Toksiški giminaičiai – duoti atkirtį ir apginti savo ribas

Kiekvienoje šeimoje – sava tvarka. Tačiau ribas labai dažnai peržengia įkyrūs giminaičiai, kurie laiko save aukščiausia instancija visuose klausimuose, susijusiuose su auklėjimu, elgesiu. Jie veržiasi reguliuoti tiek jūsų šeimos poreikius, tiek buitį.

Tai pasakytina apie santykius tarp:

  • Tėvų ir suaugusių vaikų;
  • Seserų ir brolių;
  • Tetų, dėdžių, pusbrolių, pusseserių ir kitų giminaičių.

Pirmoji giminiškus santykius griaunanti problema: „Aš žinau geriau už tave”

Pats dažniausias ir sunkiausiai išgydomas konfliktas giminaičių santykiuose. Pavyzdžiui, mama, teta, sesuo ar močiutė braunasi į šeimą be leidimo, nesuvokdamos, kad jos nieko nereiškia šioje šeimoje. Prasideda aktyvi kampanija, kurios pavadinimas: „Kaip teisingai auklėti vaikus” (žanro klasika!), „Sukursiu tau verslo planą” ir apskritai „Aš geriau žinau, ko tau reikia!”

Toks hipertrofuotas susireikšminimas ne šiaip nereikalingas, jis labai agresyviai nuvertina ir sumenkina jūsų pačių mintis, pažiūras, požiūrį.

Visi tie žmonės nėra profesionalūs psichologai. Jie nėra specialistai ir tikriausiai menkai susigaudo jūsų darbo ir profesijos subtilybėse, kad ir kuo jūs būtumėte – pedagogu, psichologu, inžinieriumi ir t.t. Tačiau jie įkyriai lenda, vulgariai bruka savo „išmintį”, iš kailio neriasi, kad įrodytų savo pranašumą. Kodėl jie tai daro? Todėl, kad patys jaučiasi nerealizavę savo potencialo. Ir bijo pažvelgti į akis savo pačių menkumui.

Antroji problema – susiliejimas ir nuoširdi motyvacija

Šita destruktyvi situacija susijusi su giminaičio siekiu matyti jus kaip savo pratęsimą. „Aš – tai tu, o tu – tai aš”. Ir toliau seka visiškai nuoširdžios iš pirmo žvilgsnio manipuliacijos jūsų protu ir elgesiu.

Jūs staiga kažkokiu stebuklingu būdu tampate įkyraus giminaičio asmenybės dalimi, tas giminaitis „žino” jus, „pažįsta” ir tomis neįtikėtino „žinojimo” minutėmis atskleidžia savo asmenybę iš pačių nepatraukliausių pusių. Iliuzijos ir lūkesčiai visiškai sugriauna šeimyninius santykius. „Tu gi pati man apie tai sakei!” (nors iš tikrųjų niekas nieko niekam nesakė), „Tu visada mėgai šių gėlių aromatą!” (o Dieve, aš viso labo užsiminiau apie kvepalų kompoziciją ir kažkokius jos komponentus).

Trečioji problema – gniuždau tavo asmenybę, kadangi nuoširdžiai tau pavydžiu ir tavęs nekenčiu

Akivaizdus konfliktas ir užslėptos nuoskaudos. „Tu nieko nedarai ir viską gauni!”, „Tu laikai save tokiu šauniu!”, „Jei turėčiau tokias galimybes, aš irgi daug pasiekčiau!” Provokuojamas atviras konfliktas, susidūrimas, siekiama pažeminti, įžeisti, įskaudinti, apšmeižti, netgi pasisavinti tai, kas nepriklauso.

Tokią gilią nuoskaudą, jaučiamą giminaičiui, galima paaiškinti visa eile aplinkybių:

  • Griežtas auklėjimas ir psichinis bei emocinis smurtas šeimoje;
  • Auklėjimas pavydo atmosferoje;
  • Tėvų ar vieno iš tėvų alkoholizmas;
  • Nesugebėjimas realizuotis socialinėje ar profesionalioje veikloje;
  • Gausybė kompleksų, troškimas destruktyviai įsitvirtinti įžeidinėjant, žeminant kitą žmogų, gniuždant jo asmenybę.

Tokius elgesio modelius giminaičiai naudoja įsitvirtinimui kito žmogaus sąskaita. Jie labai liguistai reaguoja į svetimą sėkmę ir šeimos harmoniją, kadangi turi įvairių psichologinių traumų ir visokeriopai vengia padirbėti su savimi. Kur kas lengviau puldinėti kitus – kurie bado akis pasiekimais ir laimingu šeimyniniu gyvenimu.

Labai svarbu duoti atkirtį tokioms atakoms, kadangi būtent dėl to, jog tai mūsų giminaitis, labai sudėtinga priešintis. Dažniausiai mes leidžiame tokiems žmonėms brautis į mūsų asmeninius ir šeimyninius reikalus. Baimė užgauti stipresnė už baimę prarasti asmeninę erdvę.

Surasti savyje resursų priešintis – pakankamai skausmingas procesas. Pirmiausiai reikėtų išmokti pažvelgti į problemą nešališkai, o jau tada imtis priemonių.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *