Kaip manote, kas yra pats svarbiausias vyras moters gyvenime? Tas vyrukas, su kuriuo ji sužinojo, kas yra meilė? Ar galbūt tas, su kuriuo jo pirmą kartą seksualiai suartėjo? O gal būtent vyras, tasai vyriškis, su kuriuo ji nutarė praleisti visą likusį gyvenimą ir pagimdyti jam vaikų? Visi šie vyrai be jokios abejonės vaidina didžiulį vaidmenį kiekvienos moters gyvenime, tačiau svarbiausias vyras jai, vis dėlto, yra tėvas.
Būtent jis tapo tada dar visai mažai mergaitei pavyzdžiu, koks turi būti tas vyras, dėl kurio pirmą kartą gyvenime suspurdės nuo jausmų jos širdis ir padės jai patirti visą įmanomą artumą, taps vyru. Ir nebūtinai tai bus vienas ir tas pats žmogus. Tiesiog pasąmoningai moteris įsimyli vyriškius, kurie jai primena tėvą.
Tėvas parodo dukrai, kaip vyras turi elgtis su moterimi. Ir savo elgesiu su ja, ir elgesiu su jos mama. Dukra sugeria į save kiekvieną žodį, kiekvieną žvilgsnį, poelgį. Formuojasi jos supratimas, kokie turi būti santykiai šeimoje. Net jeigu tėvas – žiaurus žmogus, tironas ir despotas, ji gali suprasti, kad toks vyro elgesys yra neteisingas, juk jis teikia daug skausmo ir kančių. Tačiau pasąmoningai jai formuojasi požiūris į visą vyrų giminę ir tą požiūrį kaip tik įkūnija tėvas. O tai veda, deja, į labai liūdnas pasekmes jau suaugusiame gyvenime. Ji bijos vyrų, laikys juos žiauriais ar niekingais sutvėrimais ir tuo pačiu pritrauks prie savęs būtent tokius pretendentus į savo širdį. Kas eilinį kartą patvirtins jos teoriją, kokie iš tikrųjų yra vyrai. Užburtas ratas, kurio kaltininkas – tėvas.
Jeigu gi tėvas nuo pat vaikystės lepina ją, gina, saugo nuo sunkumų, padeda ir tuo pat metu pagarbiai elgiasi su žmona, mergaitės mama, tada mergaitė atsipalaiduoja, suprasdama, kad vyrais galima pasikliauti. Ji susiformuoja požiūrį į vyrus, remdamasi tuo, ką mato namuose. Ir tas pavyzdys – teigiamas, padorus, rūpestingas. Būtent tokius vyrus ji trauks prie savęs, kai suaugs.
Būtent dėl to, kad nuo tėvo priklauso visas tolimesnis mergaitės likimas, galima drąsiai teigti, kad svarbiausias vyras moters gyvenime – būtent tėvas.
Ką daryti mergaitėms, kurios neturi tėvo, jeigu jas auklėja viena mama ir jos nemato aplinkui vyriško pavyzdžio? Šiuo atveju labai svarbu, ką mama kalba apie mergaitės tėvą. Kitaip sakant, dukra formuoja savo požiūrį į vyrus, remdamasi mamos požiūriu į tėvą. Ir čia labai svarbu netraumuoti vaiko pasakojimais apie tai, koks jos tėtis išgama, koks niekšas, kad paliko jas vienas ir išėjo pas kitą tetą. Arba kad jis blogas dėl kažkokios kitos priežasties. Turite suprasti, kad jūsų žodžiai formuoja dukros ateitį, ir šios ateities pagrindu taps nuoskauda tėvo atžvilgiu.
Pamenu pasipiktinusį moters komentarą, kad ji nesiruošia pasakoti dukrai apie savo buvusį vyrą, mergaitės tėvą nieko gero, kadangi jis rinktinis šunsnukis. Į mano argumentus ji tik mojo ranka, likdama prie savo nuomonės. „Aš dukrai viską apie jį pasakoju, ir kad jis šykštus, ir kad neištikimas, ir kad melagis, ir kad norėjo, kad pasidaryčiau abortą, kai sužinojo, kad laukiuosi. Tegu ji žino, koks jos tėtušis!” Moteriškė taškėsi tulžimi, o man be galo pagailo jos dukters. Supratau, kokios bus pasekmės, galėjau pati nupasakoti tolimesnį mergaitės gyvenimo scenarijų. Tačiau manęs išklausyti nepanoro. Ką gi, jos gyvenimas, jos pasirinkimas.
Dėl to kreipiuosi į neabejingas savo dukroms vienišas mamas. Kalbėkite savo mergaitėms apie jų tėvus su pagarba, pasakokite apie gerąsias jų būdo savybes, kurių turi visi žmonės, net visiški niekšai. Kodėl tėvas ne su jumis? Taip susiklostė aplinkybės, taip gavosi. Bet jis labai geras žmogus.
Būtų, žinoma, puiku, jeigu jūs pati atleistumėte tam vyriškiui, savo buvusiam vyrui, nežiūrint į skausmą, kurį jis jums suteikė. Kad būtumėte jam nuoširdžiai dėkinga už dukrelę, kurios be jo jūs paprasčiausiai neturėtumėte. Atleisti reikia vardan savo mergaitės ateities, kad ir kaip tai būtų skausminga – pasakokite jai tik gerus dalykus, nes pats svarbiausias vyras moters gyvenime – nuo lopšio iki senatvės – jos tėvas.
