Meilėje visada esama kančios. Tačiau psichologai stengiasi išsiaiškinti, kokia turėtų būti meilės istorija, kad ji mūsų negriautų kaip asmenybių, o priešingai – atneštų džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Dauguma nuomonių susiveda į tai, kad sveikų santykių pagrindas – tai emocinis ir fizinis saugumas, pasitikėjimas, šiluma ir palaikymas iš abiejų partnerių pusės. Mes išplėtėme šį sąrašą iki šešių punktų, kuriuos komentuoja šeimos psichologas.

Palyginę šiuos aprašymus su savo situacija, galėsite suprasti, kiek tinka jums dabartiniai santykiai ir nuspręsti, kokia kryptimi žengti toliau.

Jūs jaučiatės saugus

Partneris gerbia jūsų fizinę neliečiamybę. Saugumo jausmas – sveiko prisirišimo požymis. Partnerio draugijoje galite drąsiai nusimesti visas kaukes ir nebijoti likti pažeidžiamu. Jūs jaučiate, kad jumis nemanipuliuoja, jums negrasina. Priešingai – jus gerbia.

Kai susitinkate po ilgesnio nesimatymo, pagrindinis jūsų jausmas – džiaugsmas. Ir apskritai jūsų gyvenime vyrauja jausmai, susiję su džiaugsmu ir pasitenkinimu, nors pasitaiko, žinoma, ir pykčio, baimės ar nusivylimo. Tačiau tokiais jausmais galima pasidalinti su partneriu ir jis jūsų neatstums. Dviese galėsite suprasti, iš kur visa tai ateina ir užsigydyti žaizdas.

Aptarkite su partneriu, kas pažeidžia jūsų saugumo jausmą. Jeigu jis jūsų neišgirs, reikia išsiaiškinti, ar turi tokie santykiai ateitį.

Jeigu ne, galbūt santykius galima pavadinti patologiškais: jie jums kenksmingi, tačiau nutraukti jų negalite. Emocijų intensyvumas dažnai gali byloti apie pernelyg glaudų ryšį ir maskuoti santykių, kurie klaidingai laikomi „aistringais”, sutrikimus.

Patarimai: turite žinoti, kad santykiai, kurie suteikia saugumo jausmą, nesuteiks jo ateityje. Pasistenkite išsiaiškinti šalutinę naudą, kurią jie jums teikia. Pavyzdžiui, itin ryškūs jausmai ir seksualiniai pergyvenimai užgožia vidinės tuštumos jausmą. Pamėginkite aptarti su partneriu tai, kas pažeidžia jūsų saugumą. Jeigu jis jūsų neišgirs, nesidrovėkite pasitelkti į pagalbą profesionalą, kad suprastumėte, ar tokie santykiai turi ateitį.

Jūs nebijote pasakyti „ne”

Jūs galite prieštarauti partneriui, išsakyti jam kitokį požiūrį. Nėra pojūčio, kad reikia save kontroliuoti, pasverti kiekvieną žodį, kad nesusilauktumėte pykčio, agresijos ar nuvertinimo. Jūs tikite, kad galite susitarti ir kiekvienas iš jūsų bus išgirstas ir suprastas. Žinote, kad artimi ir šilti santykiai reikalauja abiejų partnerių pastangų ir atvirumo ir tai ne sustingusi konstrukcija, o sistema, kuri reikalauja nuolatinių pastangų.

Jeigu ne, galbūt turite dominantinį partnerį. Jis nepakankamai savimi pasitiki, bando jūsų sąskaita pakelti savo savivertę ir dėl to neperneša jokių prieštaravimų. Arba jūsų būdas prieštarauti žeidžia jį, jis pradeda gintis.

Patarimai: prieš kaldindami partnerį tironija, užsiimkite savianalize. Kaip jūs reiškiate nepritarimą? Ar sekasi jums kalbėti apie jausmus, o gal ir jūs, gindamiesi nuo pergyvenimų, puolate partnerį? Pasikalbėkite su juo apie tai, kad norint išsaugoti santykius, jums reikalinga galimybė išsakyti savo požiūrį. Galbūt to nepakaks, kad apgintumėte savo asmeninę erdvę. Tada teks pakovoti už save ir santykius.

Jūsų neriboja įprastas vaidmuo

Galite demonstruoti visas savo asmenybės briaunas ir tai nekelia grėsmės meilei. Toks lankstumas byloja apie sveikus santykius. Jūs neįsprausti į vienintelio vaidmens rėmus ir neklijuojate ant partnerio etikečių, žinodami, kokia pavojinga iliuzija, jog pažįstate kitą žmogų kaip nuluptą. Jūs jaučiate, kad esate laisvi pakeisti savo skonį, įpročius ir suteikiate kitam tokią pat laisvę. Galite drauge keistis, nuolat iš naujo atrasdami vienas kitą.

Jeigu ne, tai įspraudę save į vieno vaidmens rėmus mes nebegalime pasiekti visų savo asmenybės turtų ir stabdome santykių plėtojimąsi. Įvertinkite, kiek nemalonumų jums pridarys gyvenimas su tokia konkrečia vieno vaidmens etikete. Pagalvokite ir apie etiketes, kurias klijuojate partneriui. Visi šie žaidimai dažniausiai žaidžiami dviese.

Patarimai: jeigu jaučiate, kad dūstate, paklauskite savęs, kuo jums patogi ir kuo nepatogi tokia situacija. Pagalvokite, ką gauna iš šios situacijos partneris, kaip seniai ir dėl kokios priežasties jums prisiklijavo toji etiketė. Kodėl nepabrėžus su humoru to, kas jūsų elgesyje „peržengia ribas”? Pamėginkite pakalbėti su partneriu: ką jis jaučia, kai jūs vienaip ar kitaip pasielgiate? Pasistenkite jį išgirsti ir pasidalinti pergyvenimais, kai jis neleidžia peržengti įprasto elgesio ribų. Jūs turite pilną teisę leisti sau kažką keisti, elgtis ir keistis pagal savo norus ir poreikius.

Jus išklauso ir palaiko

Kai išsakote savo nuomonę ar jausmus, jaučiate, kad partneris su jumis, kad jis jus išklauso ir stengiasi suprasti. Jūsų jausmai ir pergyvenimai jam svarbūs. Jūs galite prašyti dėmesio bei palaikymo ir juos gauti. Nereikia maldauti, pavyzdžiui, kad partneris reaguotų į prašymus. Ir atvirkščiai. Net jeigu partneris ne visada supranta, kas jus įskaudino, jį liūdina jūsų skausmas ir jam svarbu, kad jūs su juo tuo pasidalintumėte. Jūsų asmeninės problemos tampa bendromis.

Sveikas emocinis prisirišimas – tai abipusė priklausomybė vienas nuo kito.

Jeigu ne, galbūt jūsų santykiuose viskas klostosi gerai tik tada, kai namuose viskas puiku. Kai kuriuos tai patenkina: jie nemoka palaikyti kito, bijo suklysti ir susidurti su partnerio pykčiu arba juose pačiuose kunkuliuoja jausmai ir jie bando išplaukti savarankiškai. Bet jei vienas iš partnerių nesuteikia kitam dėmesio ir palaikymo, tai neišvengiamai sukels skausmą. Antrasis partneris jausis nesvarbus ir nereikalingas.

Patarimai: pradžiai aiškiai suformuluokite savo poreikius, nesitikėdami, kad partneris juos pats atspės. Mums atrodo, kad mylintys žmonės kaip ekstrasensai skaito mūsų mintis, tačiau tai tik mitas. Nesidrovėkite pasakyti, kad abipusis palaikymas ir dėmesys jums yra santykių pagrindas. Taip pat galima paaiškinti, koks būtent palaikymas jums reikalingas: tiesiog išklausyti, padrąsinti, paieškoti sprendimo ir t.t. Jei šiuo momentu partneris nepajėgus visiškai patenkinti jūsų poreikių, paieškokite paramos kitoje vietoje (šeima, draugai). Paskui būtinai grįžkite prie pokalbio apie tai, kokia svarbi jums tokia parama.

Jūs nepriklausomas

Galite bendrauti su draugais ir artimaisiais, planuoti reikalus, savarankiškai tenkinti poreikius. Jūsų partneris netampa jums nei tėvu, nei motina, nei „ramentu”. Jūs žinote, kad didėjant priklausomybei, didėja ir baimė prarasti santykius, ir tada jie paima viršų jūsų norų atžvilgiu. Ir visgi nepriklausomybė nėra absoliuti vertybė: kiekvienas poros narys nepriklausomas, kad galėtų geriau įvertinti artumą. Pora turi surasti pusiausvyrą, kuri tiks kiekvienam.

Jeigu ne, galbūt jūsų prisirišimas – laikinas reiškinys, arba jūs jo nesuvokiate. Galbūt pasirinkote jį patogumo dėlei ar iš vienatvės baimės. Priklausomybė taip pat gali tapti santykių, kuriuose jūs gniuždomas, kad būtų paprasčiau jumis manipuliuoti, rezultatu. Turite įvertinti savo situacijos privalumus ir nepatogumus.

Patarimai: gerai pasverkite visas rizikas, kurias sukelia priklausomybė. Nesvarbu, ar tai būtų materialinė, finansinė ar emocinė priklausomybė. Uždavęs sau klausimą: „Ką iš manęs atima ši priklausomybė?”, „Kaip gyvenčiau, pasikliaudamas pats savimi?”, „Kodėl negaliu pasikalbėti apie tai su partneriu?” jūs galėsite, reikalui esant, keisti santykius.

Jūs tobulėjate

Jūsų santykiai – tai jėga, kuri stumia jus į priekį. Jie leidžia tobulėti ir iš naujo atrasti save. Sveikas emocinis prisirišimas – tai abipusė priklausomybė vienas nuo kito, kuri leidžia ištrūkti iš skausmingos patirties spąstų ir išsigydyti kai kurias praeityje patirtas traumas. Jūs jaučiatės vertinamas, jūsų nebando perdaryti.

Jeigu ne: galbūt jūs įstrigote negatyviame santykių cikle arba bijote tapti nereikšmingas žmogui, kurį mylite. Bet kokiu atveju prievarta, baimė ir kančios atima iš jūsų pasitenkinimą ir šansą laisvai ir ramiai jaustis savimi. Meilėje nebūna nieko neišvengiamo. Mes patys sutinkame su viskuo, kas su mumis vyksta – sąmoningai arba nesąmoningai.

Patarimai: kai tik pradedate jaustis nekomfortiškai santykiuose, pavyzdžiui, dažnai jaučiate pyktį ar liūdesį, prarandate savitvardą, stojate į gynybines pozicijas ar susierzinate – reikia susimąstyti apie jausmus, kurie kelia agresiją ar formuoja bejėgiškumo jausmą, ir apie savo prisirišimo prigimtį.

.