Tėvo vaidmuo auklėjant sūnų

Tėtis – svarbiausias pavyzdys sūnui. Sūnus visada mėgdžioja tėvą (senelį, vyresnį brolį), kurį myli ir gerbia. Berniukas tampa vyru tada, kai pradeda elgtis kaip Vyras, kai pradeda sekti savo idealu, žmogumi, į kurį nori būti panašus ir kuriam jaučia nuoširdų palankumą. Dėl to jeigu tėvas, žaidžiantis kompiuteriu, mėto į sūnų šlepetes, kai tas prašo su juo pažaisti, tai galima tvirtai teigti, kad jis netaps pavyzdžiu sūnui. Berniukas palinks prie motinos su jos moteriškomis manieromis ir moteriškais interesais. Vyriškas sūnus išauga tik pas vyrišką tėvą.

Svarbi yra pagarba sūnui ir jo pripažinimas asmenybe. Tėvo palaikymas ir žodžiai „Aš tavim pasitikiu, sūnau“ padeda formuotis savigarbai, pozityviems gyvenimo tikslams. Tėvas turi leisti sūnui pajusti, kad didžiuojasi juo ir nuoširdžiai tiki jo potencialu.

Tėvas turi ugdyti sūnuje savarankiškumą, mokėjimą priimti sprendimus. Dėl to reikia klausti sūnaus: „O kaip pasielgtum tu? O kaip tu manai? O ką tu pasirinktum mano vietoje?“ Ir panašiai. Čia svarbiausia – nepersistengti ir nespausti sūnaus.

Tėvas rodo sūnui pavyzdį, kaip reikia gerbti moterį. Tiktai tėvo pavyzdys padės išugdyti sūnuje pagarbą moteriai, mergaitei, merginai, motinai. Žodžiai, neparemti pavyzdžiais yra visiškai beprasmiški.

Tėvas formuoja sūnaus požiūrį į lyčių tarpusavio santykius. Jeigu norite, kad sūnus susidarytų teisingą požiūrį į draugystę, meilę, vyro ir moters santykius, tai turite patys tapti vertingu pavyzdžiu sūnui, nes pirmieji įspūdžiai gaunami būtent šeimoje, ir būtent tėvas rodo pavyzdį to elgesio, kurį paskui nusikopijuos jūsų sūnus.