Spąstai šiuolaikiniams tėvams

Kartą teko kažkur nugirsti ar perskaityti puikią lekciją. Nepamenu, deja, autoriaus. Jeigu keliais žodžiais – mūsų kultūra pernelyg orientuojasi į vaikus.

Jeigu anksčiau vaikai namuose turėjo savo vietą – vaikų kambarį, o visa kita erdvė priklausė suaugusiems ir kažkurios buto dalys, pavyzdžiui, tėvo kabinetas, buvo vaikams uždrausta zona, tai dabar vaikų pilni namai, visame bute jie „pasižymi teritoriją“ savo žaislais, naktipuodžiais, daiktais ir betvarke.

Jeigu anksčiau mergaitėms patiko nešioti mamos sukneles ir batus, tai dabar mamos rengiasi kaip paauglės ir greičiau būtent jos „pasiskolins“ drabužius iš dukters garderobo.

Tame yra daug pliusų – daugiau dėmesio, daugiau rūpinimosi, daugiau laisvės.

Ir daug minusų – mažiau apribojimų, kurie yra ne mažiau svarbūs už rūpinimąsi, tiesą sakant jie yra viena iš rūpinimosi formų. Ir, kaip bebūtų keista – mažiau galimybių. Ta prasme, kad vaikams „nėra kur augti“. Palaipsniui prarandama suaugusio žmogaus pozicija ir suaugusi erdvė.

Prisiminiau šią lekciją, nes ji susijusi su tuo, ką stebiu praktikoje. Keičiasi „gerų tėvų“ vaizdinys. Jeigu anksčiau svarbus kriterijus priimant sprendimą buvo numatoma kitų tėvų, giminaičių, mokyklos, kaimynų ir t.t. reakcija (įvertinimas), tai dabar rūpi kaip reaguos pats vaikas: jis nepanorės, jam nepatiks, jis prieštaraus…

Vaiko nuomonė, be jokios abejonės, svarbi. Ir kuo jis didesnis, tuo labiau į ją reikia atsižvelgti. Noras išgirsti vaiką ir jį suprasti – didžiulė vertybė. Ir vis dėlto, priimti ir įgyvendinti nemalonius, tačiau būtinus sprendimus – tai tėvų pareiga ir atsakomybė. Jos negalima užkrauti vaikams.

Keli pavyzdžiai.

Kreipėsi mama, jos 15 metų dukrai anoreksija. Reikalinga psichologinė pagalba. Klausiu apie mergaitės svorį. Mažiau nei 40 kilogramų. Nieko nebus, sakau mamai, čia jau į ligoninę reikia guldyti. Šiandien. Tiesiog dabar. „O ji nenorės“. – sako mama. Aiškinu jai, kad tai jau gyvybės ir mirties klausimas tokioje stadijoje. Mama linksi galva: „Taip, taip, suprantu. Bet ji man paskui to niekada neatleis“.

Tai, žinoma, kraštutinis atvejis. Tačiau, deja, ne toks jau retas.

Kitas pavyzdys:

Į konsultaciją atėjo mama, kuri paėmė globon mažylį. O jos pačios jaunesnis sūnus, savaime aišku, pavydi, reikalauja, kad įvaikintą tučtuojau grąžintų atgal. Mama protinga, atsakinga, ji žino, kad pavydas neišvengiamas. Ji aiškina, kad niekur vaiko neatiduos. Ir tuo pat metu jai labai norisi, kad viskas vyktų taikiai, sklandžiai. O jos tikriems vaikams išties blogiau: mažiau dėmesio, rūpinimosi, erdvės, mažiau laiko, praleidžiamo su mama. Daugiau pareigų. Tai buvo ne jų sprendimas, nors jie, žinoma, davė sutikimą. Ir ši situacija sukelia daug negatyvių jausmų: pyktį, nuoskaudas, pavydą, pasipiktinimą, susierzinimą.

Tačiau sprendimą priėmė suaugusieji, ir jis nepasikeis. Yra skirtumas tarp paaiškinimo: „tu suprask, jis juk irgi žmogus, kaip mes galim jį atgal atiduoti?“ ir žodžių: „jis dabar gyvena ir gyvens su mumis“. Abu paaiškinimai nulemia, kur vaikas nukreips savo pastangas. Pirmuoju atveju jis gali nuspręsti padaryti įbroliui gyvenimą visiškai nepakeliamą, tikėdamasis pasiekti trokštamo rezultato. Juk mama prašo jo „supratimo“, mamai tas „supratimas“ labai reikalingas. Antruoju atvejui vaikas turės surasti būdų, kaip adaptuotis prie neišvengiamos situacijos ir sureguliuoti santykius su naujai atsiradusiu broliu.

Belieka pridurti, kad kai tik mama aiškiai parodė jam savo tvirtą poziciją, sūnaus elgesys „stebuklingu“ būdu pasikeitė.

Tėvams būtina visais įmanomais būdais susirasti šį resursą – brandaus, ramaus, užtikrinto pasiruošimo prisiimti sau atsakomybę žmogaus poziciją. Atsparumo, būtino, kad pasinaudotum teise būti nemaloniu tėvu. Sugebėjimo pasakyti „ne“ savo vaikui. Netapti jų emocijų vergu. Ir nesijausti, visa tai darant, monstru.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kodėl pirmūnai pasmerkti nesėkmingam gyvenimui Pakankamai dažnai įvairiose firmose ar valstybės įstaigose galima sutikti žmogų su prestižinio universiteto diplomu, užimantį kuklias eilinio darbuoto...
Aksominis smurtas. „Visa tai – tavo paties l... Yra mūsų kultūroje vienas toks bruožas - tėvai, mokytojai ir kiti suaugę žmonės iš kailio neriasi, kad nuveiktų vaikų labui kažką gero. Net jeigu pats...
Gerbkime vaikus kaip pačius brangiausius svečius Juk išties vaikai ateina į mūsų gyvenimą tik trumpam laikui. Ir reikia padaryti viską, kas tik įmanoma, kad jie paliktų mus su jausmu, jog vaikų-tėvų ...
Vaikai ir namų augintiniai Gyvūnai gyvena su žmonėmis nuo seniausių laikų. Apie tai iškalbingai byloja priešistoriniai piešiniai ant uolų. Gyvūnų įtaka vaikų psichikai bei elges...
Teisė nenorėti Daug tėvų dalinasi savo pergyvenimais, kad jų vaikas buvo toks geras ir paklusnus, o dabar tarsi jį kažkokiu kitu vaiku pakeitė. Kažkodėl tam tikrame ...
Apie knygų skaitymo naudą Kada nors pagalvojote, kokiu tikslu žmonės visada skaitė ir iki šiol tebeskaito knygas? Juk ne vien tam, kad prastumtų laisvalaikį, atsipūstų, atsipal...
Kad vaikai mokėtų spręsti savo problemas Mano požiūrį į vaikų auklėjimą pakeitė vienas atradimas. Kartą mano vyras prisiminė savo vaikystę: "Kiekvieną kartą, kai paklausdavome pas tėvą, ką re...
Esi bloga mama, jeigu… Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apseisime be ilgų įžangų. Taigi, tu es...
Ignoravimas. Naudojimosi taisyklės Ignoravimas - tai toks bendravimas, kai vienas apsimeta, jog nemato kito. Žmonės, puikiai įvaldę šį metodą, žino, kad tai labai efektyvus būdas išvest...
Aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis. Galima sakyti, mus su...
Atsisakykite retoriškų klausimų Moterys itin dažnai naudoja retorinius klausimus, kad paskatintų vaikų paklusnumą. Kai mama nori, kad vaikas susitvarkytų kambarį, tai vietoje to, kad...
Šiuolaikinio idealaus auklėjimo problemos Užjaučiu šiuolaikinius tėvus. Mes - XXI amžiaus tėvai, pasmerkti nuolat vaikytis idealo. Ir vaikų auklėjimas čia - pirmoje vietoje. Kiekviena mama užs...
Ar klausote to, ką sako vaikai? Ar tikrai klausote tų nesibaigiančių „čiauškalų“, to nenutrūkstamo transliavimo „ką matau, tau sakau“? O gal tiesiog kartais automatiškai pasakote „...
Kodėl nemokome vaikų gyventi šeimoje? Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas, kaip jam n...
Vaikai ir elektronika. Būti ar nebūti Užeiname į kavinę pavakarieniauti, aplinkui daug šeimų su vaikais. Kiekvienas vaikas įnikęs į planšetę. Netgi tie, kurie vaikščioti kaip reikiant dar ...
Nemylimos dukterys ir sunki šeimyninių paslapčių n... Mama, kuri nemyli savo vaiko... Ši tema bene labiausiai nutylima iš visų, be to, tylėti linkusios abi šios dramos pusės. Motinai sunku prisipažinti s...
Kaip švedai auklėja įžūlius neklaužadas Švedų psichiatras, rašytojas Devidas Eberhardas sako, kad liberalus auklėjimas kenkia ir vaikams, ir tėvams. Vokiečių leidinio Die Zeit darbuotoja Žan...
Niekada nedrauskite vaikui šių dalykų Draudimai labai reikalingi auklėjant vaiką, tačiau tik tada, kai naudojami nuosaikiai. Šių dalykų drausti mažyliui negalima jokiais atvejais. Valgyti...
Vaikai geriau vystosi, kai pasakas prieš miegą ska... Reguliarus skaitymas prieš miegą pagerina santykių su tėvais kokybę. Kai tėvai, guldydami vaikus miegoti, skaito jiems knygas, jie skatina sūnus ir y...
Skaitykite vaikams knygas Skaitymas - tai ne šiaip sena gera šeimos tradicija, o be galo efektyvus metodas vystyti vaiko protą. Skaitymas praturtina žodžių atsargą. Vaikas bet...
Ko mus gali išmokyti vaikai? Dažnai neturėdami laiko vaikiškiems žaidimams, mes suaugusieji daug ką prarandame. Vaikai moka tai, ką mes esame pamiršę, ką esame užspaudę, o gal net...
Jūs negalite duoti vaikui visko, ko jis reikalauja... Pavyzdžiui, svetimo žaislo ir dar pusę žaislų parduotuvės papildomai. Negalite leisti triukšmingų žaidimų ne laiku ir ne vietoje. Vaikas kovoja su vis...
Vaikai – tėvų mokytojai Kai kurie žmonės nenori turėti vaikų, jiems atrodo, kad palikuonys trukdys laimingai gyventi. Realybėje viskas priklauso nuo to, ką laikote laime. Jei...
Pradinė mokykla. Berniukų ir mergaičių skirtumai... Pedagoginėje literatūroje daug rašoma apie tai, kad vaikai skiriasi savo temperamentu, žinių įsisavinimo būdais ir kitomis charakteristikomis. Visa ta...
Mamų ir dukterų konkurencija Apie tai kalbėti nemalonu, dėl to esu pasirengusi tam, kad dabar mane apmėtys šlepetėmis. Tačiau bijosi šlepečių - neišsiaiškinsi tiesos. Yra vienas m...