Užsikrėčiau tavimi

Pasakyti „Aš tave myliu“ – reiškia pasakyti: „Kai į tave žvelgiu, kažkas ištirpsta viduje, man norisi tave apkabinti ir priglausti“. Būtent šis ištirpimas labiausiai gąsdina žmones, kurie taip dreba, kad tik nebūtų pažeistas jų Ego. Šis jausmas nuginkluoja, mes tampame pažeidžiami.

Brazilijos indėnai janoamiai turi išsireiškimą: „Ya pihi irakema“ – „Aš užsikrėčiau tavo esybe“.

Būtent šis „užkratas“ sukelia mums baimę ir norą grįžti atgal į save, pabėgti nuo tokio artumo. Juk meilė – tai mano, kaip atskiro individo, mirtis.

Tai reiškia pasakyti: „Dalis tavęs įėjo į mane ir manyje gyvena. Dėl to, kad aš tave sapnuoju, dėl to, kad jaučiu tavo buvimą netgi tada, kai tavęs nėra šalia. Dėl to, kad aš daugiau nebegaliu įsivaizduoti, ką reiškia gyventi be tavęs.“. Kaip gi tai skiriasi nuo „Aš tave prisiminsiu ir būsiu už viską tau dėkingas“ – frazės, kurią ištaria du vienas kitą mylintys žmonės, kai tenka išsiskirti.

Ir po to, kai nuoširdžiai visa tai sakėme, įdėdami į žodžius visą širdį, mes išsiskiriame. Tai padaro praktiškai kas antra pora. Tai ką gi mums reikėtų sau pasakyti, kad suprastume, ar lemta ilgai kartu gyventi?

Džonas ir Džiulija Gotmanai tyrinėja porų gyvenimą ilgalaikės perspektyvos aspektu. Jie nori suprasti, kuo skiriasi tvirtos ir harmoningos poros nuo tų, kurios kartais taip ryškiai ir saldžiai įsiplieskia ir labai greitai užgęsta. Tyrinėtojų nuomone, tvirtai sąjungai reikia, kad abu partneriai nuoširdžiai ir sąžiningai atsakytų „taip“ į tris klausimus, kurie tik iš pažiūros atrodo labai paprasti.

Ar norėtumėte draugauti su šiuo žmogumi?

Kitaip sakant, ar galėtų su šiuo žmogumi susiklostyti turiningi ir vaisingi santykiai, jeigu nebūtumėte seksualiniais partneriais ir neplanuotumėte turėti vaikų? Toks klausimas iškart išbraukia visus tuos, su kuriais mus sieja visų pirma fizinis potraukis arba planai, nesusiję su kasdieninio gyvenimo realybe. Kai sakau: „Aš tave myliu“, ar turiu tuo pat metu galvoje: „Man patinka gyventi su tavimi, net jeigu vienas kito neglamonėjame ir nekuriame bendros ateities planų“.

Ar gerbiate šį žmogų kaip asmenybę (su jo gyvenimo būdu, vertybėmis, ypatumais)?

Kitaip sakant, ar gerbiate jo požiūrį į pasaulį ir kitus žmones, nepriklausomai nuo jo elgesio su jumis? Tai leis jums įvertinti, ar mylite žmogų ne vien už tai, ką jis jus duoda (kas gali greitai pasibaigti), bet ir už tai, kaip jis gyvena, sąveikauja su pasauliu (o tai gali tęstis visą gyvenimą). Ar sakome mes „Aš tave myliu“, kad pasakytume: „Aš myliu tave kaip dovaną šiam pasauliui, o ta dovana – tai pats tavo buvimas“?

Ar pasirengę susitaikyti su faktu, kad kai kurie trūkumai niekada niekur nedings?

Trūkumai, kurie jau dabar erzina kiekvieną dieną, beveik garantuotai ir toliau privers girgždėti jūsų poros mechanizmą: įprotis išmėtyti daiktus ar poreikis susitikinėti su draugais kiekvieną savaitgalį… Ar noriu aš savo žodžiais  „Aš tave myliu“ pasakyti: „Man pavyko įtikinti save, kad laikui bėgant viskas, kas man nepatinka, užsiglaistys“? Ar gal galiu pasakyti: „tai, ką aš tavyje myliu, yra toks galingas dalykas, toks unikalus ir toks trokštamas, kad myliu tave, nežiūrint į visa tai, kuo mes skiriamės ir kuo tu skiriesi nuo mano idealo“? Ar galiu sau absoliučiai atvirai ir nuoširdžiai pasakyti, kad myliu tave su visais tavo įsitikinimais, su tavo tiesa?

Kalbant apie mane, aš džiaugiuosi, kai galima štai taip sujungti romantiką su realybe. Man patinka, kai meilė užima sau skirtą vietą: kojomis tvirtai stovi ant žemės, o galva siekia žvaigždes.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI