Šeima ir mokykla kaip neurotikų fabrikas

-Tu ką – visai bukas? Ką čia pridirbai?

-Aš norėjau…

-Ko tu norėjai?! Tau lietuviškai pasakyta – iš pradžių rašai vardą, paskui – pavardę. O tu?! Sėsk! Dvejetas! Kodėl pas tave viskas atvirkščiai?!

-Aš maniau…

-Kad manytum – smegenys reikalingi! O pas tave smegenų nerasta, jei iš pradžių pavardę rašai, o paskui vardą! Sėskis, dvejetas! Duokš dienyną!

-Aš jį pamiršau…

-Kąąąą??? O galvos nepamiršai?!

Šis dialogas tarp mokinio ir mokytojo galėjo įvykti bet kurioje mokykloje. Tikriausiai, kas antras iš mūsų gali prisiminti savo mokyklinę istoriją, kai mokytojas jam aiškino apie „namuose paliktą galvą“.

Man neseniai pasakojo apie rezultatus plataus masto tyrimų, kurie buvo atliekami tarp jaunesnio amžiaus mokinių. Paprastai tokiuose projektuose dalyvauja 100, 200, labai retais atvejais – 1000 respondentų.

O čia – dešimtys tūkstančių apklaustųjų. Dar daugiau – buvo lyginami tarpusavyje vienų ir tų pačių vaikų atsakymai, duoti 1 ir 4 klasėje. Trumpiau kalbant – labai didelio masto tyrimas, kurio rezultatais galima pasikliauti.

Kol kas ne visi duomenys apdoroti ir paskelbti. Tačiau jau galima padaryti vieną labai svarbią išvadą. Pradinėse klasėse vaikams labai smarkiai smunka savo asmenybės vertinimas.

Jeigu 1-oje klasėje puikiai save vertino 43,7% vaikų, tai ketvirtoje pasitikinčių savimi skaičius krinta iki 24,2%. O mokinių, kurie yra savimi nepatenkinti skaičius išauga nuo 30,2 iki 36,6%

Grubiai kalbant, per keturis pradinės mokyklos metus vaikui suspėja įkalti į galvą, kad jis yra Visiškas menkysta. Ir šie skaičiai – kus kas rimtesnis pagrindas panikuoti nei pačios įvairiausios egzaminų ir kitokios nenusisekusios švietimo reformos.

Pagrindinis savo vertės jausmo naikinimo instrumentas – vertinimas. Pamiršai sąsiuvinį – dvejetas. Pažiopsojai per langą į žvirblius – dvejetas. Neišgirdai mokytojo – dvejetas.

Mokytojui – tai paprasčiausias skaičius „2“. O vaikui – diagnozė, kad jis blogas, kad dėl jo močiutė susirgo ir tėtis su mama išsiskyrė. O dar prie pažymių neretai pridedami ir žodiniai komentarai apie „bukumą“ ir „nieko doro iš tavęs neišeis“. Jie galutinai įtvirtina mintį, kad jis, vaikas, yra visiškai niekam tikęs. Rezultate gauname nacionalinio masto nepilnavertiškumo kompleksą.

Galima, aišku, pasakyti, kad taip ir reikia, viskas teisinga – tėvai vaikus lepina, įkala jiems į galvas visokių kvailysčių apie tai, kad jie protingiausi ir nuostabiausi, o mokykla įveda juos į rūsčią realybę. Tai galėtų būti tiesa, jei mes iš tikrųjų gyventume tokiame siaubingame pasaulyje. Laimei, suaugusiųjų pasaulis nėra toks žiaurus, kaip mokyklinis.

Mokykla išleidžia į pasaulį milžinišką nepasitikinčių savimi ir savęs nevertinančių žmonių armiją. Ir iš čia – ištisa lavina mūsų dabartinių problemų: girtuokliavimas, iniciatyvos neturėjimas, agresija, abejingumas. Netgi didybės maniją neretai sukelia būtent nepilnavertiškumo kompleksas. Jeigu žmogus šaukia: „aš čia pats kiečiausias, o kam tai nepatinka, tuoj gaus į snukį!“ – vadinasi savo vertės pojūtis pas jį labai žemas, nes tasai, pas kurį jis aukštas, vargu ar apie tai garsiai visiems šauks.

Negalima atmesti, kad ir visų rūšių nacionalizmas – nuo „juodžių“ spardymo gatvėje iki šūkių „priešai puola!“ – tai irgi nepilnavertiškumo jausmo vaisius. Žmogui, kuris nėra tikras, kad jis yra geras ir mylimas, svarbu įrodyti, kad jis priklauso kažkokiai itin aukšto lygio rasei ar valstybei. Pasitikintys savimi žmonės gali komfortiškai gyventi netgi pripažindami, kad jų valstybė ar tauta kartais būna neteisios.

Na va, prisikapsčiau iki globalinės politikos. O pradėti turbūt reikėtų nuo savęs…

Mes visi esame šio nusikaltimo bendrininkai. Kiek kartų, pasitikdami vaiką iš mokyklos, mes nepasakėme žmoniškai: „Sveikas! Kaip gera tave matyti!“, o vietoje to pasibjaurėtinai sveikinamės: „Na, kokius pažymius gavai mokykloje? Tikiuosi, šiandien be dvejetų?“

Kiekvienas iš mūsų reguliariai diegiame nepilnavertiškumo kompleksą vaikams, kolegoms, draugams, tėvams. Ir aš – ne išimtis. Ir man gėda dėl to.

Pasitaisyti nėra taip paprasta.

Mes chroniškai nesugebame girti. Mes turime budintį „Šaunuolis!“ ir tuo mūsų lingvistinės atsargos apsiriboja. Užtat barti ir keikti mes mokame ryškiai, sultingai ir išradingai. Mes profesionalūs specialistai nepilnavertiškumo komplekso platinimo srityje.

Po šių eilučių parašymo, nutariau bent truputėlį pasitaisyti. Ir susirašiau sau rinkinuką pagyrų, skirtų aplinkiniams.

„Tau gavosi puikus straipsnis. Manau, jis pradžiugins daugybę skaitytojų“.

„Ačiū, kad išplovei indus. Tu net neįsivaizduoji, koks malonumas vakarieniauti švarioje virtuvėje“.

„Tu taip puikiai tai padarei. Asmeniškai man kažin ar taip išeitų“.

„Vis dėlto puiku, kad dirbu būtent su tavimi“

Ufff… Šitie keli sakiniai man kainavo daugiau nei visas tekstas aukščiau. Visgi platinti nepilnavertiškumą yra nepalyginamai lengviau negu su juo kovoti.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Tarsi ne mano vaikas! "Kaipgi taip? Tokia miela mergaitė augo. Mandagi, draugiška, o dabar tarsi ne mano vaikas! Pastoviai ginčijasi, priešgyniauja, balsą kelia. Įsivaizduo...
Maitinti naktį kenksminga? Šį tvirtinimą kartais galima išgirsti iš stomatologų, gastroenterologų ir kitų vaikų gydytojų. Ir jis yra visiškai teisingas, jei kalba eina apie mait...
Kaip išauginti iš sūnaus gerą tėvą ir vyrą Pamėginsime apibendrinti ir bent kažkaip susisteminti, ką reikia daryti (ir ko nedaryti), kad išaugintume tikrą vyrą, atsakingą šeimos tėvą nuo mažų m...
Tėvai auklėja vaiką taip pat, kaip patys buvo aukl... Visiems norisi būti gerais tėvais, jei ne pačiais geriausiais. O kai kuriems idealių tėvų statusas tampa svarbiausiu gyvenime. Bet juk tai visiškai sk...
Perkrauto vaiko požymiai Pabundi dar su tamsa, aštuonias valandas dirbi kaip negras plantacijoje, pakui bėgi į kvalifikacijos kėlimo kursus, muzikos pamoką ir karate treniruot...
Savarankiškas, reiškia – atsakingas Daug kartų savo praktikoje susidūriau su atvejais, kai tėvai skundžiasi nesavarankiškais vaikais. Gerai, jeigu tai pastebime, kai vaikas dar mažas, ta...
Nerėkite ant mano dukters Vaikai, tame tarpe ir maniškiai, stovėjo įsibridę iki juostos jūroje, maitino žuvis ir niekam netrukdė. Jie trupino žuvims, kurių aplinkui buvo daugyb...
Negyvenkite gyvenimo už savo vaiką Visi tėvai atkakliai ir užsispyrę tvirtina, kad geriau žino, ko reikia jų vaikams. Pirmuoju laikotarpiu jie jaučia šiokią tokią atsakomybės baimę, o v...
Rėkiate ant vaiko? Net patys ramiausi tėvai kartais pyksta, ypač kai vaikų elgesys verčia raudonuoti iš gėdos. Tačiau pyktis gali turėti toli siekiančių pasekmių vaiko v...
Kaip vaikai mato savo mamas Tais momentais, kai jus užvaldo neviltis dėl nesibaigiančios buitinės rutinos, kai pradeda atrodyti, kad jūs niekam tikusi visose srityse ir nieko nes...
Kaip užauginti laimingą vaiką. Instrukcija Psichologai sudarė frazių sąrašą, jas būtina sakyti vaikui, kad jis užaugtų pilnaverte asmenybe. Kad mokėtų mylėti ir būti mylimas, kad pasitikėtų sav...
Jei būtumėte savo paties vaikas Kad suprastume, ką jaučia kitas, reikia įsivaizduoti save jo vietoje. Įsivaizduokite, ką jaučia vaikas, kai jam be paliovos duodamos pastabos, kai jis...
Rėkianti mama ir vaikas Vaiko požiūris Vaikais suvokia šitą suaugusių, esančių šalia jo, pasaulį ir rūpinimąsi jais, žodžius, poelgius, visiškai kitaip nei mes. Jų požiūris ...
Pasaka kaip bendravimo su vaikais būdas Mano svarbiausias darbas - mama. Vaikai jau paaugę - 10 metų berniukas ir 9 metų mergaitė. Kuo galiu pasigirti? Harmoningais santykiais su jais. Viska...
Mes bendraujame su savo vaikais kaip vaikai Paauglys - jau nebe vaikas, o štai tėvai kartais pavirsta tikrais mažvaikiais. Pakalbėkime apie krizines situacijas santykiuose ir rimto, brandaus žai...
Kaip išugdyti vaikų pomėgį tvarkai? Mama labai sunkiai pratino keturmetę dukrą dėti daiktus į vietą. Jie gyveno nedideliame bute keturiese, mažiausiajam vaikui buvo keturiolika mėnesių. ...
Močiutė ir mama. Vaidmenys auklėjant vaiką "Mama, netrukus tu tapsi močiute!" - ši frazė apverčia šeimos gyvenimą. Atsiradus šeimoje vaikui pasikeičia vaidmenys, juk mama tampa senele, o dukra ...
Išgamos sūnus Vasara. Pas vaikų gydytoją ateina mama su 6-7 metų sūnumi. Kol laukia eilėje, berniukas klusniai sėdi ant kėdės ir žiūri filmukus. Tuo pat metu jo mam...
Lopšinės ir vaikų sveikata Labai gaila, kad tas nedaugelis dalykų, kurie mus pasiekė iš tūkstantmečių gelmių, ne visada suranda savo vietą mūsų pasaulyje ir egzistuoja toliau. G...
Nelyginkite vaiko su jo tėvais Vaikas - tai giminės pratęsimas, dėl to tėvams norisi, kad jam tektų kiek galima daugiau jų bruožų. Ypatingą pasididžiavimą tėvai jaučia tuo atveju, k...
Motiniško pavadėlio ilgis Visi mes suprantame, kad nukirpta bambagyslė - tai tik paprastas faktas, ryšys su vaiku iš tikrųjų nedingsta. Kol vaikas mažas, nešioji jį ant rankų. ...
Pyktis ant vaiko Pakalbėkime apie tai, kaip nepykti ant vaiko. Šis klausimas labai aktualus daugumai tėvų. Psichologų patirtimi pagrįsti patarimai ir rekomendacijos ga...
Kur pasisemti motyvacijos? Tam tikra prasme mus smarkiai "apgadino" mūsų švietimo sistema. Pamėginsiu paaiškinti. Žvelgdama į savo vaiką matau, kad jis iš prigimties smalsus, ja...
Frazės, kurios išmoko vaiką laikyti smurtą normali... Kaip išmokyti vaiką humanistinių vertybių, išmokyti ginti savo teises, kovoti su bet kokiu agresijos pasireiškimu? Galima užauginti genijų, auksinį žm...
Nuomonė: Kada gimdyti vaikus? Egzistuoja dvi koncepcijos: Pirmoji: iš pradžių reikia padaryti karjerą ir pasiekti sėkmę tiek profesionalioje sferoje, tiek kaip asmenybė. Kad turėt...