Tikra meilė nebūna nelaiminga

Tikra meilė nebūna nelaiminga. Ji gali padovanoti karčią patirtį, atnešti nuoskaudas ir nusivylimus, tačiau visa tai tik skatins tolimesnį asmenybės tobulėjimą. Tuo tarpu nebrandi meilė padaro abu partnerius priklausomus nuo santykių, kai vienas žmogus suvokia kitą kaip daiktą: „tu privalai“, „tu man skolingas“, „be tavęs aš negyvensiu“, „turi būti toks, kaip aš noriu!“

Gaila, bet šiuolaikinė visuomenė su jos vartotojišku požiūriu į žmogų jau seniai sukeitė sąvokas tarpusavyje. Šiandien infantili meilė praktiškai išstūmė išties gilų jausmą, iš partnerio daugiau nereikalaujama rimto požiūrio į gyvenimą, sveikintinas „draugiškas“ seksas, santykiai be įsipareigojimų, egocentrizmas ir emocinė priklausomybė. Barniai-išsiskyrimai, patogu-nepatogu, kompleksai ir baimės – visa tai transliuojama vienas kitam. Ir kaip per visa tai įžvelgti realybę?

Priešais jus – penki faktai, kurie padės išsiaiškinti, kokie jausmai yra tikri ir kilnūs, o kur į žaidimą įsipainioja priklausomybė.

NĖRA PARTNERIO IDEALIZAVIMO

Infantili meilė žvelgia į pasaulį vaiko akimis: „jis pats geriausias“, „mano svajonių moteris“, „ideali pora“. Tokiu būdu vyksta nuolatinis idealizavimas, kurio tikslas – sustiprinti euforijos pojūtį santykiuose, pakelti nuosavą savivertę (jeigu man atiteko tokia „puselė“, tai aš ohoho!) O paskui ateina neišvengiamas nusivylimas, juk nė vienas žmogus nepajėgus pateisinti visų jam adresuojamų lūkesčių. Tikroji meilė ateina tada, kai abi pusės mato realius save pačius, priima kito žmogaus negatyvius bruožus ir nepuola neprašyti jų keisti.

SAVO „AŠ“ POJŪČIO IŠSAUGOJIMAS

Klaidinga manyti, kad tikra meilė ištrina ribas tarp žmonių, vadinasi, normalu galvoti viena galva, jausti viena širdimi ir visur vartoti išsireiškimą „mes“. Realiai tik priklausomybe vienas nuo kito susirgusiems partneriams būdinga visur keliauti kartu, naudotis vienu dantų šepetėliu, sujungti savo puslapius socialiniame tinkle ir apskritai ištirpti vienas kito interesuose. Suaugę žmonės pasilieka teisę asmeninei erdvei, gerbia savo mylimųjų vertybes, tačiau neatsisako savo „Aš“. Jie kartu, tačiau greta vienas kito, o ne vienas kitame.

KONTROLĖS ATSISAKYMAS

Mėginimas kontroliuoti mylimą žmogų reiškia daug ką: troškimą turėti žmogų kaip daiktą, baimę likti pamestam, nepasitikėjimo jausmą. Žinoma, kur kas saugiau sekti kiekvieną jo žingsnį, primesti jam savo valią („aš nenoriu tavęs matyti su tuo žmogumi!“), diktuoti savo reikalavimus. Tačiau laisvės apribojimas dar niekad niekam nesibaigė geruoju. Tikroji meilė nelaiko žmogaus už pavadėlio, tikrai mylintys žmonės gerbia savo partnerio pasirinkimą ir laisvės jausmą.

LYGIAVERČIAI SANTYKIAI

Brandžiuose santykiuose abu partneriai moka prisiimti sau atsakomybę, o taip pat gerbti vienas kito asmenybę. Kai sergama priklausomybe vienas nuo kito, santykiai nėra lygūs, jie kažkuo primena „tėvų-vaikų“ elgesio modelį. Tarkime, vienas partneris vaidina nepaklusnaus vaiko vaidmenį, o kitas atstovauja rūpestingą ir globojantį tėvą ar mamą. Arba jiedu visokeriopai įsiteikinėja vienas kitam, o, paskui su pasimėgavimu išpasakoja visas nesutarimų ir nuoskaudų smulkmenas tretiems asmenims. Brandžiuose santykiuose tokie žaidimai neįmanomi, abu partneriai pajėgūs savarankiškai išsiaiškinti problemas, nenešdami šiukšlių iš namų.

SUGEBĖJIMAS BŪTI SAVARANKIŠKU

Svarbiausias dalykas kuris skiria normalius santykius nuo priklausomybės – mokėjimas likti pačiam su savimi, savo mintimis, būti laimingu netgi tada, kai mylimojo nėra šalia. Jei vienas iš partnerių, antrai puselei pasišalinus atsijungia, nustoja savimi rūpintis, siekti kažkokių savų tikslų, nebejaučia pasitenkinimo gyvenimu – tokių santykių negalima vadinti normaliais. Priklausomybe susirgę įsimylėjėliai neįsivaizduoja gyvenimo vienas be kito. Brandūs partneriai gali išsiversti be savo puselės, užtat drauge praleisti momentai padaro juos dar laimingesniais: „Aš viską galiu pats, bet su tavimi gaunasi dar geriau“.

Kaip matome, pagrindiniai skirtumai slypi rezultate: priklausomybė niveliuoja asmenybę ir griauna žmogaus vientisumą, o tikra meilė vertina partnerio unikalumą, besąlygiškai priima mylimo žmogaus pasaulį.

O kokia meilė pas jus?

Šaltinis