Taisyklės berniukų mamoms

NIEKADA NESIJUOKITE IŠ SŪNAUS

Vyrui moters pajuoka – visada trauma, o kai iš jo juokiasi motina – netgi labai gili trauma. Nesvarbu, ar pasišaipysite dėl to, kad užsidėjo išvirkščias kelnes, ar kad kreivą šunų nupiešė, ar kad prisipažino meilėje mergaitei, sėdinčiai gretimame mokyklos suole. Jūsų pašaipą jis įsimins visam gyvenimui. Ir niekad neatleis…

VISADA ATSAKYKITE Į KLAUSIMUS

Bet kokiame amžiuje. Ir jokių „užaugsi – sužinosi“. Nežinote atsakymo – taip ir pasakykite. Paskui sužinosite – atsakysite. Jaučiatės nepatogiai? Vaiko klausimas privertė jus parausti? Puiku – dabar galite paanalizuoti dar vieną savo kompleksą. Tačiau tai – JŪSŲ kompleksas. Nediekite jo į savo vaiko psichiką. Pasakykite, kad jo klausimas įstūmė jus į aklavietę ir kad jums reikia susikaupti. Atidėkite atsakymą. Vaikai tam dažniausiai neprieštarauja.

PRIIMDAMOS SPRENDIMUS, KLAUSKITE PATARIMO

Jūs net neįsivaizduojate, kaip lengvai vaikas gali išspręsti jūsų „suaugusią“ problemą, dėl kuriuos kankinotės ilgą laiką. Bet kokią. Nuo „koks turi būti mūsų būsimas butas“ iki „kodėl aš visą laiką su kuo nors pykstuosi“ ar „ką aš darau ne taip?“ Šitaip berniukas mokosi būti vyru – šeimos atrama, kuri priima sprendimus. O jūs pademonstruojate jam savo pasitikėjimą ir pagarbą.

PAMIRŠKITE FRAZĘ „AŠ GI TAU SAKIAU!“

Netgi jei jūs įspėjote, o jis nepaklausė – užčiaupkite šitą savo amžiną dainelę! Visiems laikams. Jūs neturite teisės rungtyniauti su vaiku jokioje srityje, o frazė „aš gi tau sakiau“ – tai ir yra rungtyniavimas, kai motina džiūgauja, jog nugalėjo kvailą vaiką ir pasirodė esanti teisi. Jūs tikrai buvote teisi? Tai džiaukitės tylėdama. Vaikas pats viską supras.

GIRKITE

Žavėkitės be jokių „bet“ ir „štai čia reikėtų šiek tiek pataisyti“. Paprasčiausiai žavėkitės. Jūsų vaikas viską` daro kuo puikiausiai. Kai užaugs – pats pamatys, ką „reikėjo šiek tiek pataisyti“.

PALAIKYKITE JO SVAJONES

„Noriu būti povandeniniu archeologu“? Puiku! Pirkite knygas ta tema. O po mėnesio „noriu būti dailininku“? Irgi puikumėlis. Pirkite knygas ta tema. O dar po kurio laiko – „noriu būti inžinieriumi“? … Na, schemą jūs jau supratote… Puiku! O rimtai apsispręs kuo būti jis maždaug sulaukęs 20 metų.

JEI VAIKAS VERKIA

Vadinasi, jį ištiko bėda. Visiška smulkmena jums (vaikų darželyje davė neskanią košę), bet gigantiška bėda – jam. Jam bet kokia bėda – gigantiška. Nes vaiko pasaulis dar pernelyg mažas, kad neskani košė pasimestų jo platybėse. O jeigu jau nutiko nelaimė, jūs turite paguosti ir nuraminti. Kad ir kiek jūsų vaikui būtų metų. Jūs privalote nuraminti – tai dogma, dėsnis ir tolimesnio jūsų tarpusavio supratimo garantas. Vaikas neturi verkti ir likti nenuramintas. Niekada.

PAMOKSLAI

Niekada neskaitykite jam pamokslų ir nemoralizuokite. Čia net komentarai nereikalingi.

VISADA BŪKITE JO PUSĖJE

Ir ne tik žodžiais, bet ir darbais. Jūs niekad neantrinate mokytojams, kurie juo skundžiasi, niekada nerėkiate ant jo palaikydami kompaniją kitiems šeimos nariams. Viešumoje, svetimų žmonių tarpe – jis visada teisus. Nes jis jūsų sūnus.

***

Ir štai tada jis galbūt nepabijos paklausti jūsų apie tai, „kaip teisingai bučiuoti mergaitę“. Nes žinos, kad jūs nepradėsite ant jo staugti: „Kas per klausimai?!!!“ ar „Kaip tau ne gėda?!!!“ Jis jumis pasitikės. Ir jis jumis tikės. Bet kurios mamos svajonė… Ir ją galima pasiekti…

www

Parašykite komentarą