Užburtas nuoskaudos ratas

„Aš jau trečius metus dirbu su psichologu. Poslinkių esama, palaipsniui gyju, kiek tai įmanoma. Bet štai neseniai atsirado pojūtis, kad sukuosi užburtu ratu – pernelyg daug nuoskaudų tėvams ir išsikapstyti iš jų nelengva. Ir aš visą laiką nusiritu į kaltinimus tėvams dėl to, kad viskas gyvenime klostosi ne taip, kaip norėtųsi. Ne tas darbas, ne ta sveikata, ne tos gyvenimo sąlygos… Sukuosi užburtame rate ir negaliu atsikratyti nuoskaudos, kuri kaip akmuo kabo ant kaklo ir neleidžia žengti į priekį“.

Nieko nebūna „tiesiog šiaip“. Jeigu išlieka pasipriešinimas, jeigu niekaip nepraeina nuoskauda ir visa tai rusena, vėl įsidega ir vėl smilksta pykčiu – tai ne atsitiktinumas. Ne „pasileidimas“, ne tinginystė.

Nereikia vertinti jausmų. Jausmai paprasčiausiai egzistuoja. Jie signalizuoja apie giluminius procesus, kuriuos turime suprasti.

Kai gyvenau pykdama ant tėvų, aš irgi jaučiausi patekusi į aklavietę. Visi įmanomi paaiškinimai man nepadėjo. Erzino raginimai atleisti, siutino idėjos, kad tėvai man nieko neskolingi. Viduje jaučiau, kad išties neskolingi, tačiau negalėjau normaliai paaiškinti – ką būtent neskolingi.

Galiausiai spjoviau į paaiškinimų paieškas ir nusprendžiau – pyksiu, kol jausiu pyktį. Ir jau pati ši legalizacija smarkiai padėjo. Man pasidarė lengviau.

***

„Neseniai, perskaičiusi eilinį jūsų straipsnį, supratau vieną paprastą, tačiau svarbią mintį – aš pykstu ant artimųjų dėl to, kad nenoriu suaugti. Aš nenoriu būti suaugusia. Noriu būti vaikas. Noriu pabūti mažytė. Ši mintis mane pribloškė – juk taip ir yra. Aš neturėjau vaikystės. „Kada tu pagaliau suaugsi?!“, „Na, ką tu, kaip mažytė!“, „Tu gi jau didelė!“, „Nustok elgtis kaip maža!“ – šias frazes girdėjau kai man buvo 5-8-10-12 metų“.

Kiekvienas vaikas turi pabūti mažu. Tai jo neatimama teisė: pabūti infantiliu, priklausomu, nieko nesprendžiančiu. Suaugusiais turi būti tėvai. Ir tada į juos galima atsiremti, išgyventi priklausomumo patirtį. Kad kiltų noras atsiskirti nuo jų, suaugti, sukurti savo gyvenimą.

Jeigu vaikystės trūko, troškimas kurti suaugusį gyvenimą neatsiras. Priešingai, bus tik vienas stabilus noras: pabūti mažu, nieko nespręsti. Kad visi atsikabintų, paliktų ramybėje.

Toks suaugęs žmogus aktyviai ieškos sau „tėvo/mamos“, su kuriuo galima pabūti mažu ir lygiai taip pat aktyviai, labai atkakliai priešinsis suaugusiam žmogui būdingiems poelgiams – uždirbti pinigų, spręsti problemas, stengtis augti ir tobulėti. Arba temps, įsiręžęs, suaugusio žmogaus naštą, svajodamas, kad jį kas nors išlaisvintų, nes pats savęs išsilaisvinti negali.

***

„Dabar aš suprantu, kodėl su manimi vyksta tai, kas vyksta. Belieka tik pripažinti faktą – taip, iš manęs tam tikru laipsniu atėmė vaikystę (aš juk paklusni mergaitė, anksti suaugau – sprendžiau konfliktus tarp tėčio ir mamos, tarp mamos ir močiutės, gelbėjau jas kaip galėjau). Aš skyriau visas savo vaikiškas jėgas tam, kad pavirsčiau suaugusia. Liūdna. Tačiau šio fakto suvokimas žymiai palengvino gyvenimą“.

Jeigu pastebi pasipriešinimą tapimui suaugusiu – nereikia savęs smerkti. Taip reiškiasi vaikystėje nepatenkinti poreikiai.

„Man reikėjo, kad leistų pabūti vaiku. Kadangi šios mano teisės nepripažino, aš pykau. Pyktis buvo begalinis, kol pati nesuvokiau, ko būtent man trūko“.

Taip, tu turėjai teisę pabūti vaiku. Labai gaila, kad šios teisės nepripažino. Labai gaila, kad tavo pernelyg ankstyvą brendimą skatino ir negailestingai išnaudojo savo labui. Primygtinas reikalavimas suaugti traumuos, jeigu nepripažinsime, jog turime nepatenkintą poreikį pabūti vaikišku, priklausomu, infantiliu.

Ir jeigu sielvartas dėl šio praradimo dar nesibaigė.

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti