Trys sūnūs

Istoriją apie tai, kaip man gyvenasi su trimis sūnumis, iš pradžių norėjau pavadinti „Kaip grūdinosi mama“. Kadangi taip priimta manyti, jog jeigu visi trys vaikai – berniukai, tai mama turi būti tikra uola su plieniniais nervais. Tačiau visa tai – ne apie mane. Vadinasi, mama nesigrūdino, o mokėsi, tobulėjo, ieškojo savęs…

Jeigu esi berniukų mama ir neturi kaip kompensacijos dukters, pasaulis puls tave užjausti nepriklausomai nuo to, reikalingos tau pašalinės nuomonės, ar ne.

Pasivaikščiojimo su savo berniukais-pametinukais metu teko girdėti iš visų pusių sklindančius visiškai nuoširdžius aikčiojimus: „Koks siaubas! Kaip tu su jais susitvarkai?! Ir jie abu – tavo?“ ir t.t. Iš pradžių „užkibdavau“. Po dvidešimt kažkelintos užuojautos, išgirstos per vieną vienintelį pasivaikščiojimą, ne juokais ėmiau pergyventi: matyt, man teko kažkokia ypatinga, labai nepavydėtina dalia? Matyt, visos tos patyrusios mamytės ir gyvenimo mačiusios močiutės žino kažką tokio apie sūnus, ko dar nežinau aš?

Bėgo laikas. Skaitėme su berniukais vakarais įsijautę Astridą Lindgren, vaikščiojome prie vietinio tvenkinio šerti įsivaizduojamo begemoto, mokėmės dinozaurų pavadinimus, apsiginkluodavome skydais iš puodų dangčių ir piešėme būsimų kautynių žemėlapius. Ir, žinoma, eidavome pasivaikščioti – išlieti susikaupusios energijos ir prisikaupti įspūdžių.

Kai vienam sūnui buvo 4, o antram – 5, kiekvieną pasivaikščiojimą lydėjo pasibaisėjimo kupinos pastabos „Čia tavo vaikai?!“ Dar nespėjusi susirasti akimis savo berniukų (puikiai išmokau skenuoti aplinką!), jau tiksliai žinojau, kad kažkuris iš maniškių užsikorė aukštai ant kopėčių ar medžio, kur negalėjo užlipti jo bendraamžiai. „Nepergyvenkite, aš jiems leidžiu“ – kai šitai tariate, svarbiausia nepagauti atsitiktinio pasipiktinimo kupino žvilgsnio, kuriame labai lengva įskaityti kritiką ir susierzinimą: „koks abejingumas!“, „jai visai nerūpi vaikai!“, „kaip ji paskui su jais susitvarkys?!“.

Na taip, aš irgi iš pradžių bijojau, neleidau. Paskui pamačiau: mano sūnums puikiai gaunasi karstytis ir laipioti. Kaip gi dar išmokti jausti save, savo svorį, paskirstyti jėgas, atsakomybę, numatyti grėsmes? Juk jie – būsimi vyrai, kuriems pravers įgūdžiai, lankstumas, fizinė jėga. Kaip šūkaujant „Nelipk, nukrisi!“ išauginti stiprius, ištvermingus, protingai drąsius vyrus? Prisiminiau savo susižavėjimą dangų remiančiais klevais greta močiutės namų ir pačią save, įsikorusią į tuos klevus! Lipti aukštyn, kiek galima aukščiau – juk tai tokia laimė! Kaip aš suprantu savo vaikus!

Tikriausiai tai buvo vienas iš pirmųjų mano be galo svarbių „suprantu“.

Itin svarbia man tapo viena frazė, kurią išgirdau iš pažįstamos 6 vaikų mamos. Kad ir kiek vyrui būtų metų – 15, 40 ar 60 – emociškai jis visada lieka 9 metų vaiku. Tiesiog žaislai darosi rimtesni. Ir juk teisingai. Štai čia daugelis visų tų „nesuprantu“ stojo į savo vietas. Netgi vyro peilių kolekcija: „Šitas peilis juk visiškai kitoks, supranti? Rankų darbas! Pas meistrą ilgiausia eilė driekiasi!“ Ir jo metalinių automobilių modelių kolekcija, kurią nusipirko urmu, o ne rinko metų metus: „Aš visą vaikystę apie tokią svajojau!“

Pasirodo, tereikia tiesiog laiku prisiminti apie „berniuką viduje“, ir tada labai daug kas darosi „suprantama“.

Ir štai mums gimė trečias sūnelis. Nuostabos kupini šūksniai, patarimų srautas sustiprėjo, tačiau… Visi jie manęs jau nebejaudina. Viskas pasikeitė. Pirmiausiai, žinoma, aš pati pasikeičiau. Jeigu ir reaguoju, tai su šypsena: „Tiesiog jūs nežinote, kokie puikūs gali būti berniukai!“ Panorusi suprasti berniukų pasaulį, aš nuoširdžiai jį įsimylėjau ir tapau jame savu žmogumi. Aš iš naujo išmokau Saulės sistemos planetų pavadinimus ir jų išsidėstymą. Neblogai žaidžiu krepšinį. Susigaudau pakankamai ilgame šunų veislių sąraše. Neretai nugaliu šeimos varžybose, kai reikia atpažinti kuri vėliava kokiai valstybei priklauso. Aš dėmesingai klausausi nerišlių, tačiau labai įkvepiančių pasakojimų apie Kartaginos karvedį Hanibalą ir kai berniukai užmiega, studijuoju internetą, ieškodama papildomų faktų – kad pasipuikuočiau jais rytoj per pusryčius.

Kartais pagalvoju, kaip smarkiai skiriasi gyvenimas šeimoje, kurioje berniukus „atskiedžia“ dukrytė. Esu tikra: kiekvienam – savo. Aš esu mama, skirta berniukams! Ar buvau iš anksto tam parinkta, ar viskas taip susiklostė evoliucijos keliu – nesvarbu. Nes tai akivaizdžiai mano specializacija.

Ir man tai labai patinka.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų Įprasti tėvai įsitikinę, kad visą laisvą laiką reikia visiškai paskirti vaikui, o savo interesus jie nustumia į antrą planą. Išmintingi tėvai sugeba s...
Toksiška mama Mielosios mamos, jūs galite nuodyti ir naikinti savo vaikų dvasinį gyvenimą. Dėl jūsų nesąmoningumo - nesugebėjimo pasižiūrėti į save iš šalies ir sus...
Kam tėvams autoritetas? Kam tėvams reikalingas autoritetas? Ir kas tai yra? Kodėl vaikai neklauso, negerbia? Visi normalūs tėvai stengiasi, kad vaikas būtų laimingas, stengi...
Kaip vaikai mato savo mamas Tais momentais, kai jus užvaldo neviltis dėl nesibaigiančios buitinės rutinos, kai pradeda atrodyti, kad jūs niekam tikusi visose srityse ir nieko nes...
Ypatingas motinos ir vaiko ryšys Originalas Moteriai nėra didesnės dovanos kaip nuostabus motinystės jausmas. Meilė ir ypatingas ryšys gaubia motiną su vaiku nuo pirmųjų pastojimo ak...
Tėvo vaidmuo auklėjime. Keli patarimai Tėvui ant pečių gula daug pareigų. Jis ir už šeimos saugumą atsakingas, ir tėvo pareigas atlieka, ir kantrybė reikalinga. Vaikas laiko tėvą savo mokyt...
Vaikai ateina pas tėvus. O ne atvirkščiai Kai tampame tėvais, tuo momentu mes tarsi persikeliame į nuosavą vaikystę. Ir iš naujo pergyvename džiugius ir liūdnus praeities įvykius. Atrandame sa...
Tėvo vaidmuo auklėjant sūnų Kiekvienam berniukui reikalingas vyras, kuris galėtų jam "instaliuoti" gyvenimo programą, parodytų, ką reiškia būti vyru. Tai didžiulė privilegija, su...
Nevelkite vaiko į savo konfliktus Kai tėvai pradeda pasakoti vaikui apie savo santuokos problemas ar vaikas pastoviai tampa kivirčų liudininku, jo psichikai padaroma didžiulė žala. Lab...
Kai atstumiamas tėvas Priimu pacientus. Berniukui 6 metai. Neurotiniai sutrikimai. -Su kuo tu gyveni? -Su mama. -O tėtis? -O mes jį išvarėme. -Kaip tai? -Mes su juo i...
Ko negali žinoti berniukų tėvai Kai susilaukiau pirmos dukters, aš nieko nesupratau. Paskui vaikų atsirado pas mano draugus, tarp jų, aišku, buvo ir berniukų. O paskui susilaukiau an...
Tris pagimdė, ketvirto laukiasi – ir dar šyp... "Išėjau dieną į parduotuvę, mažyliai bėga priekyje. Priešpriešiais eina penkiasdešimtmetė moteriškė, akyse - smalsumas ir užuojauta. "Visi keturi - jū...
Vaikai kaip gyvenimo prasmė Kaip dažnai tėvai savanoriškai atsisako asmeninio gyvenimo ir karjeros, aukoja savo interesus, paversdami vaiką visatos centru. Ir kodėl tai daroma? V...
Ką gauname iš tėvo Psichologinis tėvo uždavinys - ginti, saugoti ir pripažinti. Jeigu tėvas ginti vaiką nuo rėksmingos tetos, didesnių vaikų ar pikto šuns, vaikui atsira...
Tėtis – irgi šaunuolis Mamų ir moterų forumuose ir socialiniuose tinkluose itin dažnas devizas, su kuriuo kaip su vėliava žygiuoja ir jaunos, ir jau patirties turinčios mamy...
Vaikas „sau“ Neretai atsitinka, kad moteriai nepasiseka su santykiais. Metai bėga, vyriškio vis nėra, tačiau yra mylima mama, pas kurią vieniša moteris ir sugrįžta...
Nemylimos dukterys ir sunki šeimyninių paslapčių n... Mama, kuri nemyli savo vaiko... Ši tema bene labiausiai nutylima iš visų, be to, tylėti linkusios abi šios dramos pusės. Motinai sunku prisipažinti s...
Esi bloga mama, jeigu… Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apseisime be ilgų įžangų. Taigi, tu es...
Ką reiškia turėti tris vaikus? Manęs vis klausinėja, ką tai reiškia - auginti tris vaikus? Šis klausimas domina pačius įvairiausius gyventojų sluoksnius. Tuos, kurie planuoja neapib...
Atvirai apie motinystę Taip, kartais aš pasakoju apie motinystę be pagražinimų, be apgaulės, nepostringaudama, jog tai, atseit, begalinis nesiliaujantis pasitenkinimas ir ma...
Dėkingumas tėvams Tėvai, kurie įsitikinę, kad vaikai turi būti jiems už viską dėkingi, niekada realiai nemylėjo savo vaikų. Santykiai su vaikais - gryna komercija: aš -...
Mama gali pasimokyti iš tėčio Priimta manyti, kad svarbiausia vaiko auklėtoja yra mama. Jeigu kas ir žino visas vaikų paslaptis, tai tik motina. Ji geriau išmano, kokių produktų re...
Tėvų kantrybė Mamos ir tėčiai bent vieną kartą, tačiau greičiausiai susidūrė su savo mažojo nepaklusnumu. Juk vaikai - tai maži išdykėliai, kurie kol kas dar nesupr...
Štai dėl ko taip pavargstate Visi žinome, kad vaikai auginami be išeiginių ir atostogų. Naujas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2000 amerikiečių mamų, turinčių 5-12 metų amžiaus...
Nepublikuokite internete savo vaikų nuotraukų! Socialinių tinklų epochoje daug kas jaučia nenumaldomą norą sukelti vaikų nuotraukas į feisbuką, parodyti, kokie jie mieli, protingi ir kaip mes jais ...