Bėgiojimas man visada buvo tikra Dievo bausmė. Vaikystėje su malonumu žaidžiau futbolą, paskui pakankamai ilgai ir rimtai užsiėmiau krepšiniu. Tačiau bėgiojimas!
Anksti keltis visada buvo kančia, laikau tai pasityčiojimu iš žmonių. Maitinausi visada kaip gaudavosi, gyvenimas bendrabutyje užgrūdino. Darbo pobūdis – sėdėjimas prie kompiuterio, pasivaikščiojimai gryname ore neprigijo.
Štai dėl ko tikru balzamu sielai tapo štai šie mitai apie metodus, kurie rekomenduojami sveiko gyvenimo būdo mėgėjams. Ir jų demaskavimas.
Informacija, suprantama, nevienareikšmiška, tačiau kažkiek tiesos joje, visgi esama.
BĖGIOTI RYTAIS VISADA NAUDINGA
Prieš du metus Lehigh Valley Health centro Pensilvanijos valstijoje mokslininkai padarė oficialų pareiškimą apie tai, kad netgi esant pakankamai nuosaikiems krūviams, bėgiojimas gali padaryti rimtą žalą sveikatai. Tyrime dalyvavo 3800 žmonių, kurie bėgiojo įvairiu intensyvumu. Iš vyresnių nei 35 metų amžiaus vyrų ir moterų buvo sudaryta vidutiniškai 46 metų amžiaus grupė. Gauti rezultatai buvo netikėti.
Gyvenimo trukmė pas tuos, kurie daug ir intensyviai bėgioja, kaip ir pas tuos, kurie apskritai neužsiima fizine kultūra, pasirodė esanti mažesnė nei pas tuos, kurie bėgioja saikingai. Į faktorius, kurie galėjo iškraipyti klinikinį paveikslą (chroniška hipertonija ar hipotonija, aukštas cholesterino lygis kraujyje, rūkymas), buvo iš anksto atsižvelgta – nė vienas jų negalėjo įtakoti tyrimo.
Gyvenimo ilgumo statistika pablogėjo maždaug ties 32 km per savaitę atžyma, t.y. kai nubėgama maždaug 4-5 km per dieną. Tai atitinka maždaug 30-45 minutes bėgimo ristele – ilgesnis bėgiojimas pradeda mažinti bėgikų gyvenimo trukmę. Ypač brangiai atsieina bėgiojimas tiems, kurie bėgiojo miesto ribose, netoli automobilių trasų, įprastais šaligatviais be specialios spyruokliuojančios dangos.
NURIEBINTA PICA – SVEIKAS MAISTAS
Ar girdėjote apie tai, kad riebi pica atseit sukelia širdies-kraujagyslių ligas, o nuriebinta – mažina riziką? Prieš šešis metus amerikiečių klinikinio maitinimosi žurnalas paskyrė šiam klausimui ištisą specialų numerį. Redaktoriai apjungė 21-o tyrimo metu gautus duomenis.
Kalba eina apie visiškai skirtingus klinikinius eksperimentus, kuriuos atliko tarpusavyje nesusijusios klinikos ir institutai iš įvairių JAV kampelių. Juose dalyvavo apie 350 000 žmonių, iš jų 11 000 tyrimo pradžioje jau lankėsi pas kardiologus su širdies-kraujagyslių ligomis.
Vidutinė tyrimų trukmė truko 14 metų. O išvada skelbė: tiesioginio ryšio tarp riebaus maisto vartojimo ir kraujagyslių bei širdies ligų nėra. O jeigu jūs vengiate maistinių riebalų ne dėl problemų su kardiologija baimės, o dėl to, kad norite numesti svorio – klasikiniai nuriebinti produktai jums išvis neleistini.
Ypač neleistini jogurtai. Kad būtų kompensuotos pasikeitusios skonio savybės, kai sumažinamas riebumas, į šiuos produktus pridedama daugiau cukraus. Taip kad figūrai jie kelia kur kas didesnį pavojų nei riebūs jogurtai.
ANKSTI KELTIS – SVEIKAS GYVENIMO BŪDAS
Praėjusiais metais grupė tyrinėtojų iš Vestminsterio universiteto paskelbė ataskaitą, kuri liudija, kad ankstyvas kėlimasis veda į chronišką stresą. Esmė slypi tame, kad maždaug nuo 6 iki 8 valandos ryto organizme gaminasi didžiausias kiekis kortizolo – streso hormono. O svarbiausia, kad jeigu tuo periodu atsibundame, padidėjęs kortizolo lygis organizme išlieka visai dienai.
Vadinasi, jeigu anksti keltis jums yra gyvenimo būdas, tai ir kortizolo perdozavimas tampa nuolatiniu reiškiniu. Po kurio laiko visa tai baigsis imuniteto sumažėjimu, chroniškomis migrenomis ir depresija. Taip kad jeigu į darbą jums reikia patekti 8-9 valandą, mankštą geriau atidėti vakarui, nes neigiamo ankstyvo kėlimosi ji nekompensuoja. Beje, pats vertingiausias organizmui miego periodas laikomas nuo 8 vakaro iki vidurnakčio ir nuo 2 valandų dienos iki saulėlydžio.
DESERTAI – BLOGIS
Stulbinanti grupės mokslininkų iš Tel Avivo universiteto išvada, paskelbta šią žiemą, prieštarauja visiems tradiciniams požiūriams į teisingą maitinimąsi. Jeigu norime numesti svorio, pirmas dalykas, kurį mums rekomenduoja – atsisakyti konditerijos gaminių (klasikinis gyvulinės kilmės riebalų ir angliavandenių derinys).
Šitą rekomendaciją paneigia Izraelio dietologė Danielė Jakubovič ir visa eilė jos bendraminčių, kurie neseniai atliko pagarsėjusį eksperimentą. 193 suliesėti norinčius žmones jie padalino į dvi grupes. Pirmą grupę pastoviai maitino mažo kaloringumo maistu – 300 kilokalorijų per vieną pavalgymą. Antrai grupei rytais duodavo pilnaverčius pusryčius – 600 kilokalorijų (kiaušinienė, mėsa, pupelės, daržovės). O paskui vaišino desertais. Bendras kalorijų kiekis per dieną buvo toks pats, kaip ir pirmoje grupėje (1600 per parą vyrams ir 1400 moterims).
Tai štai, svorio metimo greitis pas abiejų grupių dalyvius buvo vienodas. Užtat pasiekto rezultato stabilumo rodiklis antroje grupėje buvo kur kas didesnis. Praėjus 32 savaitėms, eksperimento dalyviai, kurie laikėsi griežtos mažo kaloringumo dietos, pradėjo vėl priaugti svorio, o štai tie, kurie smaguriavo tortais ryte – vis dar liesėjo.
Taigi, jei retkarčiais mėgstate palepinti save saldumynais, tai galite ir toliau tai daryti ramia širdimi. Tačiau tik rytais ir su saiku: tiems, kurie valgo konditerijos produkciją kilogramais, greičiausiai viskas baigsis antrojo tipo diabetu ir nutukimu.
IGLI PASIVAIKŠČIOJIMAI GYNAME ORE NAUDINGI VISIEMS
Bet tik ne tuo atveju, jeigu turite antsvorį ir esate miesto gyventojas. Monrealio universiteto socialinės medicinos katedros mokslininkai atrado skirtumus pilnų ir normalių žmonių kvėpavimo procese.
Eksperimentas parodė, kad nuo nutukimo kenčiantys žmonės įkvepia vidutiniškai 50% daugiau oro. Kuo mažesnis antsvoris, tuo mažiau įkvepiama perteklinio oro, bet netgi jei žmogus minimaliai viršija savo idealų svorį, jis vis tiek įkvepia 7% daugiau. O mieste kartu su oru jis gauna ir visą puokštę teršalų – amoniako, sieros dioksido, azoto rūgščių ir t.t.
Jei perteklinio kvėpavimo rodiklis bus didesnis nei 10%, reguliarių ilgai trunkančių pasivaikščiojimų miesto ribose rezultatu greičiausiai taps apsinuodijimas, dėl kurio vėliau apkaltins aplinkos užterštumą apskritai. Trumpiau tariant, daugumai žmonių pakanka sveiko proto pasisaugoti, kai šalimais kažkas rūko cigaretę, stiprus dūmų kvapas primena jiems apie kenksmingą aplinką, tačiau žmonės nepagalvoja, kad rimtas užterštumas egzistuoja netgi ten, kur kvapas nesijaučia.
O kaip pas jus reikalai su sveiku gyvenimo būdu? Gaunasi? Padeda?
