Smegenims reikia…

Konkrečių tikslų. Kai tik suformuluosite konkretų tikslą, uždavinį – prasideda stebuklai. Atsiranda priemonių, galimybių ir laiko jiems pasiekti ir įgyvendinti. O jeigu, išsikėlę svarbiausią tikslą, suskaldysite jį į sudėtines dalis ir ramiai, palaipsniui, pastoviai, žingsnis po žingsnio tuos punktus vykdysite – nė viena problema prieš jus neatsilaikys.

Teigiamų emocijų. Emocijos – tai trumpalaikės subjektyvios reakcijos į aplinkinį pasaulį (džiaugsmas, pyktis, gėda ir t.t.) Jausmai – stabilus emocinis požiūris į kitus žmones, reiškinius. Jausmai susiję su sąmone ir gali vystytis bei tobulėti.

Emocijos būna pozityvios – suaktyvinančios žmogaus gyvybinę veiklą, ir gniuždančios tą pačią veiklą ir tuos pačius procesus. Teigiamos emocijos skatina žmogų veikti. Jas sukelia pasitenkinimo jausmas. Pradėkite ieškoti paprastų gyvenimo džiaugsmų ir smegenyse prasidės stimuliacija, į organizmą išsiskirs didesnės endorfinų – pasitenkinimo hormonų – dozės, vadinasi, teigiamos emocijos, kurios leidžia lengviau dirbti mąstymo procesams, suformuos gerą nuotaiką ir pozityvesnį požiūrį į pasaulį. Žmogui įgimta ieškoti džiaugsmo – tai viena iš išgyvenimo instinkto sudėtinių dalių.

Judėjimo ir gryno oro. Gryname ore kraujas aktyviau prisotinamas deguonimi, greičiau pristato jį bei maistingas medžiagas į smegenų ląsteles, sustiprėja medžiagų apykaita, išsilaisvina taip reikalinga mums energija, formuojasi nauji biocheminiai junginiai. Smegenys verčia mus judėti, kad išsaugotų ir save, ir mus. Kad galima būtų mėgautis mąstymu, kūryba, sudėtingų uždavinių sprendimu.

Paprasto maisto saikingais kiekiais. Paprastą maistą paprasčiau gauti, pasigaminti ir suvirškinti. Smegenys tau sako, jei tik tu girdi: drauguži, pusė visos energijos, kurią gauna organizmas, eikvojama regėjimui, 40% – virškinimui ir maisto toksinų nukenksminimui ir tik 10% lieka judėjimui, darbui, mąstymo ir nervų sistemų veiklai, kovai su milijardais mikrobų. Jeigu visą laiką kažką žiaumosi – kada gi mes pradėsime galvoti?

Naudinga valgyti sriubas – jos pagerina virškinimą, medžiagų apykaitą, greičiau užpildo skrandį, kas leidžia greičiau pasijausti sočiam, suvalgant mažiau maisto.

Miego, poilsio. Miegas – pati paslaptingiausia žmogaus būsena. Be miego žmogus negali gyventi, nors jis ir vadinamas „mažąja mirtimi“. Miegant, sąmonė atsijungia, tačiau žmogus ir toliau mąsto, jo mąstymas keičiasi ir paklūsta kitiems dėsniams. Tai susiję su faktu, kad miegant į pirmą planą išeina pasąmonė. Smegenys analizuoja dienos įvykius, iš naujo juos struktūruoja ir duoda labiausiai tikėtinus rezultatus. Tie rezultatai galbūt buvo seniai prognozuoti, tačiau sąmonė jų nepriėmė, jie buvo išstumti į pasąmonę ir vėl iškilo į paviršių miegant.

Manoma, kad smegenims nakčiai galima duoti užduotį: surasti sprendimą, padaryti išvadas ar tiesiog susapnuoti malonų sapną. Nereikalingi įspūdžiai, įkyrios būsenos naktį išsitrina. Žmonės, kurie dažnai regi pranašingus sapnus, greičiausiai yra puikūs analitikai.

Įpratimo. Smegenys negali akimirksniu prisitaikyti prie staigiai pasikeitusių nežinomų situacijų: naujos gyvenimo sąlygos, naujas darbas, nauja kompanija, naujas maistas… Į bet kurią veiklą įsijunkite palaipsniui, ramiai, po truputėlį pratindamiesi prie jos. Kiekvieną dieną nuveikę maksimaliai įmanomo, pasieksite neįmanomo. Įprotis mokytis, dirbti susiformuoja palaipsniui ir nuosekliai. Staigūs nušvitimai, staigios idėjos visada pagrįstos jau įgytomis žiniomis, kurios galbūt iki galo netgi nesuvoktos.

Dažnai tėvai, mokytojai, viršininkai, mylimieji, o kartais ir mes patys, nesuprasdami visų įpratimo niuansų, reikalauja iš mūsų (o mes iš kitų) žaibiško rezultato. Taip nebūna. Geriau neužsikurti, nusiraminti, geraširdiškai pasakyti sau ar kitiems – ne viskas iš karto, duokite laiko. Ir pamažu pradėti siekti tikslo, didinant palaipsniui greitį.

Smegenys patys sukuria stereotipus (įpročius, įgūdžius, sąlyginius refleksus). Stereotipinis mąstymas labai padeda gyvenime – nereikia iš naujo spręsti standartinių uždavinių. Kiekvieną dieną, atlikdami tuos pačius veiksmus, mes paverčiame juos įpročiu, įgūdžiu, sąlyginiu refleksu. Neįjungdami smegenų, išskiriame seiles, pamatę citriną, uždarome lauko duris, užsukame čiaupą, plauname indus, krūptelime, išgirdę garsų automobilio signalą…

Instinktas ir nedidelė gyvenimiška patirtis verčia mus nuo vaikystės susikurti draugų, nedraugų, mylimųjų stereotipus. Tai leidžia žmonių jūroje visgi kažką atsirinkti, suburti savo komandą ir sustoti, išlaisvinant laiką ir energiją kitiems gyvenimo tikslams. Stereotipai padeda bendrauti su svetimais žmonėmis, sutarti su tėvais, auklėti savus vaikus.

Laisvės. Tegu ir apribotos savisaugos ir išgyvenimo instinkto bei socialinių taisyklių, naudingų visų pirma mums patiems. Laisvė – tai nepriklausomybė nuo baimių ir stereotipų. Pastarieji mums, žinoma, reikalingi – apsideginę mes daugiau nekišime rankų į ugnį, skauda! Bet mes juk galime, iškilus reikalui, ką nors gelbėjant, pavyzdžiui, šokti į ugnį. Ir nebijoti mąstyti savaip, naujaip, ginti savo mąstymo būdo, gyvenimo, išvaizdos, artimųjų. Ir nekaltinti viso pasaulio dėl to, kad tasai nesupranta ir nepripažįsta tavęs, tokio nepaprasto. Ir leisti kitiems būti nepanašiems į tave, mąstyti savaip.

Kūrybos. Kūryba – tai smegenų sugebėjimas remiantis tuo, ką jie jau turi, sukurti kažką naujo, savo, nepanašaus į tai, kas jau egzistuoja. Mokslinė kūryba tyrinėja, aprašo, paaiškina mus supantį pasaulį ir žmogų, iškelia naujas idėjas, ieško būdų ir priemonių jas įgyvendinti, žvelgia į ateitį ir pasirengusi ją pakeisti į geresnę pusę. Meninė kūryba sujungia darbą su emocijomis ir atspindi realybę meniniais vaizdiniais. Menas vienija žmones: rašytojas, dalindamasis savo gyvenimu, jausmais, aprašydamas kitus žmones, parodo, kad mes ne vieniši, kad ne tik mes tai pergyvename. Dailininkas siūlo pažvelgti kaip aplinka ir mes patys galime būti nuostabūs ar pasibjaurėtini. Muzikantas savo širdies garsais verčia atsiliepti mūsų širdis. Menas pažadina vaizduotę, praturtina mūsų vidinį pasaulį, padeda pažvelgti į pasaulį kitu kampu. Menas kuria idealus.

Dalinimosi, bendravimo. Gyvenimas – tai nesiliaujantis ląstelių dalinimasis, pastovi medžiagų apykaita ir informacijos skleidimas. Smegenų nervų ląstelių – neuronų – darbas primena meilę. Jie pastoviai „apsikabinę“, liečiasi dendritais (ataugomis, „rankomis“), pastoviai dalinasi energija (nerviniai impulsai) ir informacija (biocheminiai junginiai). Kenksminga nesidalinti, negalima reikalauti – tai išmuša iš vėžių. Su galva reikia draugauti, kaip ir su žmonėmis. Tai smegenų esmė – pastoviai gauti ir skleisti informaciją.

Smegenys nemėgsta:

Baimės. Slegianti, gniuždanti visus gyvybinius procesus emocija. Kai jaučiame baimę, viršų paima išgyvenimo instinktas ir ištisos smegenų zonos, nervų ląstelių grupės, negali įsijungti į mąstymo veiklą. Žmogus praranda sugebėjimą kūrybiškai mąstyti. Mes pastoviai baiminamės dėl prasimaitinimo, dėl artimųjų, skausmo (ligos, neištikimybė, mirtis), dėl gyvenimo (karas, cunamis, idiotas viršininkas, revoliucija, euro kursas) – t.y. pastoviai esame streso būsenoje. Kaip su tuo kovoti?

Nereikia sureikšminti nei skausmo, nei mirties. Sunkumai, jeigu jų neįmanoma išvengti, turi mus grūdinti. Įveikdamas sunkumus, kažką prarandi, tačiau būtinai kažką ir gauni.

Reikia ugdyti savyje drąsą, išdidumą ir tvirtumą. Reikia drąsiai prisipažinti, kad problemos ir nemalonumai – neišvengiami gyvenimo palydovai. Jie ne pirmi ir ne paskutiniai, kuriuos teks spręsti.

Baimė pavojinga gyvybei ir psichinei sveikatai. Naudinga tik viena baimės forma – atsargumas.

Stiprių bet kokio pobūdžio emocijų. Stiprios emocijos smarkiai stabdo smegenų sugebėjimą mąstyti. Didžiulis džiaugsmas ir didžiulis sielvartas gali tam tikrą laiką paralyžiuoti mąstymą. Ilgą laiką trunkančios būsenos sukels liguistą smegenų bejėgiškumą. Moterys – čia jums. Kai keliate isterijas – smegenys atsijungia. Dėl to kartais ir sakoma, kad moterys neturi proto. O juk įrodyta, kad vyriškos ir moteriškos smegenys vienodai pajėgios mokytis, socialiai adaptuotis.

Įvairūs hormonai įtakoja neurologiją – vyrams dažniau pasitaiko disleksija, šizofrenija, autizmas. O moteris kankina nerimas, depresija, mitybos sutrikimai. Dėl to neterorizuokite savo būsenomis vyrų – tai tiesiogine prasme pavers juos kvailiais. Vyrai mąsto logiškai, neįjungdami tų smegenų sričių, kurios atsakingos už emocijas, jie pakankamai ramiai sprendžia problemas. Moterims atvirkščiai – problemas jos sprendžia pasitelkusios prieštaringas emocijas. Tai moteriška fiziologija, jos kitaip negali. Vyručiai, jus šita moteris jau galutinai užkniso? Padėkite jai nusiraminti: bučkis, ledų porcija, „nusiramink, pagaliau, išspręsiu aš tą tavo bėdą, eime, pasivaikščiosim, pagalvosime“ ir t.t. Pagrindinė idėja: „Aš tave myliu, tačiau problemą spręsime tada, kai nusiraminsi“. Nustebsite, kaip moteris puikiai su viskuo susidoros.

Emocijų mechanizmas – iš pradžių suprasti (situaciją, reiškinį), paskui jausti emocijas. Bet ar visada teisingai suprantame situaciją, kitą žmogų, jei tarp trijų medžių pasiklystame ir patys to nesuvokiame. Iš pradžių reikia ramiai išsiaiškinti, o jau paskui taškytis emocijomis.

Tamsos, vienatvės. Tokios situacijos įjungia savisaugos instinktą. Įprasti smegenų tonuso šaltiniai susilpnėja ir neigiamos emocijos laisviau keliauja po neapsaugotą protą (tamsoje tyko priešas; žmogus – kolektyvinė būtybė, vienam baisu ir pavojinga).

Vienatvė – sunki psichinė būsena, susijusi su neigiamomis emocijomis ir diskomfortu. Tačiau vienatvė teigiamai paveiks, jeigu žmogus suvoks ją kaip savanorišką nusišalinimą. Bendravimo deficitas negali tapti bėda, jei žmogus turi bent vieną kontaktą, jeigu jį kažkas supranta. Galbūt šiam pasauliui esi viso labo žmogus, bet kažkokiam žmogui esi visas pasaulis.

Stereotipų. Protas kuria stereotipus, bet ir pats nuo jų kenčia. Protas kovoja su stereotipais dėl savo išlikimo. „Noriu mąstyti!“ Yra žmonių, kurie paaukoja kažkiek laiko, kurdami pagrindinius ar profesinius įgūdžius, priveda juos iki automatizmo, gali atlikti tuos veiksmus, leisdami smegenims tuo metu spręsti sudėtingesnius ar kūrybinius uždavinius.

Stereotipai griauna mūsų santykius su žmonėmis: draugais, kolegomis, vaikais, tėvais, mylimaisiais, kai visi tie žmonės veikia nepaisydami mūsų stereotipų. Nereikia bijoti atsisakyti senų nuostatų. Kurkite naujus stereotipus, atsižvelgdami į naują patirtį. Leiskite žmonėms keistis, būti skirtingais. Ir ramiai, tvirtai priešinkitės, jeigu kažkas bando įpiršti jums svetimus stereotipus, kurių jums nereikia.

Niekada nieko nebijokite, jūs turite savo didžiausią lobį, savo geriausią draugą – protą.

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti