Skaitykite vaikams knygas

Skaitymas – tai ne šiaip sena gera šeimos tradicija, o be galo efektyvus metodas vystyti vaiko protą.

Skaitymas praturtina žodžių atsargą. Vaikas bet kokiu atveju išmoks kalbėti, klausydamasis, kaip kalba suaugusieji. Tačiau tie vaikai, kuriems tėvai garsiai skaitė knygas, kur kas rišliau ir vaizdingiau reiškia mintis ir geriau koncentruoja dėmesį, juk knygų kalba yra kur kas sudėtingesnė už tėvų kalbą. Skaitymas praturtina žodžių atsargą, parengia vaiką savarankiškam skaitymui.

Atminties treniravimas. Klausydamasis pasakos ar eilėraščio, vaikas iš pradžių įsimena personažus ir ritmą, o paskui – kūrinio prasmę. Taip jis palaipsniui treniruoja vaizduotę ir atmintį. Norėdami mažyliui padėti, paklausinėkite apie neseniai perskaitytas istorijas, paprašykite atpasakoti svarbiausius momentus. Atpasakojimo įgūdis pravers tolimesniame gyvenime. Taip pat naudinga mokytis atmintinai eilėraščius.

Vystosi vaizduotė ir abstraktus mąstymas. Vaizduotė – labai sudėtingas procesas, kurio pamatai paklojami iki 3 metų amžiaus. Be to, fantazijos užmojis priklauso nuo įgytos patirties. Kad nepražiopsotų momento, tėvai turi skaityti vaikams knygas. Pasakose vykstančius įvykius vaikas traktuoja kaip pergyventus realybėje. Klausydamasis pasakos, eilėraščio ar apsakymo, vaikas mokosi įsivaizduoti aprašomą situaciją, gali ją sužaisti iš pradžių taip, kaip buvo parašyta, o paskui kažką pakeisti ir pridėti kažką naujo. Knyga – geriausia draugė ir dovana. Tačiau sudominti skaitymu gali tik žmogus, kurie pats mėgsta skaityti. Skaitykite vaikui su malonumu, išraiškingai, kad jis suprastų, kaip šaunu ir įdomu pasinerti į naują neištirtą pasaulį.

Prasiplečia akiratis. Iš vaikiškų knygelių sužinome apie kosmosą, gyvūnus, žmones, augalus, reiškinius. Vaikas džiaugiasi bet kokia nauja informacija, tačiau dažniausiai laukia tekstų pamėgta tema. Rinkitės knygeles kartu, kad vaikui būtų įdomiau jūsų klausytis ir šviestis. Tegu uždavinėja klausimus skaitymo metu – taip jis nokosi logiškai mąstyti. Nepamirškite kaitalioti knygelių temų, kad plėstųsi akiratis.

Bendravimas svarbiomis temomis. Pasakose vaikai neretai pirmą kartą susiduria su gėrio ir blogio kova, moralinėmis problemomis, tragedijomis. Dėl to reikia ne mechaniškai skaityti knygas, o stengtis aptarti jas su vaiku. Paklauskite, kaip jis pasielgtų herojaus vietoje – taip jis taps aktyviu klausytoju, išsiugdys analitinį mąstymą ir empatiją. Pagal knygų herojus galima tyrinėti įvairius elgesio modelius, sugalvoti alternatyvią pabaigą, paverčiant skaitymą įdomiu žaidimu.

Skaitymas nuteikia miegui. Skaitymas prieš miegą – puiki šeimos tradicija. Ji sutvirtina santykius ir padeda visiems proceso dalyviams nusiteikti saldiems sapnams. Įrodyta, kad skaitymas sulėtina pulsą ir 68% atpalaiduoja raumenis. Dėl to skaitykite vaikams bent po 15-20 minučių. Ypač, jei visą dieną praleidžiate darbe. Kad ir kas beatsitiktų, vaikas žinos, kad šiandien mama arba tėtis paskaitys prieš miegą pasaką. Tai nuramina, padeda susidoroti su stresais ir stipriomis emocijomis.

Saviugda. Skaitydami vaikams pasakas, mes perjungiame į kitą režimą galvą, užkimštą darbo reikalais, pašaliname stresą ir tobuliname savo pačių kalbos įgūdžius. Skaitykite aiškiai, išraiškingai, sudėliokite akcentus sakiniuose. Šitaip patobulinsite savo pačių dikciją ir intonaciją. Reguliariai garsiai skaitantys žmonės kalba su didesniu pasitikėjimu ir daro mažiau kalbos klaidų, dėl ko susilaukia didesnio autoriteto ir pasitikėjimo.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *