Toksiškos šeimos ieško šviežio kraujo

Santykiai su tėvais susiklostyti gali įvairiai. Svarbiausias tėvų uždavinys – išmokyti mus savarankiškumo, perduoti vertingą gyvenimišką patirtį ir suteikti laisvę. Bet ne visada viskas vyksta būtent taip. Ką daryti, jeigu tėvams sunku? Ką daryti, jeigu patekote į šeimą, kurioje susiformavo toksiškas „gyvačių kamuolys”?

Aš tave paleidau į pasaulį, aš tave ir suėsiu…

Tėvai alkoholikai, iščiulpiantys iš vaikų visas sultis… Tėvai, manipuliuojantys kaltės ir pykčio jausmais… Tėvai, laikantys vaiką savo nuosavybe ir priimantys už jį visus sprendimus… Tėvai, bijantys vienatvės ir palaužiantys vaikams valią, atimantys iš jų jėgas, džiaugsmą ir norą gyventi, bauginantys pasauliu, esančiu už namų sienų, kitais žmonėmis ir šitokiu būdu tvirtai pririšantys vaiką prie savęs… Tėvai, kurie seksualiai eksploatuoja savo vaikus… Tėvai, kurie manipuliuoja, žemina, nuvertina, gniuždo, pavydi, nekenčia… Tėvai, kurie išlieja ant vaiko savo pyktį, kompleksus… Tėvai, kurie trokšta atrodyti geresniais nei kiti, skleidžia paskalas, įpratindami taip elgtis ir vaikus… Tėvai – skandalistai… Tėvai – religiniai fanatikai, įskiepijantys savo kliedesius vaikams… Tėvai, neduodantys meilės, šilumos, negerbiantys, nereikalaujantys viso to sau patiems…

Visa tai – toksiški santykiai, nuo kurių reikia bėgti.

…Arba mes kartu ką nors suėsime

Tačiau kai kurie žmonės toliau gyvena tokiuose santykiuose, suformuodami su skriaudėjais savotišką simbiozę. Tokių pavyzdžių labai daug. Vieniša mama ir jos sūnus. Abu gali tapti bendraminčiais, kartu neapkęsdami moterų, abu įvilioja į savo voratinklį moteris, potencialias sūnaus nuotakas. Toliau schema paprasta. Sūnus ir mama kaip vorai pamažu tą moterį iščiulpia.

Arba nusivylimas vyrais. Kartu gyvena mama ir dukra. Pagal tą pačią schemą jos abi sugriaus gyvenimą vyrams, kuriuos į spąstus atvilios graži dukrelė.

Pasitaiko tėvo ir sūnaus variantų, kai abu prasigeria, drybsodami ant tos pačios girgždančios sofos. Jie puikiai vienas kitam tinka ir palaiko vienas kitą morališkai.

Analogiškų atvejų gali pasitaikyti ne tik tėvų-vaikų santykiuose, bet ir santykiuose tarp kitų šeimos narių. Tarkime, broliu manipuliuojanti sesuo, sugriaunanti visus jo santykius, kad galėtų juo disponuoti kiekvienu momentu, kai jai šito prireiks. Brolis, manipuliuojantis seserimi… Tetos, dėdės…

Visa tai – toksiškos simbiozės, kurios maitinasi, kaip taisyklė, šviežiu krauju – žmonėmis, kuriuos įtraukia į savo schemas, kad įsitvirtintų savo aukų sąskaita. Tokiems toksiškiems „gyvatynams”, kad jų gyventojai nepradėtų ryti vienas kito, reikalingos aukos iš šalies. Jie ieško naujų šeimyninių santykių dalyvių. Ir štai jūs jau jaučiate, kaip nauji šeimos nariai įperša jums konkretų vaidmenį, švaistosi neužtarnautomis charakteristikomis, bando įtikinti visiškai iracionaliais dalykais, įtraukia į visiškai beprasmiškus konfliktus, kurių normalioje šeimoje niekada nebūtų. Šių žmonių priekaištai išsigalvoti, tačiau visada kategoriški ir žiaurūs. Jūs galite nesuprasti, kas vyksta ir bandyti teisintis, verkti, prašyti, pradėti lankytis pas psichologą… Tačiau tai bus klaidingas elgesys.

Normalūs žmonės gerbia tiesą, jie nemeluoja, neskleidžia paskalų, iškraipydami realybę. Geri žmonės yra paprasčiausiai geri ir neieško trūkumų kituose ir, juo labiau, jų neišsigalvoja. Geri žmonės turi sąžinę, jie nesielgia su jumis sąmoningai piktybiškai. Geri žmonės dažniau myli, negu neapkenčia. Geri žmonės giria, o ne kaltina. Geri žmonės džiaugiasi, o ne pavydi. Jie nekrečia kiaulysčių ir neskaudina, kad paskui jus apkaltintų agresija visiškai natūralia reakcija į atakas iš jų pusės. Su gerais žmonėmis gera, patikima, malonu. Gerumas visada glosto ir gydo širdį. O niekšybės nuodija. Jeigu su šiuo žmogumi mūsų širdis kenčia, jeigu prarandate sugebėjimą džiaugtis, nustojate tikėti savimi ir atsiranda nenoras gyventi – jūs įsipainiojote į toksiškus santykius, iš kurių reikia bėgti.

Jeigu šiuo momentu bėgti nesigauna, įsigilinkite į toksiškos šeimos scenarijų. Išsiaiškinkite, kas gauna naudos iš kiekvieno konkretaus agresijos akto. Paprastai naudos gauna visi toksiško gyvatyno nariai, tačiau reikia nustatyti kas konkrečiai gauna daugiausiai. Vienam šeimos nariui reikia kompensuoti savo kompleksus. Kitam būtina pademonstruoti valdžią. Dar kitas kaltina aplinkinius ir šitaip rodo savo pranašumą. Kažkas supranta, kad myli jį tik tada, kai dėl jo verkia ir kenčia. Kažką skatina materialiniai interesai. Kažkam paprasčiausiai patinka svetimas skausmas. Kažkas provokuoja agresiją ir žemina jus, kad įsiteiktų kitiems šeimos nariams, arba kad jie neužpultų jo paties.

Kai neapykantos objektas jau pasirinktas, kai juo tampa nieko blogo neįtariantis šeimos naujokas, toksiškame gyvatyne atlėgsta įtampa tiems jo nariams, kurie patys būtų tapę aukomis, jeigu į šeimą neatplūstų šviežio kraujo.

Atjunkite savo emocijas ir pasistenkite pažvelgti į situaciją, kurioje atsidūrėte, šaltai. Nereikia tikėtis iš tų žmonių pasigailėjimo, jie jūsų nepasigailės. Geriausiu atveju pasakys tai, ką tikitės išgirsti, kad neliktų be „maisto”. Taip pat nustokite savęs gailėtis, tai nepadės. Geriau pagalvokite, kodėl tapote šiems žmonėms maistu? Kuo juos prisiviliojote? Kokios jūsų silpnybės atvedė pas šiuos žmones? Ką buvote pasirengusi atleisti ir kodėl taip menkai save vertinote? Į ką užmerkėte akis? Kokių iliuzijų sau prikūrėte ir kam jums jų reikėjo? Ko laukėte ir ko tikėjotės po pačių pirmų keistų situacijų?

Išsiaiškinkite, su kuriais šeimos nariais pavyks daugmaž sutarti, kol rengiate planą ištrūkti į laisvę. Liaukitės emocingai reaguoti į manipuliatorius. Tegu į juos jums būna nusispjauti. Išmokite intelektualiai niekinti tokius žmones. Tegu kenčia jie patys. Jeigu pasiryšite demaskuoti jų tikrąjį veidą, darykite tai ne kaip auka, o kaip teisėja. Ne su ašaromis akyse ir nuoskauda balse – išrėžkite visą teisybę su šaltu abejingumu.

Ir būtinai ieškokite išeities.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *