Sintetinė vaikystė

Mano vaikystė buvo medinė.

Nusilaužiau šakelę, nuskabiau lapus – gavosi puikiausia špaga. Nusipjoviau lazdyną palei upelį, pririšau valą su kabliuku – meškerė. O kokias timpas darydavomės iš išsišakojusių šakelių!

Tikriausiai kiekvienas berniukas mėgino pavaikščioti su kojūkais. Pavykdavo ne iš karto. Bet jeigu jau išmokai, tai nepamirši niekada.

Visi berniukai mokėjo uždegti degtuką nuo kelnių, reikėjo tik smarkiai įtempti medžiagą ant šlaunies. O dar degtuką galima buvo uždegti į lango stiklą. Iš pirmo karto.

O medžiuose galima buvo gyventi. Reikėjo tiktai susiręsti „štabą“ iš lentgalių, šakų ir brezento.

Mano vaikystė buvo geležinė.

Mes turėjome konstruktorius, kuriuos surinkdavome iš varžtelių, veržlių, metalinių detalių su skylutėmis. Ir visa tai galima buvo sumontuoti mažais atsuktuvais ir veržliarakčiais.

Rimtesnių įrankių atsirasdavo kartu su dviračiu. Rinkinyje buvo jau beveik tikri raktai.

Iš švino buvo gaminami kastetai. O iš alavo formose liedavomės kareivėlius ir indėnus.

Ir, žinoma, visi žaidė „žemę“, dalindami smėlyje nubrėžtą apskritimą į vis mažesnius sklypelius.

Mano vaikystė buvo popierinė.

Mokėjau susilankstyti laivelį iš sąsiuvinio lapo ir netgi banknoto. Ir paleisdavai jį į pirmą pavasarinį upelį.

Visi žinojo, kaip pasidaryti „bombą“ ir užpildyti ją vandeniu prieš metant iš balkono praeiviui ant galvos. Arba pliauškę, kuri nuo staigaus judesio garsiai pliaukštelėdavo.

Galėjau pasidaryti kepurę su snapeliu iš paprasčiausio laikraščio, arba stiklinaitę iš sąsiuvinio lapo.

Kada paskutinį kartą matėte, kaip pro langą kas nors paleido popierinį lėktuvėlį? Nebedaro tokių lėktuvėlių daugiau. Nebėra daugiau popierinės vaikystės.

Sakoma, kad niurzgėjimas – artėjančios senatvės požymis. Tiktai aš nesiskundžiu. Aš tiesiog stebiu. Mano anūkai žaidžia plastmasiniais žaislais. Plastmasinėmis kaladėlėmis. Plastmasiniai vaikiški indai, plastmasiniai atsuktuvai ir veržliarakčiai. Plastmasiniai LEGO konstruktoriai. Plastmasinės mašinėlės. Ir visa tai – ryškių plastmasinių spalvų. Be aštrių kampų ir briaunų.

Plastmasinė vaikystė.

Ir aš džiaugiuosi, kad mano vaikystė nebuvo sintetinė. Jeigu papasakočiau dabartiniams vaikams apie savo žaislus, jie paprasčiausiai manęs nesuprastų!

Šaltinis



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Kodėl brandūs vyrai renkasi jaunesnes?

Tenka daug kalbėtis su žmonėmis gana asmeniškomis temomis. Ypač mėgstu pasiklausyti, ką kalba vyrai. Kas jau kas, o jie tikrai turi ką pasakyti apie tai, kodėl, likę vieni ir sulaukę maždaug 40 metų, jau turėdami pakankamai patirties bei neblogai susitvarkę materialią gyvenimo pusę, renkasi į gyvenimo drauges jaunas moteris ar…

Kokias paslaptis protingiausia pasilaikyti sau

Originalas Sakoma, kad jeigu paslaptį sužino vienas žmogus, ji tampa vieša. O kaip maga pasidalyti su kuo nors savo paslaptimi ir kaip dažnai išsipasakojame tada, kai nereikėtų to daryti! Štai keli paslapčių variantai, kai tikrai verčiau derėtų nutylėti. 1. Praeities šešėliai Kiekvienas žmogus turi teisę klysti. Jei sužinotumėte, kad kuris…

Šviesi galva

Originalas Šviesių galvų – tikrąja šio žodžio prasme šviesių – mažai. Be abejo, yra žmonių, pavyzdžiui, mokslo sferoje, kurie racionaliai, aiškiai mąsto apie daugelį dalykų. Tačiau šitas mokslinis aiškumas yra grįstas abstrakčiomis sąvokomis. Visi dalykai, apie kuriuos tik ima kalbėti kuris nors mokslas, įgauna abstraktų pobūdį, o abstrakčios sąvokos visada…

Teisingų santykių nesukursime su neteisingu žmogumi

Tai skamba pakankamai žiauriai, tačiau kai kuriems žmonėms ir kai kuriems santykiams paprasčiausiai nelemta tapti mūsų gyvenimo dalimi. Neturi reikšmės, kaip stipriai stengsimės ir kiek daug nuveiksime tų žmonių ir santykių labui. Judu su šiuo žmogumi galite būti paprasčiausiai nesuderinami ir jums nelemta būti drauge. Visi turėjome santykių, dėl kurių…

Ar įmanoma save užprogramuoti gerai dienai?

Originalas Būna dienų, kai išeini į miestą su pakilia nuotaika, tačiau grįžti namo perpykęs kelis kartus. Dėl to, kad teko susidurti su nemalonia moteryte ar ne ta koja iš lovos išlipusiu dėdule. Dažnai žmonių bendravimo kultūra galima įsitikinti viešajame transporte – jei netyčia atsitrenki į kitą žmogų, geriausiu atveju sulauksi…