Tu esi nuostabiausias mano vaikų tėtis/mama!

Originalas

Ar sakote savo antrajai pusei komplimentus už tai, ką padaro gerai atlikdamas mamos/tėčio rolę? Rimtai, ar kada konkrečiai pasakėte komplimentą?

– Tu labai kantrus su vaikais.

– Tu tiek linksmų ir įdomių žaidimų sugalvoji.

– Gražu žiūrėti kaip sugebi sureguliuoti sklandų vakarinį nusiprausimą ir dantų išvalymą.

– Kaip tau taip pavyksta, kad vaikai lyg ir laisvi, lyg ir duodasi visur, bet visada švarūs kaip ką tik iš skalbyklos.

– Man taip ramu, kai žinau, kad vaikų namų darbai visada patikrinti ir sužiūrėti.

– …

– …

Tėvystė darbas 24/7, t.y. nuolatinis, be pertraukų, išeiginių ar atokvėpio minučių. Tokio kito turbūt nelabai surastume. Bet jis vienintelis, kuris toks lyg ir savaime suprantamas, natūralus, kad niekam net į galvą neateina pagirti mamos ar tėčio už tai, kad jie nuostabūs tėvai. Maža to, niekam net į galvą neateina, kad nuostabiu tėvu būti reikia įdėti daug pastangų, laiko, apgalvoti ką, kada ir kaip daryti, ką sakyti, ką nutylėti, būti taktišku, diplomatišku, kartais griežtu, kartais žaismingu. Viena ranka duoti, kita kontroliuoti ir t.t. ir t.t. Jei susimastai, tai netrunki sumastyti, kad tėvystė rimtas, daug asmeninių pastangų reikalaujantis dalykas už kurį nei kažkas paskatina, nei pagiria. Stengiesi pats sau vienas, o aplinkiniai tą priima kaip savaime suprantamą dalyką.

Bet tėvai visų pirma yra žmonės. O žmonėms daug smagiau stengtis kai kažkas jų pastangas pastebi + vertina. Visiems natūralu kai pamatome ir garsiai pasakome vaiko pastangas: „tu taip susikaupei, stengeisi ir štai koks piešinys pavyko“. O ką jei pasakytume savo antrai pusei: „žiūriu ir žaviuosi kaip tu taip, regis be ypatingų pastangų, sugebi juos du suruošti ryte į darželį“.

Rašau ir galvoju ar mano vaikų tėtis žino, kad aš manau, kad jis yra fantastiškas tėtis. Na taip, lyg ir turėtų žinoti, kad taip manau. Bet ar kada taip sakiau? Hmmm…? Atrodo natūralu ir savaime suprantama, kad mylime vaikus, jais didžiuojamės, atleidžiame ir t.t., bet kai garsiai ir konkrečiai pasakai tai yra visai kas kita nei kai žinia „kažkur ore pakibusi“ lyg ir yra, bet gal ir nėra. Štai taip mes po truputėlį įpratome vaikams sakyti ką manome ir jaučiame. Tai gal įpraskime ir antrosios pusės pastangas pamatyti bei pasakyti.

Kodėl tėvams svarbu išgirsti komplimentą už pastangas būnant tėvais?

1. Tėvystė gana dažnai būna panaši į spėliojimų žaidimą. Arba atspėsi kaip geriau arba ne. Spėji ir niekada nežinai ar spėjimas buvo teisingiausias iš visų galimų. Ir taip kiekvieną mielą dieną. Todėl labai gera kai kažkas pastebi tavo pastangas ir gerus norus. Toks pastebėjimas juk yra vienintelis paskatinimas ar padrąsinimas. Vienintelė paguoda ypač jei diena praėjo ne taip jau ir sklandžiai. Juk reikia nenustoti tikėti, kad stengsies, stengsies ir būtinai tapsi tobuliausia mama/tėtis pasaulyje.

2. Iš savo partnerio išgirsti komplimentą svarbiau nei iš bet ko kito nes tik tas vienintelis žmogus mato viską: visas pastangas, pasisekimus, nepasisekimus, susikaupimo, pasidavimo, euforijos ir ašarų akimirkas. Būna, kad kokia draugė ar ponia teatre pasako „kaip Jūs gražiai su savo vaiku sutariat“, bet viena yra viešas vaizdas, o visai kas kita kasdienybė su paslydimais ir prisikėlimais. Todėl iš žmogaus, kuris mato viską, išgirsti, kad pastangos matomos bei vertinamos taip gera, taip tikra ir taip svarbu.

3. Komplimentai tiesiog geras dalykas. (Pa)tinka kai pasakyti iš karto ar kažkada geriant vakarinę arbatą arba kalbantis lovoje prieš miegą. Žinoti, kad kažkas, kas svarbus tau, pastebi mažas kasdienes, lyg ir nereikšmingas smulkmenas, jas vertina…gera. Imi ir užsinori dėl tokio pastebinčio žmogaus kalnus nuversti J

4. Komplimentus norite ne vien tik sakyti, bet ir girdėti? Gal paprašykit, kad pasakytų? Na taip, komplimentai turėtų būti natūralūs, iš širdies ir t.t., bet gali būti, kad Jūsų kasdienė veikla, kuria partneris iš tikro labai žavisi, yra tokia kasdienė, kad niekam net į galvą neateina komplimentą dėl to sakyti. Būti tėvais taip normalu ir savaime suprantama, kad net nesusimastome už tai komplimentus sakyti.

O dabar greit keliaujam pas savo antrąsias puses ir pasakom: „Tu esi fantastiškiausias koks tik gali būti mano vaikų tėtis/mama!”.

P.S. Galite ir nuorodą į šį straipsnį nusiųsti 🙂



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *