Tau niekas nieko neskolingas

Tėvo laiškas dukrai. Padeda daug ką suprasti.

Netrukus Kalėdos ir aš vėl turiu problemą – nežinau, ką tau padovanoti. Aš žinau, kad tave labai daug kas domina – knygos, žaidimai, suknelės.

Man norisi padovanoti tau kažką, kas išliks ilgam – gerokai ilgiau nei paprasta. Kažką tokio, kas primins tau apie mane per kiekvienas Kalėdas.

Ir aš, atrodo, žinau, ką galiu tau duoti. Tai viena paprasta tiesa, kurią atradau ne iš karto. Ir jeigu tu ją dabar suprasi, ji keleriopai palengvins tau gyvenimą. Ir tau neteks susidurti su problemomis, kurios kamuoja žmones, niekada negirdėjusius apie tą tiesą.

Viskas paprasta: TAU NIEKAS NIEKO NESKOLINGAS.

Ką tai reiškia?

Kaip apskritai toks paprastas teiginys gali būti labai svarbus? Galbūt tau jol kas taip neatrodo, tačiau šis teiginys tiesiogine prasme išgelbės tau gyvenimą. Niekas negyvens už tave, mano vaike. Ir kuo anksčiau tu tai suprasi, tuo greičiau atsikratysi lūkesčių, kad kažkas kitas gali padaryti tave laiminga.

Tai reiškia, kad niekas neprivalo tavęs mylėti. Ir jeigu kažkas tave myli, tai dėl to, kad turi kažką ypatingo, kas padaro tą žmogų laimingu. Pasistenk suprasti, kas tai per tavo savybė ir padirbėk su ja, kad tave mylėtų dar labiau. Ir jeigu žmonės tau kažką daro – tai tik dėl to, kad patys to nori. Vadinasi, dėl kažkokios priežasties tu jiems yra brangi ir jie nori padaryti tau gera. Bet anaiptol ne dėl to, kad tau kažkas kažką privalo tiesiog šiaip.

Tai reiškia, kad niekas neprivalo tavęs gerbti. O kai kurie žmonės nebus tau geri. Tačiau kai tik suprasi, kad žmonės neprivalo būti tau geri, tu išmoksi išvengti bendravimo su tais, kurie gali tave įskaudinti. O ir tu pati, savo ruožtu, niekam nieko neskolinga.

Dar kartą: TAU NIEKAS NIEKO NESKOLINGAS.

Tu turi stengtis būti geresne tik vardan pačios savęs. Ir tada kiti į tave atsigręš. Panorės palaikyti tave ir dalintis su tavimi. Kažkas galbūt ir nepanorės, bet problema slypės ne tavyje. Ir jeigu tai įvyks, tiesiog ieškok tų santykių, kurių nori pati. Tegu svetimos problemos netampa tavomis.

Kai suprasi, kad aplinkinių pagarbą ir meilės reikia nusipelnyti, tu niekad nebelauksi neįmanomo ir niekad neteks nusivilti. Kiti neprivalo dalintis su tavimi savais jausmais ar mintimis. O jeigu jie tai daro, vadinasi, tu to nusipelnei. Ir turi pagrindo didžiuotis meile, kurios susilauksi ir draugų pagarba, kurią užsidirbai. Bet nelaikyk to kaip savaime suprantamo dalyko, nes visa tai labai lengvai gali prarasti. Visa tai reikia užsitarnauti.

MANO PATIRTIS

Man tartum akmuo nuo širdies nusirito, kai supratau, kad man niekas nieko neskolingas. Iki to laiko eikvojau pernelyg daug pastangų, negavęs, ko noriu.

Niekas neprivalo manęs tiesiog šiaip be priežasties gerbti, draugauti su manimi, mylėti, mokyti. Kai tai supratau, visi mano santykiai pasikeitė – aš išmokau būti su tais žmonėmis, su kuriais noriu būti ir daryti tiktai tai, ko noriu.

Ir šis suvokimas padovanojo man draugystę, verslo partnerius, mylimus žmones, potencialius klientus. Šis suvokimas man pastoviai primena, kad savo norus išpildyti galiu tik tada, jei pavyks prisibelsti prie kito žmogaus. Aš turiu suprasti, ką jis jaučia, kas jam svarbu, ko jis nori. Ir tik tada aš pats suprasiu, ar verta prasidėti su tuo žmogumi.

Ne taip jau lengva keliais žodžiais paaiškinti tai, ko mokiausi daug metų. Bet galbūt tu skaitysi šį laišką per kiekvienas Kalėdas ir jo prasmė tau darysis vis aiškesnė.

Tikiuosi, taip ir nutiks, nes tai yra dalykas, kurį vertėtų suprasti kiek galima anksčiau: TAU NIEKAS NIEKO NESKOLINGAS.

1966 gruodžio 25.

Laiško autorius – analitikas Haris Braunas.

www



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI







Parašykite komentarą