Turtingiausiais tampa vidutinių gabumų žmonės

Originalas

Italų mokslininkai ištyrė, kokie veiksniai nulemia tai, ar kas nors sukaupia daug turto, ar ne. Gabumai, intelektas, protiniai sugebėjimai, stropumas akivaizdžiai vaidina mažesnį vaidmenį, nei buvo iki šiol manyta.

„Būti tinkamu laiku tinkamoje vietoje“ reiškia, kad nusišypsojo laimė pasinaudoti palankia galimybe. Šį fenomeną italų mokslininkai pasiryžo patyrinėti moksliškai. Jie gavo netikėtą rezultatą: talentas ir stropumas nenulemia sėkmės. Viskas priklauso nuo laimės.

Pasitelkę kompiuterinius modelius, mokslininkai simuliavo bendraamžių turtinę situaciją per 40 metų. Jie rėmėsi realia žmonių turtine padėtimi. Atidžiau patyrinėjus, paaiškėjo, kad turtingiausieji nebūtinai buvo gabiausieji, daugumai jų tiesiog sekėsi.

Ekonomistai iš Katanijos universiteto po savo tyrimų nutarė, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti atsitiktinumo faktams. Ypač didelį vaidmenį jie vaidina investicijų srityje.

Maža žmonių grupė valdo daugiau kaip 85 proc. pasaulio turtų. Ar čia tik atsitiktinumas?

Realybėje yra taip, kad 10 proc. žmonijos valdo daugiau kaip 85 proc. pasaulio turto. Gabumai, darbštumas, intelektas ir kiti veiksniai, kurie padeda prisitaikyti gyvenime, tarp gyventojų yra paskirstyti daugmaž tolygiai.

Kad išsiaiškintų trūkstamą veiksnį, italų mokslininkai sukūrė kompiuteriu generuojamą 1000 fiktyvių asmenų grupę. Kiekvienas „dalyvis“ gavo vidutinišką talentų „kiekį“ – su lengvais nukrypimais aukštyn ir žemyn bei aukščiau išvardytas savybes. Visi avatarai turėjo vienodą pagrindinį kapitalą.

Toliau vienas po kito sekė įvykiai, kuriais atskiri avatarai galėjo pasinaudoti savo gerovei padidinti. Kiti avatarai patekdavo į situacijas, kuriose prarasdavo savo kapitalą.

Išanalizavę rezultatus, mokslininkai konstatavo keistą dalyką: galutinis turto pasiskirstymas atrodė taip pat kaip realiame pasaulyje. Apie 20 proc. avatarų turėjo 80 proc. viso turto.

Simuliuotas eksperimentas buvo kartojamas daugybę kartų, kad mokslininkai galėtų patikrinti jo teisingumą. Paaiškėjo dar vienas dalykas: turtingiausieji 20 proc. nebūtinai buvo talentingiausi, bet ir nebuvo mažiausiai gabūs.

„Maksimali sėkmė niekada nesutampa su maksimaliu talentu ir atvirkščiai, – konstatavo mokslininkas Alessandro Pluchino. – Mūsų eksperimentas aiškiai patvirtino, kad čia lemiamas veiksnys yra atsitiktinumas.“

Iš tiesų didžiausias pajamas gaunantys pasižymi vidutiniškais talentais. Vis dėlto avatarai, kurie atsidūrė gerovės piramidės viršūnėje, patekdavo į palankias situacijas, kuriomis galėdavo pasinaudoti, kad padidintų savo kapitalą, o tie, kurie atsidūrė piramidės apačioje, išgyveno situacijas, kuriose patirdavo nuostolių ar prarasdavo kapitalą.

Kas daug sugeba, nebūtinai taps nugalėtoju

Italų ekonomistai iškėlė klausimą, ar teisinga būtų tariamai sėkmingiems automatiškai vėl pranašauti sėkmę. Galbūt jiems paprasčiausiai labiau pasisekė už kitus. Mokslininkai mano, kad būtų prasmingiau tolygiai paskirstyti resursus, o ne koncentruoti juos į žmogų, kuriam praeityje pasisekė.

Mokslininkai ketina tęsti savo eksperimentus, kad galėtų geriau įvertinti pasisekimo ir atsitiktinumo reikšmę sėkmei, nes vis tiek, nors ir akivaizdu, sunku patikėti, kad reikia vidutiniško talento, kad būtum sėkmingas gyvenime ir kad gabiausius žmones visada pralenkia vidutinybės – ir tik dėl gryno atsitiktinumo.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *