Kiekviename žmoguje vienu metu egzistuoja trys personažai. Vienas mėgsta fantazuoti, kitas nuolat kuria ateities planus, o trečias nepailstamai kontroliuoja, ieškodamas pavojingų momentų bet kokioje situacijoje. Tai trys vaidmenys: svajotojo, realisto ir kritiko.
Trys skirtingos proto būsenos – tai trys kūrybinio proceso fazės. Svajotojas kuria idėjas, realistas ieško kelių joms įgyvendinti, o kritikas įvertina veiksmų planą, koreguodamas jį ir mažindamas klaidų tikimybę. Amerikiečių neurolingvistas Robertas Diltsas pataria suskirstyti mąstymo procesą į tris sudėtines dalis.
Įsivaizduokite, kad prekybos centre jums pasiūlė įsigyti loterijos bilietą. Svajotojas iškart pagalvos apie pagrindinį prizą. Kritikas pastebės, kad šansai laimėti yra labai menki. Realistas pasakys, kad laimėjimo tikimybė priklausys nuo įvairių veiksnių: parduodamų bilietų ir prizų skaičiaus, jų kainos.
Gyvenime dažnai pasitaiko panašaus pasirinkimo situacijų. Naujas darbas? Kelionė į Milaną? Naujas projektas? Svajotojas visur įžvelgs puikių galimybių. Kritikas sukritikuos. O kritikas suks galvą, kaip padidinti sėkmės šansus ir sumažinti galima riziką.
Trijų kėdžių metodo esmė yra atskirti tris proto būsenas laike ir erdvėje: svajotojo, kritiko ir realisto. Kai svajotojas sugalvos kokia idėją, kritikas negalės iškart pakirpti jam sparnų, o realistas nestovės šalia su kalkuliatoriumi ir neskaičiuos sėkmės ar nesėkmės tikimybių.
Pagrindinis šio metodo tikslas – visapusiškai apdoroti naują kryptį. Tokią taktiką galima taikyti ir asmeniniuose reikaluose, ir darbe.
Koks personažas yra svarbiausias?
Manoma, kad kritika trukdo kūrybiniam procesui. Tai bus teisinga tik tuo atveju, jei vidinis kritikas trukdys pasireikšti svajotojui ir realistui. Kai požiūris į savo projektus būna per daug lojalus, paskui paaiškėja, kad jie niekam nereikalingi. Būtent kritikas ir realistas padeda įgyvendinti tokias idėjas, kurios būtų įdomios ir kažkam kitam.
Be idėjų negali būti ir projekto, tačiau kai kurie žmonės nejaukiai jaučiasi svajotojo vaidmenyje. Reikia suvokti, kad būti drąsiam savo fantazijose ir planuose yra normalus dalykas, jeigu paskui realistas palaikys, o kritikas pakoreguos veiksmų planą.
Realisto vaidmenį sunku pervertinti. Jis nustato nuoseklų planą, daro fantazijas įgyvendinamas, padeda pasiekti rezultato ir gauti pinigų.
Kaip naudoti trijų kėdžių metodą praktikoje?
Reikia išskirti sau tris skirtingas erdves ir sukurti savyje tris skirtingas būsenas. Svajotojas mėgsta erdvią jaukią patalpą, ramią atpalaiduojančią aplinką. Jam tinka ir gamta. Realistas puikiai jaučiasi darbinėje aplinkoje, pavyzdžiui, biure, bibliotekoje. Kritikui geriausia dirbti griežtose sąlygose, pavyzdžiui, patalpoje be langų.
Žmogus turi iš eilės įeiti atskirai į visas tris būsenas. Pradėti reikia nuo svajotojo, paskui pereiti prie realisto ir užbaigti kritiku. Svajotojas turi atsisėsti patogiai, realistas tiesiai, o kritikas pasirėmęs galvą ranka, žvelgti žemyn.
Svajodami surašykite ant popieriaus lapo savo fantazijas, sugalvokite keisčiausių ir neįtikėtinų idėjų. Atsakykite į klausimus, kokį rezultatą norite gauti, kaip jausitės pasiekę tikslą.
Realistas turi patvirtinti, kad tikslas pasiekiamas. Tam reikia atsakyti į klausimus: „Kiek laiko prireiks tikslui pasiekti?“, „Kokie žmonės gali padėti?“, „Kokį detalų planą galima pasiūlyti?“
Kritikas turi padėti išvengti galimų klaidų ir nesėkmių. Jis turi blaiviai peržvelgti realisto planą, surasti visus trūkumus ai atsakyti į klausimus: „Kokiomis sąlygomis neįmanoma įgyvendinti šio projekto?“, „Kokios potencialios rizikos egzistuoja?“
Trijų kėdžių metodo privalumas – galimybė sukurti originalų ir subalansuotą veiksmų planą. Šiaip kiekvienas žmogus yra įpratęs dažniausiai vaidinti vieną vaidmenį, paprastai kritiko, nes jis atrodo rimčiausiais ir kompetentingiausias. Trijų kėdžių metodas padeda įveikti šį trūkumą ir pasiekti gerų rezultatų.
