Tėtis – tai ne tas, kuris remontuoja. Ne tas, kuris atneša pinigų. Tėtis – tai vyras, šalia kurio vaikas gali šokinėti ant sofos, karstytis medžiais, važinėti autobusu ir pats susimokėti už kelią. Tėtis šalia ir jis patikimai apsaugos nuo daugybės problemų.

Tėtis – tai vyras, kurio draugijoje norisi būti atkakliam ir užsispyrusiam – pačiam užsisegti užtrauktuką, išmokti užsirišti batų raištelius, padaryti kelis prisitraukimus. Tėtis moko būti atkakliu.

Tėtis – tai teisingas vyras. Yra suprantamos tėčio taisyklės, kurias žmogus, suaugęs, pritaiko prie savų „gyvenimo taisyklių”. Tėtis atneša į vaiko gyvenimą bendras žmogiškas taisykles.

Neretai tėtis – tai paskutinė instancija vaikui. Kiekvienas vaikas turi savo „Aš tėčiui pasakysiu!”, „Aš tėtį pakviesiu!” ir „O man tėtis sakė!”

Tėtis berniukui – tai vyras, kuriuo norisi tapti, kai užaugsi. Mergaitei tėtis – tai tas vyras, kokį norisi sutikti, kai užaugsi.

Tėtis parodo, ką reiškia būti vyru.

Kai realaus tėvo vaiko gyvenime nėra, jis pripranta prie „televizinio tėčio” – prie vaidmenų, kuriuos vaidina aktoriai ir muzikantai. Laimingas istorijas vaidinti nuobodu, dėl to „televizinis tėtis” paprastai būna arba labai agresyvus, arba visiškas mazgotė.

Vaikas pradeda matyti tėvą kaip gyvybiškai svarbų žmogų sulaukęs pusantrų-dviejų metų.

Nuo šio amžiaus, jeigu nėra bendravimo su tėvu, vaikas ims intensyviai ieškoti jam pakaitalo.

Kad šito nenutiktų ir vaikas bendrautų su realiu tėvu:

FIZINIS KONTAKTAS

Galima prausti vaiką, galima nešioti jį ant pečių, pamėtyti į viršų, žaisti judrius žaidimus. Patikėkite, bet kokiame bute ir kambaryje galima įsigudrinti padūkti. Tėvas gali drąsiai imti vaiką ant rankų ar ant kaklo, jeigu jis to prašo. Mums savo praktikoje dar nepasitaikė atvejo, kad „vaikas nustojo vaikščioti, nes jį daug nešiojome ant rankų”. Labai svarbu, kad bendravime tarp tėvo ir vaiko būtų laiko, kuris priklausytų tik jiems. Tuo pačiu ir mama pailsės, ir tėvas pajus, kad pats gali bendrauti su vaiku, o mažasis susilauks taip reikalingo tėvo dėmesio.

EMOCINIS BENDRAVIMAS

Tėvas ir vaikas gali drauge valgyti, drauge ruošti tėvą į darbą, drauge piešti, spausdinti kompiuteriu, kalbėtis apie tai, kas nutiko šią dieną ar apie tai, kas dabar vyksta už lango. Net bendravimas telefonu ir pokalbis per Skaipą sumažins tėvo-vaiko bendravimo deficitą.

NUOTOLINIS BENDRAVIMAS

Jei tėvas toli nuo namų, padės laiškai, mamos pasakojimai apie tėvą, vaiko laiškai ir piešiniai tėvui, kad „sugrįžęs apsidžiaugtų”.

Tėvas ir mama – du nepakeičiami žmonės vaiko gyvenime ir likime.

Per pirmus penkis gyvenimo metus vaikas žengia milžinišką žingsnį nuo visiškai bejėgio kūdikio iki mažojo šios planetos gyventojo, mokančio kalbėti ir skaityti, vaikščioti ir bėgioti, darbuotis, rūpintis ir mylėti. O vėliau jis tampa drąsiu, stipriu ir laimingu, kai jį supa tvirta, mylinti ir laiminga šeima.

O padaryti šeimą tvirta, mylinčia ir laiminga – uždavinys, su kuriuo turi susidoroti drauge mama ir tėtis.

.