Švelnioji moters galia

Švelnioji moters galia

Yra toks išsireiškimas – moters galia slypi jos silpnume. Jei tiksliau, tai ne tiek silpnume, kiek švelnume. Žvilgsnio, kalbos, judesių švelnume, sugebėjime mylėti ir priimti kitą žmogų. Kai moteris švelni ir žavi, jos gyvenime pradeda atsirasti tie įvykiai, kurie praktiškai neprieinami reikliai ir ryžtingai damai. Tačiau neverta pamiršti antros frazės dalies – apie galią. Kadangi jei moteris bus švelni, tačiau nesuvoks savo moteriškos galios, tuomet šis švelnumas rizikuoja transformuotis į minkštakūniškumą.

Kad suprastume, kas yra ta švelnioji galia, pradžiai verta panagrinėti tiesiog galios fenomeną, kuris dalyvauja ir įtakoja šiuolaikinės moters elgesį kur kas dažniau, nei protingame derinyje su švelnumu. Kaip žinia, vienas labiausiai paplitusių mūsuose moters tipas – valinga ir ryžtinga dama. Pas ją viskas sudėliota į lentynėles, ji žino, kas, ką, kodėl ir kada turi daryti. Šios moters devizas: „Kas, jeigu ne aš?“ ir iš tikrųjų, būtent tokios moterys viską valdo, dalina nurodymus, pirmosios puola į pačias karščiausias gyvenimo situacijas, kad savu pavyzdžiu parodytų, kaip iš tikrųjų reikia gyventi. Tokia moteris apsikrovusi pačiais įvairiausiais reikalais, ji tempa kaip garvežys visą šeimą, darbą, giminaičius, apsivertusi kalnu ne visada jai reikalingų projektų bei sumanymų ir neturi nė minutės laisvo laiko asmeniškai sau.

Atvirai kalbant, jai to laiko ir nereikia, kadangi sustojusi bent minutei, ji rizikuoja susidurti su labai nemalonia tiesa, bylojančia apie tai, jog ji jau seniai nebe moteris, o darbinis arklys, sijonuotas vyras, visos planetos maitintoja ir rūpintojėlė, geležinė ledi. Tačiau jos kosminio masto atsakomybė ir rūpinimasis kitais įgauna vyrišką pavidalą. Tokių įtemptų pastangų rezultatu tampa įvairios komplikacijos, kurių galima buvo išvengti, jei moteris leistų sau atsipalaiduoti ir įsileisti į gyvenimą moteriškumą, natūralumą ir švelnumą.

Tačiau kad tai pamatytum ir suprastum, pirmiausiai reikia pažvelgti į akis nuosavai baimei, ko „stipri“ moteris kaip tik ir nemoka, juk ji neišmokusi būti dėmesinga savo jausmams, savam skausmui ir pažeidžiamumui. Ir dėl to žygiuos pasirinktu keliu iki to laiko, kol kažkas ar kas nors jos nesustabdys: sutrikusi sveikata, problemos šeimoje, netikėtai atsiskleidusi tiesa apie save pačią ar apie jai artimus žmones. Kada ir jeigu tai nutiks, viduje užgimsta totalinės neteisybės jausmas ir pyktis ant gyvenimo. Tačiau būtent tokiais momentais moteriai atsiranda šansas pagaliau pamatyti, kas būtent visą tą laiką gadino jai gyvenimą, koks įsitikinimas vertė ją imtis nemoteriškos misijos ir kokiu kitokiu pagrindu ji gali remtis tolimesniame gyvenime. Jeigu pasiseks ir ji bus pasirengusi pažvelgti tiesai į akis, gyvenimas pakils į kitą lygmenį, jį nušvies suvokimas, kad moters galia – švelnume, o švelnumas – galioje. Kad šias dvi savybes ne tik galima, bet ir būtina derinti, kad įgyvendintum gyvenime pačius drąsiausius ir ryškiausius troškimus.

Šiuo momentu pasaulyje gims nauja moteris, suvokianti tikrą savo galią ir išmananti apie balansą gyvenime. Moteris, kuriai norint būti laimingai, pakaks tiesiog būti ir tiesiog mylėti šį pasaulį, nerungtyniaujant savo pasiekimuose su vyrais ir kitomis moterimis. Įgydami naują suvokimą, ji pradės atskleisti savyje naujus privalumus ir talentus, kuriuos visada turėjo su savimi, tačiau nepastebėdavo, kol lipo į svetimų lūkesčių kalną. Ir tada tokia trokštama savirealizacija ateis savaime. Negana to, jos vaisiai bus labiau prinokę ir skanesni, negu mėginant jėga paveikti aplinkinį pasaulį.

Gyvenimas, savaime suprantama, yra kur kas sudėtingesnis ir daugiabriaunis, dėl to ne faktas, kad seni įpročiai nesugrįš į mūsų „geležinės damos“ kasdienybę. Tačiau dabar, įgavusi kitos, save pažįstančios ir suprantančios nuosavus jausmus moters patirtį, ji turės kur kas daugiau šansų atkreipti dėmesį į tokias būtinas laimingam moters gyvenimui savybes: atvirumą, meilę gyvenimui, švelnumą, šilumą.

Šaltinis