Tėvų klaidos, įsmukdančios vaiką į depresiją

Per pastaruosius dešimtmečius smarkiai padidėjo paauglių, jaučiančių nerimą ir patiriančių depresiją, skaičius. Problema reali. Problemų su nerimu turi vos ne kas ketvirtas 13-18 metų vaikas. Nerimas – labiausiai paplitęs suaugusių žmonių psichinis sutrikimas. Kas gi vyksta?

Ekspertų nuomone, didžiausia problema – hipergloba. Viename iš gausių tyrimų šia tema netgi rekomenduojama vaikams žaisti daugiau pavojingų žaidimų, kad išsiugdytų ištvermę ir išmoktų priešintis pernelyg fanatiškai globai iš tėvų pusės.

Norvegų tyrinėtojai išsiaiškino, kad hipergloba tiesiogiai susijusi su jauno amžiaus žmonių nerimu. Būtina, kad vaikai gyventų aktyviai, žaistų, laipiotų į medžius ir turėtų galimybę kaitalioti riziką, pavojus su ramia aplinka. Tuo tarpu šiuolaikinės žaidimų aikštelės išklotos minkštais guminiais paviršiais, sporto salėse neįmanoma netgi nusibrozdinti kelio.

Kada paskutinį kartą matėte į medį įsikorusį mažą vaiką? Toks malonumas – ne dabartiniams vaikams. Tačiau vaikai turi žaisti tokius žaidimus, jie turi rizikuoti ir įgyti patirties.

Štai kaip tai aiškina ekspertai: „Rizikingas žaidimas gryname ore – tai sudėtingas fizinis aktyvumas, kurio metu vaikai išbando tai, ko dar nedarė anksčiau. Jiems būtina sužinoti kas yra kontrolės nebuvimas, būtina išmokti įveikti baimę. O baimės vietą užima kur kas labiau kvapą gniaužiančios emocijos.“

Tačiau šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama vaikų saugumui absoliučiai visose sferose, įskaitant žaidimus. Tai didelė problema, kadangi, iš vienos pusės, vaikai turi vengti traumų, o iš kitos – jiems gali prasidėti problemos su normaliu vystymusi, tiek fiziniu, tiek psichiniu ir protiniu.

Rizikingi žaidimai sukelia vaikams jaudinančias pozityvias emocijas, duoda stimulų, kurių jis anksčiau prisibijodavo. Tobulėjant sunkumų ir kliūčių įveikimo įgūdžiams, mažėja vaiko jaučiamas nerimas.

Tyrinėtojai išskiria šešias rizikingų žaidimų kategorijas:

  • Aukštis, nuo kurio galima nukristi – laipiojimas, šuoliai nuo stabilių, nejudančių paviršių, balansavimas aukštumoje;
  • Didelis greitis, kai įmanomas susidūrimas ir esama nekontroliuojamų veiksmų – supimasis supynemis, čiuožimas, bėgimas, važinėjimas dviračiu, slidinėjimas;
  • Pavojingi instrumentai, tame tarpe aštrūs daiktai;
  • Pavojingi objektai – uolos, gilus ar šaltas vanduo, ugnis;
  • Imtynės arba fechtavimasis lazdomis, kai vaikai rizikuoja vienas kitą užgauti;
  • Prapulti ar pasiklysti, atsidurti vienam nepažįstamoje aplinkoje.

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti