Sunkus amžius

Originalas

Daugelis paauglių, įžengdami į pereinamąjį amžių, stebėtinai keičiasi. Buvę švelnūs, ramūs ir paklusnūs, staiga tampa dygliuotais, nevaldomais, šiurkščiais. Agresyvumas – tai vienas pirmųjų skambučių prasidedant sunkiajam periodui. Šiurkštus elgesys – ne kas kita, nei agresyvumo pasireiškimas.

Tačiau, kaip mano mokslininkai, joje slypi ir nemažas teigiamas potencialas, sudarantis tokių žmogiškų savybių pagrindą, kaip tikslo siekimas, noras įsitvirtinti ir mokėjimas išlaikyti savo poziciją!

Neatsitiktinai agresija laikoma vienu natūralios atrankos mechanizmų. Juk visuomet išgyvendavo stipriausieji, t.y., tie, kurie galėjo išlaikyti savo poziciją, įrodyti savo požiūrį. Agresyvumas kiekviename mūsų tūno nuo senų laikų. Kada ir kokia forma jis gali įsiplieksti – priklauso ir nuo aplinkybių, ir nuo temperamento, ir nuo auklėjimo.

Būtent auklėjimas vaidina svarbiausią vaidmenį tarpusavio santykiuose su kitais žmonėmis. Štai kodėl blogo elgesio ištakų pirmiausia reikėtų ieškoti savo šeimoje. Jeigu nuo vystyklų vaikas auga geranoriškumo, pagarbos ir pakantumo vienas kitam atmosferoje, vargu ar taps agresyviu žmogumi. Na, o jeigu įprato stebėti, kaip tėvai piktžodžiauja, pavyduliauja, smerkia visus ir viską, greičiausiai ir pats tokiu taps.

Tačiau ką daryti, jeigu viskas atsiranda tuščioje vietoje, jeigu ginčai kyla iš nieko, ką daryti tuomet?

Pabandykite išsiaiškinti Jūsų vaiko įsiplieskimų priežastis. Galima išskirti keletą sąveikos būdų su realiu pasauliu, dėl ko gali iškilti rimtų problemų.

1. Infantilumas. Toks vaikas dažniausiai psichologiškai neužauga iki savo amžiaus. Jų agresyvumas paaiškinamas tuo, kad jie dar “nesuspėjo” įsisąmoninti bendro gyvenimo taisyklių, kurias jiems jau vertėtų žinoti. Augant jų elgesys tikriausiai keisis.

2. Protestas. Paauglio nepasitenkinimo, pykčio, aršumo įsiplieskimai atsiranda dėl kieno nors bandymo apriboti pasirinkimo laisvę, jų savarankiškumą. Tokia protesto forma daugiausiai yra atgalinio charakterio, t.y., nukreipta prieš konkrečius situacijos “kaltininkus”. Tai gali būti, pavyzdžiui, vyresnysis brolis arba tėvas, kuris nusprendė paauglį jėga priversti daryti kažką, arba mokytojas, parašęs neužtarnautą dvejetą. Kai tik konfliktas išsprendžiamas, paauglys nusiramina.

3. Apsigimęs patologinis charakteris. Kalbama apie padidėjusio susijaudinimo, pagiežingumo, konfliktiškumo dominavimą,. Paprastai šios savybės pasireiškia dar ankstyvajame amžiuje. Neretai vaikas paveldi vieno iš giminaičių charakterį. Tikriausiai tai sunkiausias atvejis, ir tokių vaikų tėvus galima tik užjausti.

Žinoma, kęsti savo vaiko grubumą labai sunku. Taip ir norisi duoti jam tinkamą atkirtį ir pastatyti į vietą. Tačiau ar iš to bus naudos? Juk mes, suaugusieji, puikiai žinome: bet koks santykių paaštrėjimas tik įpils alyvos į ugnį. Būkite išmintingesni, venkite konfliktų, kad neprovokuotumėte savo vaiko grubumui. Jums padės šios elgesio taisyklės.

4. Suteikite laisvę. Ramiai susitaikykite su ta mintimi, kad sūnus arba dukra jau suaugo ir jiems laikas gyventi savą gyvenimą, o ne daryti viską, kas sakoma iš aukščiau. Nepaklusnumas – tai siekis atsikratyti globos.

5. Jokių notacijų. Paauglį labiausiai siutina įkyrūs tėvų pamokslai. Pabandykite su vaiku bendrauti kaip lygus su lygiu, suvokite jį kaip suaugusį žmogų. Supraskite: vaikas turi teisę į savo požiūrį ir išvadas.

6. Eikite į kompromisą. Neverta vaikui bandyti kažką įrodyti riksmo pagalba, nes skandalo dėka supyksite patys ir supykdysite jį, ir suprasti vienas kitą bus gerokai sunkiau.

7. Nusileidžia tas, kuris protingesnis. Barnio liepsna greitai užges, jeigu nemesite į ją malkų. Kad skandalas nurimtų, kažkuris turi pirmas nutilti. Suaugusiajam tai padaryti lengviau, nei paaugliui su savo nepastovia psichika.

8. Nereikia skriausti. Nustoję bartis, nesiekite, kad jūsų žodis būtų paskutinis. Tinkamai išeiti iš sunkių situacijų vaikai mokosi iš mūsų.

9. Būkite tvirti ir nuoseklūs. Vaikai – subtilūs psichologai. Jie puikiai jaučia vyresniųjų silpnas vietas. Todėl, nežiūrint į jūsų pasirengimą kompromisui, sūnus ar dukra turi jausti, kad tėvų autoritetas nepalaužiamas. Jeigu suaugusieji paaugliui demonstruoja savo nesusilaikymą, isteriškumą, nenuoseklumą, sunku tikėtis iš jo gero elgesio.