Šeima ir mokykla kaip neurotikų fabrikas

-Tu ką – visai bukas? Ką čia pridirbai?

-Aš norėjau…

-Ko tu norėjai?! Tau lietuviškai pasakyta – iš pradžių rašai vardą, paskui – pavardę. O tu?! Sėsk! Dvejetas! Kodėl pas tave viskas atvirkščiai?!

-Aš maniau…

-Kad manytum – smegenys reikalingi! O pas tave smegenų nerasta, jei iš pradžių pavardę rašai, o paskui vardą! Sėskis, dvejetas! Duokš dienyną!

-Aš jį pamiršau…

-Kąąąą??? O galvos nepamiršai?!

Šis dialogas tarp mokinio ir mokytojo galėjo įvykti bet kurioje mokykloje. Tikriausiai, kas antras iš mūsų gali prisiminti savo mokyklinę istoriją, kai mokytojas jam aiškino apie „namuose paliktą galvą“.

Man neseniai pasakojo apie rezultatus plataus masto tyrimų, kurie buvo atliekami tarp jaunesnio amžiaus mokinių. Paprastai tokiuose projektuose dalyvauja 100, 200, labai retais atvejais – 1000 respondentų.

O čia – dešimtys tūkstančių apklaustųjų. Dar daugiau – buvo lyginami tarpusavyje vienų ir tų pačių vaikų atsakymai, duoti 1 ir 4 klasėje. Trumpiau kalbant – labai didelio masto tyrimas, kurio rezultatais galima pasikliauti.

Kol kas ne visi duomenys apdoroti ir paskelbti. Tačiau jau galima padaryti vieną labai svarbią išvadą. Pradinėse klasėse vaikams labai smarkiai smunka savo asmenybės vertinimas.

Jeigu 1-oje klasėje puikiai save vertino 43,7% vaikų, tai ketvirtoje pasitikinčių savimi skaičius krinta iki 24,2%. O mokinių, kurie yra savimi nepatenkinti skaičius išauga nuo 30,2 iki 36,6%

Grubiai kalbant, per keturis pradinės mokyklos metus vaikui suspėja įkalti į galvą, kad jis yra Visiškas menkysta. Ir šie skaičiai – kus kas rimtesnis pagrindas panikuoti nei pačios įvairiausios egzaminų ir kitokios nenusisekusios švietimo reformos.

Pagrindinis savo vertės jausmo naikinimo instrumentas – vertinimas. Pamiršai sąsiuvinį – dvejetas. Pažiopsojai per langą į žvirblius – dvejetas. Neišgirdai mokytojo – dvejetas.

Mokytojui – tai paprasčiausias skaičius „2“. O vaikui – diagnozė, kad jis blogas, kad dėl jo močiutė susirgo ir tėtis su mama išsiskyrė. O dar prie pažymių neretai pridedami ir žodiniai komentarai apie „bukumą“ ir „nieko doro iš tavęs neišeis“. Jie galutinai įtvirtina mintį, kad jis, vaikas, yra visiškai niekam tikęs. Rezultate gauname nacionalinio masto nepilnavertiškumo kompleksą.

Galima, aišku, pasakyti, kad taip ir reikia, viskas teisinga – tėvai vaikus lepina, įkala jiems į galvas visokių kvailysčių apie tai, kad jie protingiausi ir nuostabiausi, o mokykla įveda juos į rūsčią realybę. Tai galėtų būti tiesa, jei mes iš tikrųjų gyventume tokiame siaubingame pasaulyje. Laimei, suaugusiųjų pasaulis nėra toks žiaurus, kaip mokyklinis.

Mokykla išleidžia į pasaulį milžinišką nepasitikinčių savimi ir savęs nevertinančių žmonių armiją. Ir iš čia – ištisa lavina mūsų dabartinių problemų: girtuokliavimas, iniciatyvos neturėjimas, agresija, abejingumas. Netgi didybės maniją neretai sukelia būtent nepilnavertiškumo kompleksas. Jeigu žmogus šaukia: „aš čia pats kiečiausias, o kam tai nepatinka, tuoj gaus į snukį!“ – vadinasi savo vertės pojūtis pas jį labai žemas, nes tasai, pas kurį jis aukštas, vargu ar apie tai garsiai visiems šauks.

Negalima atmesti, kad ir visų rūšių nacionalizmas – nuo „juodžių“ spardymo gatvėje iki šūkių „priešai puola!“ – tai irgi nepilnavertiškumo jausmo vaisius. Žmogui, kuris nėra tikras, kad jis yra geras ir mylimas, svarbu įrodyti, kad jis priklauso kažkokiai itin aukšto lygio rasei ar valstybei. Pasitikintys savimi žmonės gali komfortiškai gyventi netgi pripažindami, kad jų valstybė ar tauta kartais būna neteisios.

Na va, prisikapsčiau iki globalinės politikos. O pradėti turbūt reikėtų nuo savęs…

Mes visi esame šio nusikaltimo bendrininkai. Kiek kartų, pasitikdami vaiką iš mokyklos, mes nepasakėme žmoniškai: „Sveikas! Kaip gera tave matyti!“, o vietoje to pasibjaurėtinai sveikinamės: „Na, kokius pažymius gavai mokykloje? Tikiuosi, šiandien be dvejetų?“

Kiekvienas iš mūsų reguliariai diegiame nepilnavertiškumo kompleksą vaikams, kolegoms, draugams, tėvams. Ir aš – ne išimtis. Ir man gėda dėl to.

Pasitaisyti nėra taip paprasta.

Mes chroniškai nesugebame girti. Mes turime budintį „Šaunuolis!“ ir tuo mūsų lingvistinės atsargos apsiriboja. Užtat barti ir keikti mes mokame ryškiai, sultingai ir išradingai. Mes profesionalūs specialistai nepilnavertiškumo komplekso platinimo srityje.

Po šių eilučių parašymo, nutariau bent truputėlį pasitaisyti. Ir susirašiau sau rinkinuką pagyrų, skirtų aplinkiniams.

„Tau gavosi puikus straipsnis. Manau, jis pradžiugins daugybę skaitytojų“.

„Ačiū, kad išplovei indus. Tu net neįsivaizduoji, koks malonumas vakarieniauti švarioje virtuvėje“.

„Tu taip puikiai tai padarei. Asmeniškai man kažin ar taip išeitų“.

„Vis dėlto puiku, kad dirbu būtent su tavimi“

Ufff… Šitie keli sakiniai man kainavo daugiau nei visas tekstas aukščiau. Visgi platinti nepilnavertiškumą yra nepalyginamai lengviau negu su juo kovoti.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Baudimas nekalbėjimu Yra šeimų, kuriose vaikų nemušė ir nebarė, o baudė ramiai ir inteligentiškai - nekalbėjimu. Mažai kas iš tėvų supranta, ką nekalbėjimas reiškia vaiku...
Mama, nerėk! Reikia pripažinti, kad riksmai - tai žmogaus bejėgiškumas, nesugebėjimas susidoroti su problema ramiai ir pasitikinčiai, o kartais baimė prarasti situ...
Kaip užbaigti karą tarp vaikų? Originalas Idealios šeimos vaizdas, propaguojamas visuomenėje – tai stiprus vyras, graži moteris, du vaikučiai – geriausiu atveju berniukas ir mergai...
Esi bloga mama, jeigu… Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apseisime be ilgų įžangų. Taigi, tu es...
Vaikų savižudybės. „Mylėk mane gyvą“ Mano darbo su paaugliais stažas - 36 metai. Pradėjau tolimame devintame dešimtmetyje. Dėl to turiu ką papasakoti apie mūsų vaikus - ir tuos, kurie jau...
Tokia nepopuliari motinystė Pastaruoju metu vis labiau stebiuosi kaip toli netgi neatstūmė, o apskritai išstūmė iš gyvenimo motinystės svarbą moters gyvenime. Kai pasidomi šiuola...
Vaikui pavojinga būti jūsų mama Ar pažįstama situacija, kai jūs, patyrusios kažokį skausmą, ieškote palaikymo ir užuojautos iš savo vaiko? Kalba eina būtent apie sunkius pergyvenimus...
Jie iš mūsų tyčiojasi Jie tyčiojasi kai nenori kalbėti, priaugti svorio, valgyti brokolių, naudoti naktipuodžio! Jie atsisako dalintis kastuvėliu su bjauriu berniuku žalia...
Perkrauto vaiko požymiai Pabundi dar su tamsa, aštuonias valandas dirbi kaip negras plantacijoje, pakui bėgi į kvalifikacijos kėlimo kursus, muzikos pamoką ir karate treniruot...
Kodėl pirmūnai pasmerkti nesėkmingam gyvenimui Pakankamai dažnai įvairiose firmose ar valstybės įstaigose galima sutikti žmogų su prestižinio universiteto diplomu, užimantį kuklias eilinio darbuoto...
Kodėl Stivas Džobsas draudė savo vaikams iPad? Kai Stivas Džobsas vadovavo Apple, jis draudė savo vaikams pernelyg ilgai sėdėti prie iPad'o. Kodėl? New York Times korespondentas Nikas Biltonas per ...
Kaip mamai susidraugauti su paaugle dukra Daugybė mamų, dar besilaukdamos, svajoja apie dukrą. Apie tai, kaip pins savo mergaitei kasas, kaip puoš gražiomis suknelėmis. Ir štai gimė mažylė. Me...
Ar klausote to, ką sako vaikai? Ar tikrai klausote tų nesibaigiančių „čiauškalų“, to nenutrūkstamo transliavimo „ką matau, tau sakau“? O gal tiesiog kartais automatiškai pasakote „...
Prieš pasakydamas vaikui, pasakyk tai pats sau Pirmoji klaida. Kalbėti apie asmenį, o ne apie problemą "Koks siaubingas vaikas!", "Taip elgiasi tik blogi berniukai!" ar tiesiai šviesiai: "Tu bloga...
Paprastai apie pereinamąjį amžių Pradėsime nuo pojūčių. Jūs vairuojate automobilį? Ar bent jau dviratį? Puiku. Dabar įsivaizduokite save, su savo vairavimo patirtimi, už savivarčio v...
Kaip vaikai mato savo mamas Tais momentais, kai jus užvaldo neviltis dėl nesibaigiančios buitinės rutinos, kai pradeda atrodyti, kad jūs niekam tikusi visose srityse ir nieko nes...
Kai vaikai – erzina: 10 patarimų, kaip būti gera m... Originalas Psichologai tvirtina, kad dauguma mamų gailisi, kai kartais nesugeba rasti to lašo kantrybės savo vaikams. Andrea Loen Nejer, pati būdama ...
Kaip išauklėti Vyrą Pirmiausiai išsiaiškinkime, kas yra auklėjimas. Nereikia jo painioti su mokymu. Mokymas – tai darbas su protu, informacijos įrašymas į smegenų „kietą...
Gniuždanti motina "Aš tave pagimdžiau, tu man dabar skolinga" arba "Aš be tavęs nesusitvarkysiu, gyvenimas praras prasmę, aš mirsiu", arba "Tu man skolinga už viską, ką...
Šiuolaikinio idealaus auklėjimo problemos Užjaučiu šiuolaikinius tėvus. Mes - XXI amžiaus tėvai, pasmerkti nuolat vaikytis idealo. Ir vaikų auklėjimas čia - pirmoje vietoje. Kiekviena mama užs...
Priklausomybė nuo atleidimo Pamenu, kai dukra buvo maža ir padarydavo kažką blogo, man buvo negana su ja paprasčiausiai pakalbėti apie tai. Aš negalėdavau nusiraminti, kol neįtik...
Kad vaikai mokėtų spręsti savo problemas Mano požiūrį į vaikų auklėjimą pakeitė vienas atradimas. Kartą mano vyras prisiminė savo vaikystę: "Kiekvieną kartą, kai paklausdavome pas tėvą, ką re...
Motinystė – ne vienintelis moters pašaukimas... Labai dažnai susiduriu su moterimis, kurios ne šiaip visą save atiduoda vaikams - jos uždaro sau visas likusias gyvenimo sritis, visiškai sąmoningai. ...
Kuo daugiau vaikų, tuo daugiau suspėji Paradoksas: kodėl mamos, turinčios daugiau nei vieną vaiką, suspėja gerokai daugiau už mamas su vieninteliu vaiku? Pamėginkime išsiaiškinti. Pirmoji ...
Kaip pristabdyti vaikystę, kad ji tęstųsi kuo ilgi... Ar kada susimastėte, kad šiais laikais vaikystė baigiasi labai greitai? Tą „suskaičiavo“ mokslininkai, o ir tiesiog apsidairius matosi, kad dabar vaik...