Skausmas praeis, o prisiminimai liks

Dvasinės kančios – tai skausmas. Lygiai toks pats, kaip susižalojus fiziškai. Dėl to žmonės kartais užgeria – kad ne taip skaudėtų. Paskui skausmas praeis, o prisiminimai liks. Kažkas taps tvirtesnis, o kitas liks invalidu visam likusiam gyvenimui. Visai kaip po fizinių traumų.

Visa tai – tiesiog skausmas. Ir nieko daugiau. Belieka tik kentėti dantis sukandus. Visi tie patarimai – priimti, suprasti, paleisti – neatneša palengvėjimo. Žmogus mandagiai padėkoja už patarimą, toliau kęsdamas skausmą. Arba susierzina. Pamėginkite, jei tokie gudrūs, paguosti patarimais tą, kurį sužeidė į pilvą ar pirštą durimis prispaudė ir laiko…

Taip jau veikia žmogaus smegenys. Ten esama skausmo centro. Ten yra neuronų sankaupa, atsakinga už skausmą.

Neištikimybė ir išdavystė – jums tarsi kūju per galvą užvažiavo. Kontūzija. Prisėlino patyliukais ir vožė iš visos sveikatos. Žmogus sutrikęs, pasimetęs, praradęs orientaciją, tarytum girtas. Jam skauda. Ir iš pradžių jis nieko nesusigaudo.

Nustojo mylėti, nutraukė santykius, išvijo iš darbo, atėmė kažką labai svarbaus – tarsi smūgis į saulės rezginį. Sunku kvėpuoti, kartais net neįmanoma. Ir žmogus vaikšto susirietęs, nuleidęs galvą – jam skauda.

Įžeidė, pažemino – tarsi apsvilino. Skauda, tarytum rūgštimi apipylė. Tačiau skausmas praeis. Bet iš pradžių labai skaudės, dėl to žmogus ne iš karto gali sutelkti mintis ir reaguoti. Jam skausminis šokas.

O jei netektis, jeigu mirė artimas žmogus ar visiems laikams jus paliko – tarytum ranką nukirto. Skauda. Labai stiprus, ilgai trunkantis skausmas. Ir nėra kuo pasiguosti, žodžiai gali tik dar labiau komplikuoti kančias. Ir apkabinimai nepadės. Kaip apskritai apsikabinti, jei tau ranka nukirsta?

Dvasinės kančios – tai skausmas. Lygiai toks pats, kaip gavus fizinę traumą. Dėl to žmonės kartais užgeria – kad ne taip skaudėtų. Paskui skausmas praeis, o prisiminimai liks. Kažkas taps tvirtesnis, o kitas liks invalidu visam likusiam gyvenimui. Visai kaip po fizinių traumų.

Ir vienintelis išsigelbėjimas, kai skauda – būti su tais, kurie supranta, jog tai skaudu. Ir nepatarinėja “neapsikrauti galvos”, “numoti ranka”, “žvelgti į viską pozityviai”. Juk kalba eina visai ne apie tai. Mums tiesiog skauda. Ir reikia palaukti, kol užgis.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *