Tokia nepopuliari motinystė

Pastaruoju metu vis labiau stebiuosi kaip toli netgi neatstūmė, o apskritai išstūmė iš gyvenimo motinystės svarbą moters gyvenime. Kai pasidomi šiuolaikiniu požiūriu šia tema, susidaro įspūdis, kad savirealizacija per motinystę tiesiog neįmanoma.

Spauda mirga antraštėmis apie tai, kad nereikia gyventi dėl vaikų, visur pilna istorijų apie moteris, kurios pasiekė balansą tarp karjeros ir namų. Rodomi siaubingi reportažai apie damas, kurios iki kaklo panirusios į buitinius rūpesčius ir kurios paskui būtinai išlieja visą savo stresą ant niekuo dėtų vaikučių.

Nedrąsūs argumentai, kad motinystė, galbūt, išties verta pastangų, kad jai išties verta paskirti didesnę gyvenimo dalį, susilaukia netgi ne kontrargumentų. Į tave žvelgia nustebę, kaip į nenormalų.

Šiuolaikinė moteris sugaišta 12 metų mokslams mokykloje ir dar 5-6, kad gautų aukštąjį išsilavinimą. O štai skirti 10-15 metų gyvenimo tam, kad išauklėtų sveikus, harmoningus palikuonis – čia jau požymis, kad ta bobelė turi ypatingai skurdų vidinį pasaulį. Pats populiariausias klausimas, kurį jai užduoda: „O kas paskui? Vaikai užaugs, ką darysi po to?“

O kodėl šito klausimo neužduoda sportininkams, kurių karjera baigiasi, kai žmogus sulaukia 30 metų? Arba profesionaliems šokėjams? Tiksliau, ne taip…

Kodėl atsakymas „Todėl, kad jaučiu tame savo tikrąjį pašaukimą“ laikomas visiškai protingu, kai kalba eina apie sportininką ar šokėją, o kai kalba užeina apie moters norą savarankiškai auklėti savo vaiką, iškart pasipila riksmai apie asmenybės varžymą?

Taip, žinoma, yra daug pavyzdžių, kai pasibaigusi karjera tapdavo žmogui tragedija. Tačiau yra dar daugiau žmonių, kurie surado kitą veiklos sferą ar liko toje pačioje, tik kitame vaidmenyje.

Jeigu žmogus dangsto savo vidinę tuštumą išoriškais atributais, tada jau nesvarbu, ar tai karjera, ar pasišventimas vaikams, ar kova už taiką visame pasaulyje. Šis žmogus pasmerktas kristi į savo paties tuštumos bedugnę. Arba išėjus iš šeimos suaugusiems vaikams, arba išėjus į pensiją – nesvarbu.

Žmogus, gyvenantis su meile širdyje, visada susiras užsiėmimą, kuriame realizuosis patys geriausi jo sugebėjimai. O tada jau nebėra reikšmės – kada ir kokiame amžiuje tai įvyks.

Štai čia ir sukeičiamos prasmės. Iškart sakau, kad situacija, kai moteriai būtina pačiai finansiškai aprūpinti vaikus, čia nenagrinėjama. Tai visiškai kita tema.

Mūsų „pažangioje“ visuomenėje, kalančiai žmonėms į protus besaikio vartojimo idealus, siekiama grynai komercinių tikslų.

Sunku nubrėžti ribą tarp būtinybės moteriai prisidėti prie materialios šeimos gerovės ir to fakto, kad neįmanoma patenkinti vidurinei klasei priklausančios šeimos apetitų.

Tačiau aš ne apie tai. Kaip ir ne apie tai, kad moteriai išties kartais būtina savarankiškai rūpintis vaikų išmaitinimu.

Problema kita. Problema – kai moteris nutrenkia savo vaikus aptarnaujančiam personalui ir lekia paknopstomis ieškoti to pašaukimo, kuriam pritars visuomenė. Moters, kuri pati nori skirti visą savo laiką vaikams, kol šiems to vis dar reikia, ir realizuoti tas savo asmenybės briaunas, kurias realizuoti gali tik motinystė, paveikslas maždaug toks: bukaprotė virėja ir skalbėja riebaluotais, pasišiaušusiais plaukais, nusikankinusi, neišsimiegojusi, neturinti gyvenime jokių interesų.

Žmogus visada daugiau ar mažiau koreguoja savo elgesį, kad jis atitiktų visuomenėje tuo momentu viešpataujančius postulatus. Šituos postulatus, kaip vaikiškų pasakų siužetus, kuriuos skaitė mums mamos, giliai įsišaknija pasąmonėje, o paskui išplaukia į sąmonę ganėtinai keistų įsitikinimų pavidalu.

Jeigu visuomenė propaguotų motinystės svarbą, skiepytų jai pagarbą ir laikytų pilnavertišku darbu, kurio tikslas – formuoti mūsų visuomenės ateitį, auklėjant tą ateitį kursiančius vaikus, tai didžioji dauguma moterų pakeistų savo nusistatymą motinystės atžvilgiu.

Tačiau dabar vaiko auklėjimas, bendravimas su juo, atitinkamos atmosferos namuose kūrimas prilyginamas banaliam namų tvarkymui, skalbimui ir lyginimui. Bet kokiame specializuotame tinklapyje galima susirasti, kiek kainuoja auklės ir namų darbininkės darbas.

Ir čia kyla dar vienas populiarus klausimas: o ką gi motina ruošiasi veikti ištisomis dienomis? Sriubas virti ir kotletus kepti? Taip ir degraduoti galima…

Tačiau motinystė – tai ne sriuba ir ne kotletai. Tai darbas, kurio dėka vystosi maža asmenybė, tai rūpestis jos fiziniu kūnu, psichika, siela. Jeigu moteris nuoširdžiai, su meile pasišvenčia motinystei, ji negyvena vardan vaikų. Ji gyvena vardan savęs, jausdama milžinišką savo darbo su vaikais reikšmę ir svarbą. O šito darbo labai daug. Kotletai, beje, jeigu juos su meile iškepė mamos rankos, duos daugiau naudos nei pats rafinuočiausias restorano patiekalas.

Ar verta kartotis, kad niekas daugiau pasaulyje negali taip žaisti ir bendrauti su vaiku kaip mama? O jeigu bus protingai planuojamas laikas, tai laisvų valandų atsiras netgi daugiau, nei dirbant standartinį darbą ofise. Liks laiko ir sau pačiai, ir savo pomėgiams. Taip kad kalbėti apie namuose dirbančios mamos „užguitumą“ galima tik psichologiniu aspektu.

Gyvūnų pasaulyje gamtos suteiktas motinystės instinktas neleidžia motinai palikti savo mažylio iki to laiko, kol jis nebus pasirengęs savarankiškam gyvenimui. Mūsų realijose žmogus tampa pasirengęs daugmaž savarankiškam funkcionavimui sociume, kai sulaukia maždaug 16 metų. Kalba eina ne apie totalią kontrolę ir hiperglobą per visus tuos metus, o apie pastovų mamos buvimą greta vaiko – žmogui tai tiesiog būtina.

Žinoma, galimi įvairūs variantai. Yra moterų, kurioms išties labai svarbi karjera, pašaukimas užsiimti, pavyzdžiui, kūryba. Negalima tvirtinti, kad moteris, kuri susikoncentravo tik ties vaiku, pasieks geresnį rezultatą nei ta, kuri derins motinystę su kita veikla. Galimi patys įvairiausi niuansai. Viskas labai individualu.

Kiekviena šeima turi savo kelią ir kalbėti apie visuotinius dėsnius būtų neteisinga.

Tačiau moteris turi turėti teisę pati pasirinkti: motinystė ar karjera. Dabar tokio pasirinkimo ji praktiškai neturi. Arba karjera, arba patyčios, pašaipos, žeminimas ir smerkimas.

Puiku, kai moteris pasirengusi realizuoti save kaip mama. Galbūt, jei tokių atvejų būtų daugiau, mūsų vaikai mažiau sirgtų, o jau suaugę nebemokėtų tokių milžiniškų sumų ištisai armijai psichologų, kurie padeda susidoroti su begale pačių įvairiausių vaikystės traumų.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Svarbiausias vyras moters gyvenime Kaip manote, kas yra pats svarbiausias vyras moters gyvenime? Tas vyrukas, su kuriuo ji sužinojo, kas yra meilė? Ar galbūt tas, su kuriuo jo pirmą kar...
10 minčių, kurios sukasi moters galvoje gimdymo me... Originalas Gimdymo stangų procesas – ne pats maloniausias momentas moters gyvenime. Nenuostabu, kad beveik visos mintys tuo metu turi atspalvį ,,kada...
Daugiavaikė mama apie visuomenės nuomonės paradoks... Sako, kad būti daugiavaike mama sunku. Ir tikriausiai daugiausiai apie tai žino pačios mamos. Tai kodėl tada moteris, kuri turi keturis ar penkis vaik...
Vaikui pavojinga būti jūsų mama Ar pažįstama situacija, kai jūs, patyrusios kažokį skausmą, ieškote palaikymo ir užuojautos iš savo vaiko? Kalba eina būtent apie sunkius pergyvenimus...
Amžinai nepatenkinta mama Ar pasitaiko dienų, kai pastoviai niurzgate? Tiksliau, reikėtų paklausti, ar pasitaiko dienų, kada neniurzgate? Niurzgėjimui galima rasti krūvą patei...
Tėtis – irgi šaunuolis Mamų ir moterų forumuose ir socialiniuose tinkluose itin dažnas devizas, su kuriuo kaip su vėliava žygiuoja ir jaunos, ir jau patirties turinčios mamy...
Paimkite su dėkingumu tai, ką jums davė Dabar labai išpopuliarėjo giminės, giminiškų ryšių tema. Daugelis vaikų trokšta sureguliuoti santykius su tėvais, pajusti juose giminingas sielas. Ir ...
Gydanti motinystė Tai, kas mus labiausiai erzina mūsų vaikuose - būtent tame ir slypi mūsų pačių vidinio vaiko trauma. Ir tik mes galime ją išgydyti. Yra žmonių, kurie...
Tiesa apie tėvus ir vaikus, apie kurią mažai kas k... "Svarbiausia vaikui - disciplina. Jeigu jį rimtai užimsime, nebeturės laiko šlaistytis gatvėmis!", "Man svarbu, kad sūnus užaugtų kovotoju, dėl to jis...
Dėkingumas tėvams Tėvai, kurie įsitikinę, kad vaikai turi būti jiems už viską dėkingi, niekada realiai nemylėjo savo vaikų. Santykiai su vaikais - gryna komercija: aš -...
Kodėl svarbu tenkinti besilaukiančių kaprizus? Atrodytų, maža ko gali užsimanyti kuoktelėjusi moteriškė? Tai persikų vidury nakties, tai sūdytų keptų braškių... Nėra čia ko tenkinti kiekvieno kapri...
Vaikas „sau“ Neretai atsitinka, kad moteriai nepasiseka su santykiais. Metai bėga, vyriškio vis nėra, tačiau yra mylima mama, pas kurią vieniša moteris ir sugrįžta...
Kaltinimai, kurių niekada neturi išgirsti jūsų vai... Pirmieji metai po mažylio gimimo - išbandymas ne tik jums, bet ir jūsų vyrui. Pasistenkite netarti jam šių frazių. Kam jums konfliktai? Aš padovano...
Nauja tendencija – pavargti nuo vaikų Kažkokią nesveiką tendenciją pastebiu gausybėje įvairių tinklapių, kuriuose rašo tėvai ir straipsnių autoriai: "Štai pasigimdėme vaiką, dabar kankinam...
Kai atstumiamas tėvas Priimu pacientus. Berniukui 6 metai. Neurotiniai sutrikimai. -Su kuo tu gyveni? -Su mama. -O tėtis? -O mes jį išvarėme. -Kaip tai? -Mes su juo i...
Ką gauname iš tėvo Psichologinis tėvo uždavinys - ginti, saugoti ir pripažinti. Jeigu tėvas ginti vaiką nuo rėksmingos tetos, didesnių vaikų ar pikto šuns, vaikui atsira...
Mamai būtina pabūti pačiai su savimi Griežtai kalbant - bet kuriai moteriai reikia bent pusvalandžio ar valandos per dieną, kad pabūtų viena, su savo vidiniu pasauliu. Tačiau paprastai pr...
Pavargusioms mamoms Mama veda mažą dukrą į mokyklą, laikydama ją už rankos, o galvoje nesiliauna suktis mintys apie begalę reikalų, kuriuos reikia nuveikti: užsukti į par...
Pagarba motinai Mūsų laikais, degradacijos epochoje, motinystė nustojo būti garbinga. Labai gaila, bet šiandien motinos vaidmuo nelaikomas nei svarbiu, nei ypatingu. ...
Tėvų kantrybė Mamos ir tėčiai bent vieną kartą, tačiau greičiausiai susidūrė su savo mažojo nepaklusnumu. Juk vaikai - tai maži išdykėliai, kurie kol kas dar nesupr...
Kaip per savo ambicijas pastebėti vaiko individual... Vieną tėvų užduodamą klausimą girdžiu praktiškai pastoviai: "Kaip kažką darant ar nedarant nesuteikti gilios psichologinės traumos mano vaikui?" Klau...
Štai dėl ko taip pavargstate Visi žinome, kad vaikai auginami be išeiginių ir atostogų. Naujas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2000 amerikiečių mamų, turinčių 5-12 metų amžiaus...
Trys sūnūs Istoriją apie tai, kaip man gyvenasi su trimis sūnumis, iš pradžių norėjau pavadinti "Kaip grūdinosi mama". Kadangi taip priimta manyti, jog jeigu vis...
Motina – gyvybės šaltinis, tėvas – įst... Moterys kartais apgailestauja, kad šiandieniniams berniukams trūksta vyriško auklėjimo, o dėl vyriško auklėjimo stokos vyrai nesielgia kaip vyrai. Tai...
Mano vaikas, ar Mūsų vaikas? Pamenu vieną istoriją, bendraujant su moterimi konsultacijos metu. -Pas mane dvi dukros. - kalbėjo moteris. - Mano mergaitės labai geros, jos puikiai...