Turtingiausiais tampa vidutinių gabumų žmonės

Originalas

Italų mokslininkai ištyrė, kokie veiksniai nulemia tai, ar kas nors sukaupia daug turto, ar ne. Gabumai, intelektas, protiniai sugebėjimai, stropumas akivaizdžiai vaidina mažesnį vaidmenį, nei buvo iki šiol manyta.

„Būti tinkamu laiku tinkamoje vietoje“ reiškia, kad nusišypsojo laimė pasinaudoti palankia galimybe. Šį fenomeną italų mokslininkai pasiryžo patyrinėti moksliškai. Jie gavo netikėtą rezultatą: talentas ir stropumas nenulemia sėkmės. Viskas priklauso nuo laimės.

Pasitelkę kompiuterinius modelius, mokslininkai simuliavo bendraamžių turtinę situaciją per 40 metų. Jie rėmėsi realia žmonių turtine padėtimi. Atidžiau patyrinėjus, paaiškėjo, kad turtingiausieji nebūtinai buvo gabiausieji, daugumai jų tiesiog sekėsi.

Ekonomistai iš Katanijos universiteto po savo tyrimų nutarė, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti atsitiktinumo faktams. Ypač didelį vaidmenį jie vaidina investicijų srityje.

Maža žmonių grupė valdo daugiau kaip 85 proc. pasaulio turtų. Ar čia tik atsitiktinumas?

Realybėje yra taip, kad 10 proc. žmonijos valdo daugiau kaip 85 proc. pasaulio turto. Gabumai, darbštumas, intelektas ir kiti veiksniai, kurie padeda prisitaikyti gyvenime, tarp gyventojų yra paskirstyti daugmaž tolygiai.

Kad išsiaiškintų trūkstamą veiksnį, italų mokslininkai sukūrė kompiuteriu generuojamą 1000 fiktyvių asmenų grupę. Kiekvienas „dalyvis“ gavo vidutinišką talentų „kiekį“ – su lengvais nukrypimais aukštyn ir žemyn bei aukščiau išvardytas savybes. Visi avatarai turėjo vienodą pagrindinį kapitalą.

Toliau vienas po kito sekė įvykiai, kuriais atskiri avatarai galėjo pasinaudoti savo gerovei padidinti. Kiti avatarai patekdavo į situacijas, kuriose prarasdavo savo kapitalą.

Išanalizavę rezultatus, mokslininkai konstatavo keistą dalyką: galutinis turto pasiskirstymas atrodė taip pat kaip realiame pasaulyje. Apie 20 proc. avatarų turėjo 80 proc. viso turto.

Simuliuotas eksperimentas buvo kartojamas daugybę kartų, kad mokslininkai galėtų patikrinti jo teisingumą. Paaiškėjo dar vienas dalykas: turtingiausieji 20 proc. nebūtinai buvo talentingiausi, bet ir nebuvo mažiausiai gabūs.

„Maksimali sėkmė niekada nesutampa su maksimaliu talentu ir atvirkščiai, – konstatavo mokslininkas Alessandro Pluchino. – Mūsų eksperimentas aiškiai patvirtino, kad čia lemiamas veiksnys yra atsitiktinumas.“

Iš tiesų didžiausias pajamas gaunantys pasižymi vidutiniškais talentais. Vis dėlto avatarai, kurie atsidūrė gerovės piramidės viršūnėje, patekdavo į palankias situacijas, kuriomis galėdavo pasinaudoti, kad padidintų savo kapitalą, o tie, kurie atsidūrė piramidės apačioje, išgyveno situacijas, kuriose patirdavo nuostolių ar prarasdavo kapitalą.

Kas daug sugeba, nebūtinai taps nugalėtoju

Italų ekonomistai iškėlė klausimą, ar teisinga būtų tariamai sėkmingiems automatiškai vėl pranašauti sėkmę. Galbūt jiems paprasčiausiai labiau pasisekė už kitus. Mokslininkai mano, kad būtų prasmingiau tolygiai paskirstyti resursus, o ne koncentruoti juos į žmogų, kuriam praeityje pasisekė.

Mokslininkai ketina tęsti savo eksperimentus, kad galėtų geriau įvertinti pasisekimo ir atsitiktinumo reikšmę sėkmei, nes vis tiek, nors ir akivaizdu, sunku patikėti, kad reikia vidutiniško talento, kad būtum sėkmingas gyvenime ir kad gabiausius žmones visada pralenkia vidutinybės – ir tik dėl gryno atsitiktinumo.



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Neprašykite to, ko patys negalite duoti

Dažniausiai tai vyksta tarp sutuoktinių. Nors pasitaiko ir tarp partnerių, vaikų, draugų, kolegų, praktiškai visuose santykiuose. Kalba eina apie situaciją, kai viena pusė primygtinai prašo ar net pyksta, kažko reikalaudama iš kitos. Tačiau praeina šiek tiek laiko ir paaiškėja, kad tas žmogus pats nepajėgus ar nesugeba duoti to, ko reikalavo…

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…