Tikra moteris

Dešimt Tikros Moters priesakų

Savo vertės nesuvokianti moteris pasmerkta išsiskyrimams. Priesakas – tai ne patarimas. Tai ne receptas, kurio reikia laikytis be nukrypimų. Priesakas – tai dėsnio, kuris egzistuoja gyvenime, nepriklausomai nuo to, žinome mes jį, ar nežinome, atspindys. Tu gali gyventi rezonanse su juo ir tada jis veiks tavo labui. O gali gyventi disonanse ir tada jis dirbs kito naudai.

Šie priesakai nėra tokie paprasti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekvienas jų, jeigu įsižiūrėsime atidžiau ir išjausime, gali visiškai pakeisti gyvenimą ir nuomonę, kas tu esi.

APIE MOTERIŠKUMĄ

„Moterys – tai tie patys vyrai, tik geresni“ – pasakė kitados kažkoks humoristas. Ir iš esmės yra teisus.

Prisimink savo vaikystę ar jaunystę. Tau teko girdėti frazes:

  • Gali mokytis vidutiniškai, juk tu mergaitė;
  • Turi gerai elgtis, juk tu mergaitė;
  • Turi būti atsakinga, juk tu mergaitė;
  • Tau tai neatleistina, juk tu mergaitė;
  • Jis yra berniukas, ko iš jo norėti… Jam atleistina…

Štai taip ir išmokai skirtis nuo vyrų tuo, kad esi GERESNĖ. Žinoma, mes daug ką darome geriau nei vyrai. Tačiau mūsų lytis – moteriška. Ir laimės vis dėlto norisi MOTERIŠKOS.

MOTERIŠKAS UNIKALUMAS

Šiuolaikinis pasaulis kultivuoja stereotipinius vaidmenis: verslininkė, barakuda, blondinė. Kiekvienas vaidmuo – tai uniforma, neturinti nieko bendro su mūsų individualumu. Mums pasakojama, kaip galime valdyti vyrus, netgi jiems to nežinant ir nesutinkant. Mums pasakojama, kaip turime atrodyti, kad būtume laikomos gražiomis.

O tuo tarpu tavoji Tikra Moteris, unikali ir nepanaši nė į vieną šabloną, trokšta prasimušti į pasaulį savo natūralumu ir grožiu.

Įsivaizduokite, kad tavo viduje gyvena Deivė. Tai tavo šimtaprocentinis potencialas, tavo absoliuti realizacija visose gyvenimo sferose. Šita Moteris turi maksimalią laisvę reikštis tokiu būdu, kokia ji yra iš tikrųjų. Ji neturi sekti šiuolaikinio mąstymo stereotipais.

10 TIKROS MOTERS LAIMĖS PRIESAKŲ

Tikra moteris nesivaiko laimės. Ji apskritai nieko nesivaiko. Lakstymas paskui laimę – pati populiariausia ir pati kvailiausia sporto šaka. Mes visi kažkur lekiame. Į šviesią ateitį, į rytojų, sekančius metus ir panašiai. Tikra Moteris neužsiima šituo sportu. Ji niekur nebėga. Ji žengia per gyvenimą, visada gyvendama šioje dienoje. Ši diena – tai įdomiausias ir svarbiausias dalykas, užimantis visą jos dėmesį. Viena jos diena – tai vienas mažytis gyvenimas. Tikra Moteris turi planų ateičiai, bet visada gyvena dabartyje, neatidėliodama gyvenimo rytdienai. Ji nelaukia, kad tikrasis gyvenimas prasidės, kai… (kai ji pagaliau numes svorio, kai atšuoliuos Princas, kai susiklostys idealios aplinkybės ir t.t.)

Būti Tikra Moterimi – didžiulė privilegija, kurią tik tu pati gali sau leisti. Tikra Moteris su pasididžiavimu žvelgia į faktą, kad gimė būtent Moterimi ir įžvelgia tame ypatingą vertę. Ji ne šiaip suvokia, kad yra Moteris, ji jaučiasi esanti tokia. Būti Tikra Moterimi jai – ne išbandymas, ne sunkus darbas ir ne kryžius, kurį reikia nešti visą gyvenimą. Tai – likimo dovana. Tikra Moteris kultivuoja savyje moteriškumą visuose lygmenyse – vidiniame (jausmai, mintys, pojūčiai) ir išoriniame (kūnas, drabužiai, elgesys).

Tikra Moteris gyvena savo tempu. Kai gyveni pernelyg lėtai – nėra jausmo, kad apskritai gyveni. Kai gyveni pernelyg greitai – per skubėjimą nespėji pajausti gyvenimo. Kiekviena mūsų turi nuosavą gamtinį gyvenimo tempą. Tikra Moteris puikiai žino ir jaučia šį tempą ir pagal jį gyvena. Didmiesčio ritmas nesutampa su daugelio žmonių gyvenimo tempu – jis pernelyg spartus. Tikra Moteris vengia kraštutinumų. Ji nedrybso ant sofos, bet ir nelaksto kaip pabaidyta višta. Ji pati reguliuoja savo krūvius ir tuo pačiu nustato tempą ją supančioms aplinkybėms. Ji gyvena taip, kad galėtų atlikti, ką nori ir neprarastų gyvenimo skonio. Jos veiksmuose svarbiausias dalykas – proto aiškumas ir apskaičiavimo tikslumas – ką ji dabar daro ir kam to reikia, o visai ne kūno judesių, atliktų per nustatytą laiko tarpą skaičius.

Tikra Moteris stato save į pirmą vietą. Ji puikiai supranta, kad iškelti save į pirmą vietą – nereiškia būti egoiste, abejinga, nejautria ar ciniška. Tiesiog ji žino, kad pernelyg stiprus troškimas užsiimti svetimais reikalais slepia baimę gyventi nuosavą gyvenimą. Tikrai moteriai įdomus JOS PAČIOS gyvenimas. Ji niekad nepraranda savo gyvenimo ir asmeninės erdvės vertės pojūčio. Tuo pat metu neatsisako teikti pagalbos ir dalyvauti kitų žmonių gyvenime. Ji daro tai ne iš baimės ką nors nuvilti, o dėl to, kad nuoširdžiai trokšta. Ji niekad nepasako „taip“, jeigu širdis kužda „ne“. Ji visada į save įsiklauso ir pasitiki savo jausmais.

Tikrai Moteriai nesvarbi aplinkinių nuomonė, į kurią atsižvelgti mokomos visos mažos mergaitės. Tėvai, mokytojai, giminaičiai, draugai, kolegos – išlaikyti egzaminams visų šių žmonių akyse daugelis merginų skiria visą savo gyvenimą. Tikra Moteris nelaiko egzaminų. Tegu sau kiti ją vertina: ištekėjusi-neištekėjusi, normalu-nenormalu, viena-ne viena, tokia kaip visi-ne tokia kaip visi… Tikra Moteris gyvena savais orientyrais, pati juos nusistato ir pati laikosi. Ir jeigu ji nėra panaši į kitų žmonių standartus, tai ne jos problemos. Ji leidžia kitiems žmonėms save vertinti taip, kaip jiems norisi. Ji žino, kad misija „visiems patikti“ yra kvaila ir neįgyvendinama. Ji dirba su savimi, tačiau ne tam, kad patiktų ar užsitarnautų kieno nors palankumą ir pritarimą. Ji daro tai sau.

Tikra Moteris peraugo savo „gerą mergaitę“. „Gera mergaitė“ – tai savo tėvų auklėtinė. Ji turi vieną uždavinį – patikti aplinkiniams, nusipelnyti jų pritarimo. Patikti netgi tada, kai savi troškimai protestuoja. „Gera mergaitė“ gyvena pagal principą „aš privalau“ arba „aš neprivalau“. Ji labai retai savęs paklausia, ko norisi pačiai. Tikra Moteris išaugo iš „geros mergaitės“ stadijos ir tuo pačiu atsikratė nuolatinio siekio būti pagirtai. Tai nereiškia, kad jai nerūpi kitų vertinimai. Tiesiog ji niekam nieko neįrodinėja. Į savo bruožus, kuriuos priimta laikyti trūkumais (o kas jų neturi?) žvelgia atlaidžiai. Ji juos mato, bet nedramatizuoja. Ji jų neslepia, bet ir nekaišioja demonstratyviai visiems panosėn.

Tikra Moteris nekovoja su kliūtimis, ji jas apeina. Kovoti – karių reikalas. Tikra Moteris niekad nevaidins superherojės. Sutikdama savo kelyje kliūtis, nedaužys jų kakta, juk stodama į kovą, tik sukomplikuos situaciją. Ji pasižiūrės, ar neįmanoma apeiti kliūties ar panaudoti kaip tramplino. Ji žino, kad bet kokia kliūtis turi silpnų vietų ar aplinkinių kelių. Dėl to griebiasi ne jėgos, bet lankstumo. Kliūtys – ne priešai, o rebusai, kuriuos reikia išspręsti. Ji žino, kad bet kokia situacija turi ne tik sudėtingą, bet ir paprastą sprendimą. Ji įvaldė meną pasirinkti reikiamą vietą ir reikiamą laiką savo veiksmams.

Tikra Moteris nevaidina dramos „Koks sunkus mano gyvenimas!“ Pažvelgęs į tokią moterį, nepasakysi, ką ji išgyvena. Ji nevaidina aukos. Ji žino, kad aplinkybės sudėtingomis tampa ne pačios savaime. Sudėtingas gali būti tik jos santykis su tomis problemomis.

Vienatvė Tikrai Moteriai – dovana. Vienatvės periodus, jeigu jų pasitaiko, Tikra Moteris vertina ir myli. Ji nesiekia prisikviesti į savo gyvenimą pašalinių žmonių, kad tik nereiktų susidurti akis į akį su savimi. Būti pačiai su savimi – gėris. Vienatvė jai nėra susijusi su nepilnavertiškumu. Vienatvė – tai geriausias laikas, kad atstatytum jėgas, užpildytum gyvenimą ramybe ir gelme. Tikra Moteris tokia įdomi pati sau, kad naudojasi vienatve su pasimėgavimu.

Tikra Moteris myli savo amžių. Ji gyvena dabartyje, realiame amžiuje, visiškai jį priimdama ir naudodamasi visais jo teikiamais pranašumais. Ji neklaidina ir neapgaudinėja savęs samprotavimais, jog tokiame amžiuje „jau per vėlu“ ar „dar per anksti“. Tikra Moteris žino, kad tokie filosofavimai – pasiteisinimas tiems, kurie naudojasi amžiumi kaip priedanga savo baimėms ar kompleksams paslėpti. Tikra Moteris viską gali bet kokiame amžiuje. Ji išnaudoja savo realų amžių visu šimtu procentų, ir todėl jai nereikia gailėtis, kad kažko nesuspėjo. Tai nereiškia, kad ji savęs neprižiūri ir nesiekia gerai atrodyti. Tiesiog ji neapsimeta jaunesne, nevaizduoja savęs tokia, kokia buvo prieš 20 metų. Kiekvienas amžius turi savo grožį, seksualumą ir žavesį.

DEŠIMT SANTYKIŲ SU VYRAIS PRIESAKŲ

Tikra Moteris traukia vyrus vidine būsena. Išvaizda, protas, amžius, socialinė padėtis, charakterio savybės – visa tai antriniai dalykai. Kokia gi ta būsena, kuri galėtų pritraukti vyrus ir apskritai aplinkinius? Tai tavo pasitenkinimas savimi ir savo gyvenimu. Jeigu išmoksi mėgautis savimi ir savo gyvenimu, dirbi tu, ar poilsiauji, geri kavą ar vairuoji automobilį – trauksi dėmesį ir tapsi įdomi. Mėgautis savimi – nėra paprastas menas, tačiau jį įvaldžiusi, moteris taps pačiu stipriausiu magnetu.

Meilė vyrui prasideda nuo meilės sau. Paprastai gi mes mąstome atvirkščiai: „Kai mane kažkas myli, tai ir aš save myliu“. Tačiau kol moteris nepradės romano pati su savimi, kiekvienas vyras jai bus tik psichoterapeutas, priemonė, gydanti ją nuo jos pačios baimės likti vienišai. Tikroji, gili meilė išplaukia iš pilnatvės jausmo. Tada meilė vyrui įgaus savo aukščiausią išraišką – kaip savęs dovanojimas jam, o ne kaip beviltiškas mėginimas žūt būt tapti jam reikalinga.

Vyras myli ne pačią moterį, bet savo savijautą greta jos. Dėl to Tikra Moteris – tai anaiptol ne pati gražiausia, ne pati protingiausia ir ne pati sėkmingiausia socialine prasme. Tikra Moteris dovanoja vyrui ne protą, ne grožį, ne pasisekimus, o BŪSENĄ, SAVIJAUTĄ. Moteris, kuri sukelia vyrui ypatingą – vyriškumo – būseną visada turės pasisekimą. Šitą būseną ji sukuria, mėgaudamasi savimi vyro draugijoje ir žavėdamasi vyru. Ir vyrą trauks šita ypatinga būsena tarsi magnetas. Tikra Moteris kultivuoja savyje moteriškumą, kad apdovanotų juo vyrą (mylimąjį, garbintojus, draugus, pažįstamus, tiesiog praeivius).

Troškimas mylėti gimsta iš vidaus. Kai moteris galvoja, kad „nėra iš ko rinktis“ ir kad aplink ją nėra jos meilės verto vyro,  reiškia, ji dar nėra pasirengusi mylėti. Ji nori kažko kito (ištekėti, „būti kaip visos“, nebūti viena, susitvarkyti gyvenimą). Ji, galbūt, bijo mylėti (širdis užsidarė dėl praeities žaizdų). Ir tie „jos neverti“ vyrai tik atspindi jos vidinę būseną. Kai tik moteris subręsta tikrai giliai meilei, klausimas „vertas-nevertas“ pasitraukia į antrą planą. Objektas (ir dažniausiai labai netgi „vertas“) materializuojasi tarsi savaime.

Dosni meilei moteris pati prisitraukia meilę. Jeigu moteris nori būti mylima, ji turi išmokti prisotinti meile viską, prie ko tik prisiliečia. Dovanoti ją, kalbėti ir galvoti apie ją, mėgautis ja. Tai, ką atiduodame Visatai, sugrįžta mums atgalios. Taip ir meilė ateina pas moterį kaip atsakas į jos sugebėjimą dovanoti šį jausmą kitiems. Jeigu moteris sukūrė aplink save meilės erdvę, ji niekad nestokos kitų žmonių, tame tarpe ir vyrų meilės. Moteris, kuri amžinai laukia meilės, panaši į indą be dugno, kurio neįmanoma užpildyti. Meilė turi tapti įkvėpimu ir iškvėpimu, o ne vien įkvėpimu. Jeigu tu iškvepi meilę, ji natūraliai susiras tave.

Bet kuris vyras – dievas. Būtent šitaip. Jeigu jis nesudaro jums dievo įspūdžio, vadinasi, žvelgiate į jį kritiško proto akimis. Dievas gali pasireikšti jame vos vienu procentu. Jo gyvenime dar nepasitaikė tokios Moters, kuri įkvėptų jam pasitikėjimą savimi.

Tikra Moteris regi vyruose dievus. Žinoma, ir dievai turi trūkumų, argi jų neturi ir deivės? Tikra moteris nekonkuruoja su vyru ir neįrodinėja jam, kokia yra tobula. Ji vyrų neperdarinėja ir neauklėja. Ji regi geriausia, ką turi kiekvienas vyras. Tikra Moteris myli, vertina ir gerbia vyrus apskritai kaip lytį. Tokia pozicija sukuria jos gyvenime erdvę ateiti įdomiems ir jos vertiems vyrams.

Kad sužavėtų vyrus, moteris pati turi būti sužavėta. Jeigu moteris nori įkvėpti vyrus, ji turi pati jausti įkvėpimą. Jeigu moteris nori uždegti juos, tai ir pati turi būti tegu ir nedidele liepsnele. Nesvarbu, kuo moteris sužavėta – savo svajonėmis, nauja suknele, šukuosena, knyga, filmu ar prisiminimais. Susižavėjimo būsena uždega vidinę šviesą, kurios neįmanoma nepajausti.

Greta Tikros Moters visada atsiranda vietos žygdarbiui. Ji pati ją sukuria. Moteris sužadina vyrui troškimą pademonstruoti savo stiprybę, ji nebruka jam pareigų „tu privalai“, tačiau neįkyriai ir švelniai pakviečia jį į pasaką „herojus ir princesė“. Ji sukuria silpnumo iliuziją, pažadindama vyrui troškimą atlikti žygdarbius, už kuriuos bus atsidėkota susižavėjusiu žvilgsniu. Tikra Moteris rengia vyrą atlikti žygdarbiams palaipsniui ir nepastebimai, tiesiog įgaudama švelnios, trapios mergaitės pavidalą.

Tikra Moteris nedalyvauja feministiniuose moterų klubuose. Yra daugybė tokių sambūrių, tarkime: „Visi vyrai – ožiai“, „Tikrų vyrų nebeliko“, „Visi normalūs vyrai jau užimti“, „Mums ir be jų visai neblogai“, arba, pavyzdžiui, „Sunki moters dalia“, „Manęs niekas nemyli“, „Laukiu Princo“. Tikra Moteris nedaro apibendrinimų, tokių kaip „Visi jie tokie“. Ji žino, kad visi vyrai skirtingi. Kiekviena moteris susikuria nuosavą Visatą ir ją supa tie vyrai, kuriuos ji pritraukė į šią Visatą, juk mus visada supa mūsų pačių atspindžiai. Moteris nekurstys lyčių tarpusavio neapykantos ir nesimėgaus pasaulio netobulumu. Kalbėdamasi su draugėmis, ji neakcentuos savo vyriškio trūkumų, nekritikuos jo ir nežemins.

Tikra Moteris netgi nemalonius dalykus moka pasakyti korektiškai ir geranoriškai. Ji išsako pastabas vyrams, jų nepažemindama, bet pastūmėdama permainoms į gerąją pusę. Tai didžiulis moteriškas menas – būti geranoriška netgi tada, kai tenka kalbėti apie trūkumus ir klaidas.

Svarbu ne tai, ką sako Moteris, o tai, kaip ji tai pasako. Ji kalba, išsaugodama ir savo, ir savo pašnekovo orumą. Ji žino, kad netgi kritiką galima pateikti taip, kad tai įkvėps atlikti žygdarbį. Ir ji visada paliks vyrui pasirinkimo laisvę: keistis ar nesikeisti.

Šaltinis


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *