Tikrosios mūsų susierzinimo priežastys

Protingi žmonės sako, kad kituose žmonėse mus erzina tai, kas būdinga mums patiems. O tiksliau tai, ko mes nenorime savyje pripažinti ir su kuo nenorime susitaikyti. Tų charakterio bruožų, kurių neturime patys, kitame žmoguje mes galime paprasčiausiai nepastebėti, arba likti jiems abejingais.

Žmonės nepateisina mūsų lūkesčių. Kuo artimesnis yra žmogus, kuo “savesniu” laikome, tuo daugiau iš jo reikalaujame. Tačiau jis turi savų tikslų ir siekių, ir neprivalo, o ir negali padaryti mus laimingais.

Mus dažnai erzina svetimi pasisekimai. Taip yra dėl to, kad mes lyginame savo silpnąsias puses su kitų žmonių stipriosiomis pusėmis. To išmokė tėvai, mokytojai, o ir visa visuomenė, kurioje skatinamas varžymasis, kuri nepakenčia klaidų, kuriai nusispjauti į žmogaus individualumą ir asmeninius polinkius.

Mes pasinėrėme į materialumą, laikome vertybėmis materialius daiktus, tuos, už kuriuos atiduodame pinigus (kuriuos taip sunkiai uždirbame) ir visiškai nevertiname tikrųjų vertybių – žmonių tarpusavio santykių, to, ką gauname nemokamai.

Mes mylime daiktus ir naudojamės žmonėmis. Kitaip sakant, iš esmės mes elgiamės su žmonėmis kaip su daiktais.

Mes negyvename dabartimi, o graužiamės dėl praeities ir nerimaujame dėl ateities. Kaip dažnai vietoje to, kad mėgautumės šio momento džiaugsmais, dovanotume ir priimtume visą meilę, pagarbą, pripažinimą, viską sugadiname prisiminimais apie mūsų negatyvią reakciją į kokį nors žmogaus poelgį, arba su ateitimi susijusiomis baimėmis.

Kad visa tai pakeistume, reikia pradėti nuo savęs. Kitaip sakant, už visą visuomenę atsakingas kiekvienas atskirai ir visi drauge. Žinoma, jūs pasakysite: ką gali vienas žmogus? Aš asmeniškai visada užduodu sau tokį klausimą: “Jeigu ne aš – tada kas?”

Atsakomybė – tai kitas laisvės pavadinimas.

Kas iš to gaunasi:

1. Nemeilė sau ir savęs nepriėmimas gimdo aplinkinių nemeilę, kadangi aplinkinis pasaulis – tai mūsų vidinio pasaulio atspindys.

2. Negatyvios emocijos (kurios ir yra gyvenimas) nuspalvina visą mūsų realybę atitinkamomis spalvomis. Mes patys prisitraukiame nesėkmes.

3. Susierzinę, prarandame jėgas. Duodame suprasti Visatai, kad štai tie žmonės gali daryti įtaką mūsų gyvenimui. Ir Visata, kaip visada, atsakys vieną ir tą patį: “Klausau ir vykdau!”

Ką su tuo daryti?

1. Turėti galvoje, visada prisiminti, kol tai netaps refleksu, kad esame vieningi. Kad negalima pasiekti pergalės kitų sąskaita, o štai drauge – galima. Kad kiekvienas žmogus atėjo į šį pasaulį tam, kad spręstų savo uždavinius ir niekas nieko niekam neprivalo ir neskolingas.

2. Priimti save visą, pamilti, nustoti lyginti save su kitais. Susitaikyti tiek su savo privalumais, tiek su trūkumais. O kai susitaikysime su savimi ir save pamilsime, automatiškai pamilsim ir priimsime kitus. Tokiais, kokie jie yra.

3. Prisiimti atsakomybę už visus žmones, kuriuos pritraukiame į savo gyvenimą. Kiekvienas sutiktas žmogus pademonstruoja mums mus pačius, žmonės – tik mūsų santykių su pasauliu veidrodis.

4. Mes visada laisvi patys pasirinkti, kaip reaguoti į kito žmogaus elgesį. Mes galime nereaguoti automatiškai, refleksiškai (įsižeisdami dėl įžeidimų, besidžiaugdami dėl pagyrimų), o patys rinktis, patys kurti savo jausmus, t.y. būti kūrybiškiems šioje sferoje.

Šaltinis



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…

Esi bloga mama, jeigu…

Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apsieisime be ilgų įžangų. Taigi, tu esi bloga mama, jeigu: 1. Lauki, kad vaikas pradės realizuoti tavo ambicijas. Tu netapai gimnaste - tegu dukra tampa, ir nesvarbu, kad neturi fizinių duomenų ir apskritai jai norisi…