kažkas kažką paliks – ne bėda, galima bus susirasti kitą.

„Meilės santykiuose” atsiveria didžiulė erdvė neištikimybei, kadangi tokius žmones tarpusavyje sieja labai mažai dvasingumo.

Atskira istorija – socialiniai tinklai. Atsiradus socialiniams tinklams, gatvėje susipažinti pasidarė praktiškai neįmanoma ir dažniausiai kvaila. Vaikinai nemoka mandagiai susipažinti, o merginos – atsakyti į tai. Grubus bus arba vienas, arba kitas, mėginant parodyti savo charakterį. Arba vienas bus mandagus, o kita išsigąs. Daug kas pastebėjo, kaip kiti žmonės, pamatę ką nors gražaus, pavirsta kažkokiomis keistomis būtybėmis su be galo išsipūtusiu Ego.

Socialiniuose tinkluose susiformavo „santykių rinka”.

„Šeimyninė padėtis” tapo labiau panaši į antspaudą, laikinai siejantį du partnerius, oficialiai apie tai visiems paskelbiant.

„Aktyvioje paieškoje” labiau primena „parsiduodu”. Ne už pinigus, o už išorinę ir vidinę atributiką: išvaizdą, įžymumą, pinigus, rengimosi stilių, už tai, kokią muziką žmogus klauso ir t.t.

„Susitikinėja su…” – primena „Mano nuosavybė”.

Labiausiai keistos merginos, kurios „nemiega su tais, su kuriais nesusitikinėja”, kadangi „taip daro tik šliundros”, tačiau tuo pat metu gali susitikinėti su dešimtimis vaikinų per metus ir būti įsitikinusios, kad jos ne šliundros, kadangi pas jas viskas teisinga ir oficialu, ir nesvarbu, kad „sausį susitikinėjau su Kęstu”, „vasarį su Modestu”, o „dabar, kovą, su Petru”, nes Kęstas įkyrėjo, lyg ir nemylėjo manęs, o aš visa tokia teisinga ir man būtinas supratimas ir dėmesys.

Meilei nereikalingi statusai socialiniuose tinkluose, jai nereikalingas viešumas, ji nereikalauja pavydaus paklusnumo ir apgailėtino dėmesio demonstravimo.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *