Taupyti ne tik progoms – finansiniai patarimai visiems metams

Nuvilnijus didžiosioms metų šventėms dažnas lietuvis nejučia susiveržia diržus – išlaidos gruodžio dovanoms bei pramogoms priverčia susimąstyti apie taupymą. Toks nusiteikimas – išeitis nebloga, tačiau skubus savęs varžymas ne tik išmuš iš komforto zonos, bet ir privers niurzgėti daugiau nei įprastai. Kaip teisingai planuotis metų išlaidas, kad po švenčių būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika? Specialistų teigimu, misija – tikrai įmanoma, tereikia šiek tiek pakeisti įpročius ir skirti laiko planavimui.

Nėra nieko, ko negalėtumėte sau leisti

Atrodo, jog išlaidas maistui ar laisvalaikiui paskirstote protingai, tačiau mėnesiui įpusėjus jau vėl skundžiatės ištuštėjusia pinigine? Jei tokia situacija jums pažįstama ir kelia erzulį, pirmiausiai, ką turite padaryti, tai pasistengti atidžiau planuoti asmeninę buhalteriją.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus ir asmeninio finansų eksperto Gintaro Černiaus teigimu, šiais laikais, kai kone kiekvienas turi mokėjimo kortelę, valdyti išlaidas tapo ne tik paprasta, bet ir patogu: „Pasinaudokite bankų siūlomais išlaidų sekimo įrankiais. Kai žinome, kiek skiriame maistui, linksmybėms, kelionėms, galime planuoti pinigus šiems dalykams ateityje. Šventiniu laiku dauguma linkę plačiau atverti pinigines, todėl tuo metu dera perskirstyti prioritetus. Nusiteikite, jei išlaidavote daug, tuomet sausį ar net kelis mėnesius į priekį kažko gali tekti atsisakyti. Pavyzdžiui, valgote vis dar skaniai, tačiau apribojate pramogas“.

Apsipirkimas parduotuvėje taip pat neturėtų kelti skaudulio, priešingai – paverskite jį malonumu, iš anksto tam gerai pasiruošę. „Susėskite su šeima ir artimaisiais bei susidarykite savaitės meniu. Sąrašą galima suskirstyti dalimis, atsižvelgiant į kai kurių produktų galiojimo trukmę. Pakaks keletą kartų per savaitę užsukti į prekybos centrą, kad galėtumėte įsigyti šviežio maisto. Toks paskirstymas sutaupys laiko ir pinigų”, – pataria prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

Pašnekovai vieningai sutaria – kai žinome savo galimybes ir poreikius, juos planuojame ir sekame, gyvename saugiau ir geriau. Taip pat sumažinama savęs ribojimo tikimybė.

Pinigus pataria ne taupyti, o kaupti

Kitas svarus žingsnis finansinės laisvės bei laimės link – kaupimas. „Kol kas didžiuma mano, kad turėti daugiau pinigų padės stropus taupymas, tačiau mano patarimas būtų kaupti arba, kitaip tariant, nuolat atsidėti tam tikrą pinigų sumą“, – įsitikinęs G. Černius.

Eksperto teigimu, kaupimas sukuria dvigubo jaukumo jausmą: vieną dalį pinigų saugau, kitą – leidžiu nevaržomai. Be to, kaupiamoji suma nuolat auga, todėl metų gale finansinė padėtis nebegąsdina. „Jei ir nutinka taip, kad piniginė sausį tuščia, galite pasiimti iš kaupiamosios dalies, vėliau grąžinti ir kaskart atsidėti vėl. Kiek kaupti – tai jau asmeninis reikalas, bet, mano įsitikinimu, turėti pinigų bent pusmečio išlaidoms, kai nuolatinės pajamos prarandamos, būtina“, – sako G. Černius.

Vaikai – geriausi finansų ekspertai

G. Černius pataria pinigų kaupimo principus paaiškinti savo vaikams. Pravartu turėti skirtingiems tikslams skirtas kaupiamąsias „dėžutes“ (pavyzdžiui, atostogoms, žaislams ar kita) bei su jų veikimo principu supažindinti atžalas.

„Kalbėkite su vaikais ir paprašykite, kad gavę dienpinigius, mažieji drąsiai galėtų duoti ataskaitą, kam juos išleido. Reikėtų ne kritikuoti, moralizuoti ar bausti, o šnekėtis apie išlaidų galimybes, mokyti tvarkos ir pagarbos pinigams”, – sako finansų ekspertas.

Jam pritaria ir B. Čaikauskaitė. Pašnekovės manymu, tinkama vaikų edukacija, susijusi su teisingų mitybos įpročių formavimu, gali prisidėti ir prie finansinės šeimos gerovės.

„Paprastos situacijos buityje gali turėti įtakos taupymui. Ne veltui specialistai rekomenduoja ugdyti maisto gamybos ir valgymo įpročius namuose – taip išvengiama nereikalingo užkandžių pirkimo mokyklose“, – pastebi IKI atstovė.

Tam, kad mokyklinio amžiaus vaikai neišlaidautų ne visuomet sveikiems pasirinkimams mokyklose, sveikintina ruošti priešpiečių ar pietų dėžutes. Tokiu būdu tėvai kontroliuos ne tik vaikų išlaidas, bet ir maisto racioną.

Išlaidas optimizuokite sumaniai

Protingai planuotis išlaidas, net jei norai viršija galimybes, šiais laikais padeda įvairūs išmanieji įrankiai. Maisto kelionę palengvina įvairios mobiliosios aplikacijos – pasinaudoti galima ne tik mobiliais receptais, bet ir porcijų dydžių planavimo ar pirkinių sąrašo programėlėmis.

„Taip pat galime klijuoti lipnius lapelius su galiojimo data ant produktų ir visada žinosime, ką laikas suvalgyti ir kuo papildyti šaldytuvą. Tai ypač praverčia tuo metu, kai planuojate išlaidas. Kartu yra kita puiki išeitis – nuolaida visam pirkinių krepšeliui. Pasinaudojus ja, nebūtina ieškoti vien tik produktų su akcijomis”, – sako B. Čaikauskaitė.



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Neprašykite to, ko patys negalite duoti

Dažniausiai tai vyksta tarp sutuoktinių. Nors pasitaiko ir tarp partnerių, vaikų, draugų, kolegų, praktiškai visuose santykiuose. Kalba eina apie situaciją, kai viena pusė primygtinai prašo ar net pyksta, kažko reikalaudama iš kitos. Tačiau praeina šiek tiek laiko ir paaiškėja, kad tas žmogus pats nepajėgus ar nesugeba duoti to, ko reikalavo…

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…