Silpnumo jėga

Žmonėse plačiai paplito mitas apie tai, kaip šaunu būti stipriam. Dažnai girdžiu apie tai iš savo klientų, internete pilna įvairiausių motyvatorių ir atitinkamų lozungų.

Koks daugumos nuomone yra stiprus žmogus? Nepriklausomas, su viskuo susidoroja, viską daro pats, nereaguoja į grubumą, neprašo pagalbos, viską suspėja, visiems padeda, neaimanuoja ir nesiskundžia. Toks superherojus nė sekundės netinginiauja ir nesiilsi. Ištisa, nesibaigianti saviugda ir jokių malonumų.

Kokia tokio “stiprumo” kaina? Totalus savarankiškumas – tai kelias į vienatvę. Kai viską darome patys, kiti žmonės nebereikalingi. Tokiu būdu mes vengiame artumo.

Kad su viskuo susidorotum, reikia nieko nejausti. Tokie jausmai kaip susierzinimas, nuobodulys, nuovargis turi ypatingą vaidmenį psichologinių ribų reguliavime. Kai nesusigaudome, kas su mumis vyksta, į pagalbą atskuba priklausomybės, kurios padeda nuimti įtampą arba užkirsti kelią psichosomatiniams susirgimams.

Pirmasis pavyzdys. Mergina nemoka išreikšti savo agresijos, pyksta, nesupranta, kas su ja vyksta, vakarais apsiryja saldumynais, kad užgniaužtų tą “nesuprantamą jausmą”.

Antrasis pavyzdys. Mergina persidirbo, pavargo, pasiėmė dar daugiau darbo, susirgo ir dvi dienas prasivoliojo lovoje, negalėdama dirbti.

O štai būti silpnu – nepakeliama, tai tolygų pasijausti nereikalingu, niekam tikusiu, kaltu.

Ką su tais jausmais daryti? Palaipsniui juos atskleisti, suvokti ir pergyventi, su jais kontaktuojant.

Kad galėtum būti silpnas, reikia:

  • Pripažinti, jog gali ne viską;
  • Skirti dėmesio sau ir savo poreikiams;
  • Rūpintis sveikata ir grožiu, rengtis pagal orus, valgyti sveiką maistą ir vartoti tokius jo kiekius, kokių reikalauja organizmas;
  • Skirti laiko hobiui, pomėgiams, poilsiui;
  • Daryti, kas patinka;
  • Skirti sau laiko – tiek, kiek reikia;
  • Suteikti sau teisę klysti, nekaltinant savęs dėl klaidų;
  • Saugoti save, gintis ir vengti kenksmingų, traumuojančių situacijų;
  • Nepriimti atsakomybės už kitų žmonių jausmus;
  • Padėti kitiems tik tada, kai turite jėgų, noro, resursų ir laiko, ir tik tuo atveju, jeigu jūsų pagalbos žmogus laukia;
  • Bendrauti tik su tais, kurie jums nekenkia ir tik tada, kai norisi;
  • Leisti sau pasakyti “Ne”, kai nenori ar negali kažkam kažko padaryti;
  • Leisti sau kreiptis pagalbos ir palaikymo, kai jaučiate tokį poreikį;
  • Priimti pagalbą ir palaikymą.

Manau, kiekvienas iš mūsų turės ką pridurti pats prie šio sąrašo.

Kartas nuo karto naudoju štai tokią frazę: “Aš pasiduodu”. Tai reiškia, kad aš nesusitvarkiau, man reikalinga pagalba, palaikymas, poilsis. Iki šiol naudojuosi šia fraze kiekvieną kartą, kai kyla pagunda apsivilkti superherojaus kostiumą.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *