Televizija. Išjungti vaiką

Televizijos ir kompiuterių problema šiuolaikinių vaikų auklėjime darosi vis aktualesnė. Neretai televizorius ar kompiuteris tampa tikra stebuklinga lazdele jauniems tėvams.

Kai mažylis rodo kaprizus, atsisako valgyti ar gerti vaistus, jį lengva suvilioti ryškiais paveiksliukais ir „suaugusiųjų“ žaislais. Eilėraštukus, įvairius dar senelių naudotus raginimus išstumia trumpi filmukai patiems mažiausiems ir žaidimai išmaniuosiuose telefonuose. Vis dažniau vietoje pasakos prieš miegą tėvai paprasčiausiai įjungia vaikui filmą.

Iš vienos pusės – nuo progreso niekur nepabėgsi. Mūsų vaikai ateina į šį technogeninį pasaulį, kuris sulig kiekvienais metais darosi vis sudėtingesnis. Kontaktas su technologijomis neišvengiamas. Ir esama išties vertingų ugdančių programėlių patiems mažiausiems. Naudoti jas, ar ne – rinktis tėvams, juk tai dalis šiuolaikinio gyvenimo. Išmanieji telefonai tapo neatskiriama mūsų darbo ir poilsio dalimi, svarbiausiais tarpininkais bendraujant. Ir vaikai nuo gimimo sugeria į save šitą gyvenimo būdą.

Tačiau svarbu turėti saiką. Labai lengva pražiopsoti momentą, kai elektronika tampa dominuojančia tema bendravime tarp tėvų ir vaikų. Ir labai paprasta „išjungti“ vaiką, įjungiant eilinį filmuką ar numoti ranka į jos nesibaigiančius „kodėl“, pasodinus prie kompiuterio.

Vaiką visiškai įtraukia besikeičiantys ryškūs vaizdai ir nuostabūs garsai. Vaikas tampa patogus, o tėvai užsiima savais reikalais. Tai labai didelė pagunda. Tačiau tokioje situacijoje vaiko kontaktas su tėvais sparčiai išsenka. Kyla grėsmė išvis prarasti ryšį su vaiku.

Žinoma, maži vaikai labai judrūs, jiems reikalinga sparti veiklos kaita. Dėl to jie labiau linkę į žaidimus su mama ir tėčiu. O štai vyresni nei 3 metų amžiaus vaikai gali žiūrėti filmukus valandomis, visiškai iškrisdami iš realybės. Dar daugiau – televizoriaus išjungimas gali sukelti tiktą isteriją. Mažyliui tai rimtas išbandymas. Pats artimiausias ir brangiausias žmogus staiga atima iš jo patį ryškiausią ir įdomiausią žaislą. Tai traktuojama kaip išdavystė. Atsiranda pyktis, nusivylimas, neteisybės jausmas, tikras sielvartas – kaip visa tai pergyventi vaikui? Vaikai reikalaus, kad būtų „atkurtas teisingumas“ visais įmanomais jiems būdais.

Kartais leidimas žiūrėti televizorių gali būti paverstas tėvų valdžios vaikui svertu. Kai autoritetas silpnėja, o vaikas išgyvena krizę, tėvai praranda kontrolę ir gali šauti į galvą idėja pradėti manipuliacijas ir šantažą. „Padaryk, kas liepta ir parodysiu filmuką“, „Neklausai? Liksi be filmuko“, „Gerai elgsies – pažaisi planšete“… Variantų daug ir praktikuojami jie įvairaus amžiaus vaikams.

Tačiau tokia auklėjimo strategija gali atsisukti prieš pačius tėvus. Vaikai labai greitai pagauna manipuliavimo esmę ir pradeda atsakomąjį žaidimą. Jie išmėgina savo jėgas ir būna labai išradingi, siekdami savo tikslo. Jūs paprasčiausiai užauginsite meistrišką manipuliatorių, kurio jau nebeaplošite.

Tačiau problemas mes kuriame patys. Visiškai natūralu, kad jeigu TV yra dalis kasdieninio suaugusių gyvenimo, tai ir vaikas įsisavins šį gyvenimo būdą. Vaikai vienareikšmiškai patiria didesnę televizijos įtaką, jie auga ir aktyviai susipažįsta su pasauliu, greitai sugerdami ir įsisavindami viską, kas juos supa. Gaunamos informacijos kritikos praktiškai nėra, ji pradeda formuotis maždaug 9-11 metų amžiuje. Dėl to svarbu stebėti TV turinį ir žiūrėjimo laiką. Pravers ir susimąstyti apie visos šeimos elgesio modelius, tradicijas ir ritualus. Visa tai atsiskleis ateityje, jau kaip neatskiriama vaiko gyvenimo būdo dalis.

Ką gali padaryti tėvai?

Galima išvis atsisakyti TV. Vaikui galima įjungti atrinktus filmukus, parsisiųstus iš interneto.

Jeigu šis punktas netinka – įveskite taisykles. Jų turi būti nedaug, jos turi būti konkrečios ir suprantamos, vienodos visiems šeimos nariams. Galima riboti filmukų skaičių arba jų žiūrėjimo laiką. Pavyzdžiui, galima pasirinkti vieną filmuką, kuri žiūrime kiekvieną dieną prieš miegą. Ne tą patį, suprantama, bet tik vieną. O galima naudotis laikmačiu ir žiūrėti filmukus, kol jis nepaduos signalo. Vaikai mėgsta tokius daiktus. Be to, šis metodas leis nepersonifikuoti apribojimų.

Plėskite vaiko akiratį. Užpildykite vaiko laiką įvairiu aktyvumu, turtinkite jo patirtį. Supažindinkite mažylį su piešimu, lipdyba, konstravimu, statykite namukus, fantazuokite, skaitykite ir kurkite pasakas, žaiskite pagal pasakų scenarijus, rodykite namų spektaklius močiutėms, žaiskite judrius žaidimus, mokykitės dainelių, vaikštinėkite po miestą, atverkite naujas šio pasaulio briaunas. Vaikas sužinos daug naujo ir įsisavins asmenine patirtimi, kad poilsis neapsiriboja filmukų žiūrėjimu. Žinoma, pas jus ne visada bus energijos palaikyti tokiam aktyvumui, tačiau verta prisiminti, kad tai investicija į vaiko ugdymą ir į jūsų santykius ateityje.

Jeigu vaikas labai įnikęs į filmukus – neskubėkite atjungti, tai sukels audringą negatyvią reakciją ir sugadins santykius. Stabtelkite minutėlei ir pakalbėkite su mažyliu apie jo jausmus. Aptarkite siužetą, suraskite jame naudingų momentų, kuriuos galima pritaikyti gyvenime. O paskui perjunkite vaiko dėmesį, pasiūlydami įdomų žaidimą.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI