Tyrimas – technologijų amžiuje būtina galvoti apie moksleivių emocinę gerovę

Originalas

Moksleivių emocinė gerovė vis labiau lems jų sėkmę mokantis ir vėliau įsitvirtinant darbo rinkoje. Kaip rodo „Microsoft“ tyrimas, didžioji dalis mokytojų sutinka, jog aukštesnį emocinės gerovės lygį turintys moksleiviai pasiekia geresnių akademinių rezultatų, lengviau vysto savo komunikacinius įgūdžius. Tačiau tik pusė apklaustų mokyklų turi oficialias emocinės gerovės formavimo gaires – pedagogai pasigesta resursų ir lyderystės iš savo vadovų.

„Microsoft“ užsakymu atliktas „The Economist Intelligence Unit“ tyrimas rodo, kad mokyklose emocinės gerovės ir su ja susijusių socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymo prioritetas pastaruoju metu ženkliai padidėjo. 70 proc. apklaustų pedagogų sutinka, jog šios srities svarba išaugo nuo tada, kai jie pradėjo savo karjerą pradinėse ar vidurinėse mokyklose.

Apklausus beveik 800 mokytojų, mokyklų vadovų 15 skirtingų pasaulio šalių (nuo Švedijos iki Meksikos), paaiškėjo bendra tendencija – 80 proc. jų sutinka, kad pozityvios emocijos yra kritinės geresniems akademiniams rezultatams bei kad emocinė gerovė padeda vystyti komunikacijos ir kitus kritinius moksleivių įgūdžius.

„Technologijoms keičiant darbo rinką, į kurią vėliau įsilies dabartiniai moksleiviai, vis svarbesni tampa tokie įgūdžiai, kaip kūrybiškumas, empatija ir tarpusavio supratimas. Pedagogai atliks vis svarbesnį vaidmenį, kad moksleiviai šiuos įgūdžius ugdytų dar mokyklos suole. Mokyklų vadovams neišvengiamai teks įtraukti šią sritį į savo prioritetus, o mokytojams – išnaudoti ir naujus įrankius, padedančius ugdyti savybes, prisidedančias prie aukštesnio moksleivių emocinės gerovės lygio“, – sako Evaldas Stalioraitis, „Microsoft“ Akademinio segmento vadovas Baltijos šalims.

Kaip rodo tyrimas, pusė apklaustų pedagogų jau turi oficialias emocinės gerovės formavimo gaires, penktadalis jas kuria, o dar tiek pat – skatina emocinę gerovę be jokių oficialių vidinių gairių. 64 proc. apklaustų pedagogų nurodė, jog mielai tai darytų aktyviau, tačiau jiems trūksta resursų ar laiko. 71 proc. mano, kad pokytis jų mokyklose pirmiausia turėtų prasidėti vadovų lygyje.

Pedagogai, kurie save nurodė mokyklos lyderiais, dažniau nei kiti apklaustieji turi formalias emocinės gerovės skatinimo gaires bei yra labiau linkę sekti konkrečius kriterijus, kaip sekasi įgyvendinti pokyčius. Be to, jie dažniau nei kiti mokytojai sutinka, kad saugi ir svetinga klasės aplinka bei laisvė moksleiviams reikšti savo mintis daro teigiamą įtaką jų emocinės gerovės lygiui.

Apklausa atskleidė, kad šiame procese svarbų vaidmenį atlieka ir technologijos. 58 proc. apklaustųjų nurodė, kad didinti emocinės gerovės lygį padeda mokymuisi skirtos įvairios programos ar žaidimai (pavyzdžiui, žaidimas „Minecraft Education Edition“), nes jos praplečia mokymosi patirtį. Dar pusė tyrimo dalyvių mato naudą ir bendradarbiavimo įrankiuose (pavyzdžiui, bendradarbiavimo platforma „Teams“), kurie skatina moksleivių bendravimą, bei duomenų analizės įrankiuose, kurie padeda sekti pokyčių progresą.

Platesnę tyrimo ataskaitą rasite ČIA.



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…

Esi bloga mama, jeigu…

Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apsieisime be ilgų įžangų. Taigi, tu esi bloga mama, jeigu: 1. Lauki, kad vaikas pradės realizuoti tavo ambicijas. Tu netapai gimnaste - tegu dukra tampa, ir nesvarbu, kad neturi fizinių duomenų ir apskritai jai norisi…