Tikėjimas vyru

XIX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Detroito elektros kompanijoje dirbo jaunas mechanikas už 11 dolerių per savaitę. Dirbo jis po 10 valandų per dieną, o grįžęs namo neretai iki vidurnakčio darbavosi ūkiniame pastate, mėgindamas išrasti naujo tipo variklį. Jo tėvas buvo įsitikinęs, kad vaikinas veltui švaisto laiką. Kaimynai galvojo, kad jis nenormalus. Niekas netikėjo, kad iš to jo krapštymosi su gelžgaliais gausis kažkas naudingo. Niekas juo netikėjo, išskyrus žmoną…

Ji padėdavo jam dirbti naktimis, po kelias valandas iš eilės laikydavo virš galvos žibalinę lempą. Pamėlynuodavo rankos, dantys kalendavo iš šalčio, ji nuolat peršaldavo, bet… Ji tikėjo savo vyru.

Po kelių metų ūkiniame pastate pasigirdo kažkoks triukšmas. Kaimynai pamatė, kaip į gatvę be arklio savo vežimu išvažiavo tas beprotis su žmona.

Kai imdamas iš Henrio Fordo interviu kažkoks žurnalistas pasidomėjo, kuo jis norėtų būti sekančiame gyvenime, genijus atsakė labai paprastai: „Kuo tik norite… Svarbiausia, kad su manimi būtų mano žmona“…

Reklama: Dantų implantai už gerą kaina