Sugebėjimas vertinti gyvenimą

Iš pakankamai sėkmingų žmonių kartais galima išgirsti tokią frazę kaip „man neįdomu gyventi“. Išgirdus kažką panašaus, kyla noras psichologiškai paanalizuoti patį tokio žmogaus egzistavimą. Taip ir traukia išsiaiškinti, kas čia ne taip. Kaip gali ryškus, žydintis gyvenimas atrodyti pilku ir nuobodžiu?

Viena svarbiausių šių žmonių problema yra ta, kad jų niekas neišmokė vertinti ir mylėti šito pasaulio. Nuo pat vaikystės juos lepino visi artimieji, vaikai priėmė tą meilę kaip savaime suprantamą dalyką ir tai tapo įpročiu visam likusiam gyvenimui. Būtent dėl hiperglobos ir hipermeilės, gautos vaikystėje, jie dabar nebemoka vertinti artimų žmonių meilės, jų širdys pasidengė ledu.

Kad gyvenimas teiktų daugiau džiaugsmo, reikia išmokyti mylėti tuos, kurie dovanoja mums savo širdies šilumą ir vertinti kiekvieną su jais praleistą dieną. „Ledinių“ žmonių dienos panašios viena į kitą dėl jų abejingumo viskam aplinkui. Toks žmogus nebrangina gyvenimo, juk jis negali prisirišti nei prie žmonių, nei prie kitų dalykų. Gavę, ko norėjo, vietoje džiaugsmo jie jaučia vien begalinį nykumą. O tie, kurie sugeba džiaugtis ir džiuginti kitus, jiems atrodo kvailiais ir baisiai erzina.

„Ledinių“ žmonių gyvenimo prasmė smarkiai skiriasi nuo mūsiškės. Normalus žmogus laimingas, nes už lango puikus oras, o šeimoje visi sveiki. Ledinės širdies šeimininkui trūksta paprastos gyvenimiškos laimės: savos jie ieško grožio salonuose ir brangiose parduotuvėse. Džiaugiasi jie ne tuo, kad batai netrina, o tuo, kad tokių batelių neturi nė viena draugė. Pasivaikščiojimas su vaiku „ledinei“ mamai – našta, juk smėlio dėžėje niekas neįvertins, kiek kainuoja jos apdarai ir koks prašmatnus šiandien jos makiažas. Į susitikimą su draugais ji eina ne šiltai pabendrauti, o pademonstruoti, kokia ji šiandien puiki. O jeigu niekas nekreipia ypatingo dėmesio į jos personą, ar kažkam pakanka akiplėšiškumo pasakyti, kad jos rankinukas ne pačios madingiausios firmos, o viso labo geros kokybės falsifikatas, o ir bateliai atrodo pigokai, tai ir tokios moteriškės pasaulis sugriūva per kelias minutes.

Išteka tokios merginos ne iš didelės meilės. Tiesiog pasirodė, kad šitas vaikinas galės tapti karaliumi ir padarys ją karaliene. Tačiau svajonės, deja, taip ir neišsipildo. Paaiškėja, kad paprastas vaikinas netinka netgi būti jos tarnu. Suvokusi, kad jos karališkai asmenybei toks nevykėlis netinka, ji tuojau pat skiriasi ir išeina kartu su vaikais. Būtų tekęs tasai vaikinas kitai moteriai, būtų visiškai pajėgus tapti karaliumi, tačiau mūsų aprašoma moteriškė nusprendė perspjauti pačią gamtą ir susilipdyti iš vyro tokį sutvėrimą, kokį norėtųsi turėti šalia. Visa ledinės karalienės bėda tame, kad jai norisi gauti viską ir būtinai iš karto. Ji net nesusimąsto, kad norint susikurti karalystę, reikia smarkiai ir atkakliai padirbėti.

Kaip gali būti šaltam žmogui įdomu gyventi, jeigu jo pasaulyje jam visi skolingi, visi jam viską privalo, o jis pats nemoka nieko duoti? Laimingu tapti gali tas, kuris myli savo gyvenimą taip, kaip sodininkas – savo sodą: tausoja kiekvieną naują pažįstamą, seną draugą, kaip tausojami nuostabūs žiedai. Gyvenimas susideda iš akimirkų, dėl to kiekviena akimirka turi teikti džiaugsmą, tapti kažko brangaus dalimi. Gyvenimas užsipildo gilia prasme ir ryškiomis spalvomis tada, kai žmogus yra mylimas ir pats kažką myli.

Egoizmas gimdo pyktį, o pyktis – vienatvę. Štai ir praranda „lediniai“ žmonės bet kokį gyvenimo skonį. Ir būtent todėl reikia, kad tėvai peržiūrėtų sau įprastas auklėjimo nuostatas. O ledinių širdžių savininkams linkiu išgyti ir išmokti džiaugtis kiekviena smulkmena.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI