Tėvų lenktynės

Tai, kad mūsų pasaulis išprotėjo, geriausiai iliustruoja mažųjų mis konkursai Amerikoje. Taip neturėtų būti. Niekur pasaulyje neturėtų būti renkamas gražiausias vaikas, nes visi vaikai yra gražiausi. Bet tai, kaip tokiuose konkursuose dalyvauja mažosios amerikietės, yra tiesiog nusikaltimas. Trimetes, keturmetes mergaites mamos verčia kaitintis soliariumuose, kęsti depiliaciją, antakių formavimą, jos turi sėdėti ramiai, kol daromos šukuosenos ir makiažas, jos paverčiamos mažomis suaugusių merginų parodijomis. Tačiau čia dar ne viskas, nes išrinktoji būna tik viena, o kitoms mergaitėms tenka iškęti dar ir tai, kad jos baisiausiai nuvylė patį brangiausią žmogų pasaulyje – mamą…

Kodėl mes taip darome? Kodėl mes taip elgiamės su savo vaikais? Nesvarbu, kad Lietuvoje tokie konkursai nėra rengiami, mūsų vaikų vaikystė taip pat jau seniai virtusi niekada nesibaigiančiomis lenktynėmis: mums jau išdygo dantukas, keturių mėnesių, – o jums dar ne? Mes jau devynių mėnesių vaikščiojom! Darželyje surengta mūsų piešinių parodėlė! Mes patekom į finalą! Mes įstojom pirmieji! O jūs? Jūs ne?.. „Mes“ – šis žodis labai gerai nusako, į kokią nelaisvę yra pakliuvęs vaikas. Kokius lūkesčius mes, jo tėvai, užkrauname ant vaiko pečių. Jis turi būti ne tik už save, jis turi pateisinti ir savo mamos ir tėčio lūkesčius. Tas trumputis žodelis „mes“ parodo, kaip stipriai tėvai tapatinasi su vaiku. Ir jei kūdikystėje tokie posakiai kaip mes pavalgėme, mes pakakojome skamba juokingai, bet natūraliai, vėliau darosi nebejuokinga: mes jau skaitome, mes patekome į finalą, mes įstojome, mes ištekėjome… Kas toliau?

Su bičiule psichologe Lauryna susėdame prie arbatos puodelio ir kalbamės apie tai, kodėl tėvai taip dažnai vaikuose mato savo pačių išsipildymą ir dar blogiau – trokšta, kad vaikai patvirtintų jų ego, tikisi, kad vaikai tarnaus jų saviviertei? „Kraštutinumas – vadinamieji „narcisistiški tėvai“. Jie nesugeba vaikų suvoki kaip savarankiškų, savo jausmus ir norus turinčių žmogiškų būtybių, tikisi, kad vaikai įgyvendins neįgyvendintas tėvų svajones (pavyzdžiui, laimėti gražiausios merginos titulą), tačiau drauge jie pavydi vaikui jo laimėjimų, todėl nuolat dėl visko kritikuoja ir žemina,“ – pasakoja Lauryna. Maži vaikai neturi kito pasirikimo, jie visais įmanomais būdais bando įtikti savo tėvams ir pateisinti jų lūkesčius, o užaugę kreipiasi pagalbos į psichoterapeutus. Ir net jei nuolat pliekiami tėvų botagu kažką reikšmingo gyvenime pasiekia, ar pasiekimai gali būti vertingesni už sveiką savivertę, nerūpestingą vaikystę ir pojūtį, kad esi laimingas?

Tačiau tai – patologija, o daugumą tėvų į begalines lenktynes atgena ne patologija. Natūralu, kad mes norime vaikams viso, kas geriausia, trokštame, kad jie būtų laimingi, tai mūsų instinkto dalis, bet labai dažnai šiuos, regis, natūralius troškimus nuspalvina nerimas. Juo labiau tėvai jaučia, kad vaikai yra jų dalis (anksčiau minėtas „mes“ yra neblogas indikatorius), juo daugiau juose nerimo ir nepasitikėjimo, neįgyvendintų svajonių, tuo labiau vaiko pečius slėgs tėvų lūkesčiai ir tuo labiau jis turės gyventi ne savo, o tėvų įsivaizduojamą idealų gyvenimą.

Be kitų darbų, Lauryna atlieka vaikų, kuriuos tėvai nori leisti į mokyklą anksčiau – ne septynerių, o šešerių metų, brandumo vertinimą. Kodėl tėvai nori vaikus į mokyklą vesti anksčiau ir ar dažnai tenka ištarti „ne“? Kaip į „ne“ reaguoja tėvai? „Dažnai – kaip į asmeninį įžeidimą, – juokiasi Lauryna, – aš visada paaiškinu tėvams, kad vaiko branda yra ne tik gebėjimas skaičiuoti ar skaityti, yra dar ir socialinė branda, vertinama motorika, bet tėvai ne visada girdi. Tenka išgirsti ir tai, kad mes žlugdome vaikus. Tėvai nerimauja, kad vaikas netobulės, kad dar vieni metai darželyje praeis „veltui“. Bet kaip gali veltui praeiti vaikystės, draugysčių, žaidimų metai? Tarsi „ne veltui“ vaikai būna tik tada, kai sunkiai mokosi, siekia rezultatų, gauna įvertinimus. Dažnai vaikai ateina į vertinimą įsitempę, „nekvėpuodami“, tarsi į egzaminą, jie jaučia, kad žūt būt turi pateisinti tėvų lūkesčius. O kas bus, jei „mes“ nenueis į mokyklą šešerių?“

Dažnai tėvus į kampą spaudžia ir visuomenė, bendrosios nuostatos. „Jei negaliu gyventi gerai, verčiau visai negyvensiu…“ – kartą perskaičiau viename žurnale. Tai gąsdina. Jei nebūsiu geriausias, geriau visai nebūsiu. Mūsų gyvenimus užvaldė lenktynių ir sėkmės kultas. „Tėvai irgi žūt būt stengiasi įsitvirtinti „gerų tėvų rinkoje“, – sako Lauryna. Tačiau sėkmė ir laimė nėra tapatūs dalykai, ir jie ne visada keliauja kartu. Ką mes renkamės? Jei mano vaikas nebus geriausias, geriau jo visai nebus?

Vis dėlto kažkaip mums reikia įsisąmoninti, kad Dievas nuaudė ne vieną kelią, o kiekvienam atskirą. „Mūsų vaikai nėra mūsų“, – dažnai kartoju sau šiuos K. Gibrano žodžius. Juos reikia išlaisvinti iš mūsų neįgyvendintų svajonių ir neišsipildžiusių troškimų tinklo, iš mūsų didybės lūkesčių. „Aš dažnai pamatau savo vaiką tarsi „per rakto skylutę“, pamatau, kaip jis žaidžia su kitais vaikais, bendauja su kitais suaugusiais žmonėmis, ir suvokiu, kad jis – tai ne aš, kad jis yra kitas žmogus, – pasakoja Lauryna. – Aš tarsi kolekcionuoju tokias akimirkas.“ Galima tiesiog pasidaryti sąrašą, kuo vaikas yra kitoks nei aš: aš mėgstu alyvuoges, o jis – ne; jam patinka plaukioti, o aš bijau vandens; aš perskaičiau begalę knygų, o jis verčiau gainioja kieme kamuolį… Jei tėvai labai nerimauja dėl vaiko ateities, gerai, jei yra žmonių, – auklėtoja, mokytoja, močiutė, dėdė, kaimynas, – kurie vaiku tiki, kurie tiesiog pasitiki, kad jis bus puikus žmogus ir viskas jam bus gerai, net jei į mokyklą išeis septynerių.

VILMA GRIGIENĖ


DAUGIAU ŠIA TEMA

Motinos vaidmuo auklėjant sūnų Motiniška meilė sūnui ir jos instinktyvus troškimas jį saugoti ir globoti - tai pats geriausias kompasas, kuris vėliau parodys vaikui kryptį pirmaisia...
Kiek mama padaro vaikui per dieną Vienas vyras patalpino laikraštyje žinutę apie savo žmoną. Šeimoje buvo trys maži vaikai ir jis ištisą dieną stebėjo viską, ką mama darė vaikams. Ir ...
Ignoravimas. Naudojimosi taisyklės Ignoravimas - tai toks bendravimas, kai vienas apsimeta, jog nemato kito. Žmonės, puikiai įvaldę šį metodą, žino, kad tai labai efektyvus būdas išvest...
Emocinis motinų smurtas prieš sūnus Pastaruoju metu vis atviriau kalbama apie smurtą prieš moteris, vaikus. Sukuriamos ištisos socialinės programos ginti aukoms, nukentėjusioms nuo smurt...
Niekada nedrauskite vaikui šių dalykų Draudimai labai reikalingi auklėjant vaiką, tačiau tik tada, kai naudojami nuosaikiai. Šių dalykų drausti mažyliui negalima jokiais atvejais. Valgyti...
Nepatogių vaikų mamoms Dažnai girdžiu tokias istorijas. Kliūna tokiems vaikams nuo visų - darželio auklėtojų, mokytojų, gydytojų, giminaičių... "Su juo neįmanoma susitvarkyt...
Maža išdavystė Ji beveik nepastebima. Netgi ypatingai nėra apie ką pasakoti. Štai vienas mažas berniukas vaikystėje plovė indus už visą šeimą. Kruopščiai ir stropiai...
Kaip juos valdyti? Su valdžia susiję tėvų mitai... Pirmasis mitas. Valdžia žaloja ir gniuždo vaiką, dėl to ji yra blogis. Valdžia žaloja, kai naudojama ne vaiko interesų labui ir tėvai patys to nesuvok...
Būti mergaitės tėvu. Instrukcija išmintingam tėvui... -Sveikinu! Jūs turėsite dukrą! - sako daktaras, išėjęs iš kabineto. Nuo šio momento jūs nustojate būti tiesiog vyru. Jūs tampate tėčiu. Kol kas būsim...
Vaikai ir namų augintiniai Gyvūnai gyvena su žmonėmis nuo seniausių laikų. Apie tai iškalbingai byloja priešistoriniai piešiniai ant uolų. Gyvūnų įtaka vaikų psichikai bei elges...
Atvirai apie motinystę Taip, kartais aš pasakoju apie motinystę be pagražinimų, be apgaulės, nepostringaudama, jog tai, atseit, begalinis nesiliaujantis pasitenkinimas ir ma...
Tiesiog būti Tėvais būti tikrai nelengva. Nesvarbu, ar dirbame namuose, ar už namų ribų. Nesvarbu, ar turime vieną, du, tris ar penkiolika vaikų. Nesvarbu, ar turi...
Esi bloga mama, jeigu… Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apseisime be ilgų įžangų. Taigi, tu es...
3 dalykai, kuriuos vaikams sako visi, bet kurių ge... Originalas Savo vaikams prišnekame visko viskiausio. Kartais apgalvotai norime gero, kartais norime, kad mūsų žodžiai kažką pakeistų, įtakotų, būna n...
Paprastai apie pereinamąjį amžių Pradėsime nuo pojūčių. Jūs vairuojate automobilį? Ar bent jau dviratį? Puiku. Dabar įsivaizduokite save, su savo vairavimo patirtimi, už savivarčio v...
Ką gauname iš tėvo Psichologinis tėvo uždavinys - ginti, saugoti ir pripažinti. Jeigu tėvas ginti vaiką nuo rėksmingos tetos, didesnių vaikų ar pikto šuns, vaikui atsira...
Kritiškas vaiko požiūris į reklamą Reklama teisėtai laikoma viena galingiausių poveikio žmonių masėms priemone, nuo kurios labiausiai kenčia vaikai. Reklamos kūrėjams jaunoji karta yra ...
Daugiavaikė mama apie visuomenės nuomonės paradoks... Sako, kad būti daugiavaike mama sunku. Ir tikriausiai daugiausiai apie tai žino pačios mamos. Tai kodėl tada moteris, kuri turi keturis ar penkis vaik...
Kaip šauksi, taip atsišauks Daug kartų girdėjau iš į konsultaciją atėjusių tėvų skundus savo kartais jau visai suaugusiais vaikais: -Toks abejingas! Toks bejausmis! Kiek mes jam...
Aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis. Galima sakyti, mus su...
Keturios su puse priežasties nebijoti tėvystės Originalas „Bet gal jūs nepasakokit taip visko atvirai…“ – ne kartą buvau sudrausta, kai apie gyvenimo su vaikais spalvingumą kalbėdavau savo tuo met...
Jie iš mūsų tyčiojasi Jie tyčiojasi kai nenori kalbėti, priaugti svorio, valgyti brokolių, naudoti naktipuodžio! Jie atsisako dalintis kastuvėliu su bjauriu berniuku žalia...
Jūsų reakcija į pašalinių žmonių pastabas jūsų vai... "Berniuk, kaip tu kalbi su mama", "Argi galima taip triukšmauti?" - pastabos taip ir pilasi ant jūsų vaikų iš praeivių pusės. Susidaro įspūdis, kad ka...
Savarankiškas vaikas Vaikų savarankiškumo tema - viena populiariausių. "Mano vaikas nenori mokytis", "Sūnus negali nieko padaryti pats", "Dukra nejaučia jokios atsakomybės...
Vaikai egoistai Kodėl iš mielų mažylių išauga egoistai? Daugeliu atvejų tėvai tiesiog rankomis skėsčioja. Ką padaryti - toks jau gimė. Bet ar tikrai taip yra, ar reik...