Vaikai. Ar ne per daug mes juos smaginame?

Trys epizodai, iš pažiūros lyg ir skirtingi, tačiau lengvai įsipaišantys į vieną bendrą paveikslą.

Ne per seniausiai atkreipiau dėmesį į vieną dalyką, kuris privertė mane susimąstyti. Viskas prasidėjo nuo straipsnio apie tai, kad suaugusius, kurie nori už- savo pinigus kažko išmokti, moko labai įdomiai, su išmone, o vaikus ir toliau nemokamai kankina nuobodžiu kalimu, sunkiai perskaitomais vadovėliais ir dantų skausmą keliančia gramatika. O juk teisingai. – pamaniau ir pajutau baimę, kad ir mano vaiką taip pat kankins. Tačiau vaikas nuėjo į pirmą klasę prestižinėje mokykloje su jauna energinga mokytoja, kuri stulbimo savo nesibaigiančiomis išmonėmis ir įvairiausiomis programomis bei mokymo metodais. Vaikai paknopstomis bėgo į mokyklą, žaisdami, jie įsisavindavo rašymą, skaitymą, skaičiavimą. Atrodytų – gyvenk ir džiaukis, bet mes gi visi neurotikai, mes taip nemokame. Pradėjau mąstyti, kiek tokia motyvacija turi bendro su mokymosi procesu, ir kas paskui bus, kai mokslai – o tai būtinai anksčiau ar vėliau nutiks – liks tiesiog mokslais, o ne žaidimu.

Ir čia pasitaikė pasikalbėti su anglų kalbos mokytoja. Ji dėsto jau antrą mėnesį ir aš pastebėjau, kad vaikas paskutiniu laiku apie anglų pamokas kalba nenoriai ir apskritai skundžiasi, kad nuobodu. Nutariau susipažinti su angliste ir išsiaiškinti, kas pasikeitė. Atsargiai ir delikačiai užsiminiau, kad vaikas nebe taip noriai eina į pamokas. Mokytoja – irgi energinga ir beveik jauna – atsiduso ir visiškai neužsigavo.

-O ko jūs norite? – retoriškai paklausė. – Žinoma, iš pradžių jie visi bėgo į pamokas paknopstomis, nes mes mokėmės abėcėlės, o ją mes ir dainavome, ir piešėme, ir su raidėmis žaidėme, o dabar pradedame skaityti ir čia aš niekaip negaliu išsiversti be taisyklių kalimo ir kitų nuobodžių dalykų.

Ji kalbėjo atsiprašančiu tonu, buvo aišku, kad šis klausimas ir ją kankina.

-Žinoma, aš stengiuos ir pažaisti, ir kažkaip paįvairinti procesą, tačiau be taisyklių mokymosi neįmanoma, suprantate? O šiuolaikiniai mokiniai mokytis be žaidimo nebenori!

Aš ją supratau. Man tvirtinimo, kad anaiptol ne visus mokymo procesus galima organizuoti žaidimo forma, įrodinėti nebuvo reikalo. Tačiau namo grįžau susimąsčiusi. Įdomi situacija gaunasi: tie vaikai, prieš kuriuos iš kailio nėrėsi, kad kažko juos išmokytų per žaidimus, taip prie to priprato, kad dabar absoliučiai nepasirengę tiesiog mokytis. Mūsų karta šitos problemos apskritai nežinojo, nepamenu jokių žaidimų mokykloje, o atmintis pas mane nebloga. Buvo rašiniai, vadovėliai, pažymiai. Už penkis dešimtukus ant sąsiuvinio priklijuodavo žvaigždutę – štai ir visa motyvacija, visas žaidimas. Dėl to, kai reikėjo kažką išmokti ar monotoniškai išrašyti penkias eilutes kokių nors kabliukų, nekildavo jokių klausimų apie nuobodybę. Ir tai, ką čia slėpti, buvo svarbus žingsnis pakeliui į vidurinę mokyklą, kur nuobodžių mokslų nepalyginamai daugiau. O dabar klausimas: kiek sėkmingi moksluose bus vaikai, kurie pradinėje mokykloje ir iki jos visko mokėsi žaisdami? Gal pradinė mokykla sugebės taip sustyguoti programą, kad atėjus tam tikram momentui vaikai visgi įvaldys „nuobodžius“ įgūdžius, bus pasirengę atlikti monotonišką, o kartais ir beprasmiškus iš pažiūros darbus? Ar, vis dėl to, geriau iš anksto pradėti mokyti visu rimtumu, dėl ko ir rezultatyvumas (sugebėjimas atlikti neįdomius veiksmus, be kurių neįmanomas ugdymas) padidės?

Kitas pastebėjimas. Kadangi dažnai važinėju su klase į ekskursija, norom nenorom atkreipiau dėmesį į štai tokį momentą: kad palengvintume vaikams kelionę, mes, lydintys suaugusieji, visada paruošdavome pavalgyti ir atsigerti, taip pat stengiamės linksminti juos kelionėje ir t.t. Ir štai praėjus kiek laiko pastebėjau, kad vaikai ėmė žvelgti į visa tai ne į kaip malonų ekskursijos papildymą, o kaip į mūsų tiesioginę pareigą. Pasijaučiau kaip stiuardesė. „Obuolių!“ – rėkia man iš vieno autobuso galo. „Sumuštinių!“ – ne prašo, o reikalauja iš kito. Vaikai nustojo sakyti „prašau“ ir „ačiū“. Aš, žinoma, pasipiktinau, tačiau, iš kitos pusės – kokios gali būti pretenzijos? Mes atys jų šito išmokėme. Pakėliau maištą ir pareiškiau, kad niekam nieko nedarysiu, ko aštuonmečiai vaikai neišmoks mandagiai elgtis ir kalbėti. Tai padėjo, tačiau nuosėdų liko.

Trečias pastebėjimas. Gimtadieniai. Pastebėjau, kad kadangi daugelis iš klasiokų, kurie kviečiasi į gimtadienius – ir į lazerių klubą, ir į muziejų, ir kviečiasi į mokyklą kokius nors artistus – tai dabar, kai užeina kalba apie gimimo dieną, vaikai laukia jau nebe bendravimo, o to, kad juos pradės linksminti.

Štai tasai raktinis visų trijų situacijų žodis: mes savo rankomis visą laiką juos mokome ir pratiname prie to, kad juos kažkas linksmintų. Dabar jie būtent šito laukia, ir tai, mano manymu, yra labai traumuojantis jų savarankiškumą, savidiscipliną ir kūrybišką mąstymą reiškinys. Jie nebededa pastangų, kad prisiverstų atlikti monotonišką darbą – juos moko per žaidimus, jie nenori užsiimti patys savimi per ilgą kelionę – juos linksmina, jie nededa pastangų, kad patys linksmai pažaistų per gimtadienį – jie žino, kad viską suorganizuos specialiai apmokyti žmonės. Man rodos, šitokiu būdu jie kažką praranda, jau nekalbant apie tai, kad nesu visiškai tikra, jog paversti žmogaus gyvenimą ištisine aplinkui jį griaudėjančia švente – yra labai gerai. O gal taip ir turi būti, o aš atsilikau nuo gyvenimo?

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Ar mokate kalbėtis su savo vaikais? Originalas Daugumai tėvų tenka smarkiai stengtis bent jau nešauktų ant vaikų, nekalbant apie normalų bendravimą. Tačiau kalbėtis su vaikais visiškai ...
Pratiname vaiką tvarkytis Mamos gyvenime visada ateina momentas, kai reikia pradėti pratinti vaiką tvarkytis. Šitaip ji ne tik sau palengvina gyvenimą, bet ir prisideda prie sa...
Vidinis persekiotojas Žmonės, kurie vaikystėje patyrė psichologinį smurtą, visą gyvenimą prievartaus save iš vidaus. Skamba grėsmingai, tačiau tai - gryniausia tiesa. Pagal...
Atsisakykite retoriškų klausimų Moterys itin dažnai naudoja retorinius klausimus, kad paskatintų vaikų paklusnumą. Kai mama nori, kad vaikas susitvarkytų kambarį, tai vietoje to, kad...
Ką sako tėvai ir ką girdi vaikai Kai tėvai kalbasi su vaiku, jie dažnai nesusimąsto, ką būtent išgirsta mažyliai. Įprastos rūpestingos mamos frazės "Neik ten" ar "Neliesk svetimo šuns...
Kaip frazė „mergaičių skriausti negalima“ žaloja v... Atrodytų visai nekalta frazė daro realią žalą. Tėvams atrodo, kad jos pagalba ugdo gerą ir dėmesingą sūnų, juk mergaitės silpnesnės fiziškai ir negali...
Meilė ir agresija ekrane Originalas Kaip bebūtų keista, labiausiai traumuojantys vaiko psichiką yra ne meilės ar agresyvūs siužetai (išskyrus, žinoma, juodą pornografiją arba...
Visi rėkia ir aš rėkiu Tekstas tikriausiai pasirodys jums piktas. Neiškenčiau. Negaliu pakęsti, kai rėkia. O kai rėkia ant vaikų - pakęsti negaliu trigubai, nes silpną ir be...
Motina – gyvybės šaltinis, tėvas – įst... Moterys kartais apgailestauja, kad šiandieniniams berniukams trūksta vyriško auklėjimo, o dėl vyriško auklėjimo stokos vyrai nesielgia kaip vyrai. Tai...
Vaikas renkasi būsimą profesiją Žmogus yra humaBEING, o ne humanDOING! Labai, labai, labai… Labai. Įstrigo ši frazė, išgirsta klausant mokymų „online“. Kalbėjo apie tai, kaip vaikui...
Apie knygų skaitymo naudą Kada nors pagalvojote, kokiu tikslu žmonės visada skaitė ir iki šiol tebeskaito knygas? Juk ne vien tam, kad prastumtų laisvalaikį, atsipūstų, atsipal...
Mokykla – patikrinimas, ar gali tėvai apgint... Atsikeliate dar su tamsa ir žingsniuojate į darbą, kurio nemėgstate. Šiame darbe 6-7 valandas užsiimate kažkuo tokiu, kas jums nepatinka ir kame nemat...
Ko mus gali išmokyti vaikai? Dažnai neturėdami laiko vaikiškiems žaidimams, mes suaugusieji daug ką prarandame. Vaikai moka tai, ką mes esame pamiršę, ką esame užspaudę, o gal net...
Ir tai – visam gyvenimui -Mam, aš jau viskas. Važiuoju namo. Namo važiuoti 30 minučių. Praeina pusantros valandos. Skambinu. -Alio! - fone kažkoks triukšmas, keiksmai, riksm...
Stebuklingi žodžiai, bendraujant su vaiku AŠ TAVIMI PASITIKIU Vaikai labai noriai stengiasi pateisinti jiems parodytą pasitikėjimą. Tik žinodami, kad jais tikima, jie, savo ruožtu, gali pasit...
Išauklėti ir neišlepinti Troškimas apgaubti vaiką šiluma ir rūpesčiu, duoti jam geriausia - būdingas visiems tėvams. Tačiau mes norime sulaukti už tai dėkingumo, o ne kaprizų ...
Kodėl nemokome vaikų gyventi šeimoje? Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas, kaip jam n...
Iš kur atsiranda tikros moterys? Jis pirmą kartą ją pamatė prieš daugelį metų ir iškart suprato, kad pražuvo. Suprato, kad leis jai viską: ji darys, ką nori, rodys kaprizus, tryps koj...
Savarankiškas vaikas Vaikų savarankiškumo tema - viena populiariausių. "Mano vaikas nenori mokytis", "Sūnus negali nieko padaryti pats", "Dukra nejaučia jokios atsakomybės...
Ko nedaro psichiškai sveikų vaikų tėvai Sveika psichika nereiškia, kad vaikas neverks, kai jam liūdna ar kad niekada nesielvartaus dėl patirtų nesėkmių. Psichiškai sveikas žmogus - tai ne ja...
Kaip užauginti laimingą vaiką. Instrukcija Psichologai sudarė frazių sąrašą, jas būtina sakyti vaikui, kad jis užaugtų pilnaverte asmenybe. Kad mokėtų mylėti ir būti mylimas, kad pasitikėtų sav...
Neperlenkite lazdos su madingu ankstyvu ugdymu Pasitaiko, kad mamos ir tėčiai stengiasi realizuoti savas ambicijas ir neišsipildžiusias svajones per vaikus. Arba jiems labai norisi, kad vaikas būtų...
Sunkumų nebijantys vaikai Keitė Vestenberg, blogerė ir keturių vaikų mama, pateikia kelis patarimus, į ką mums, tėvams, vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu norime išauklėti sunkumų...
Kaltinimai, kurių niekada neturi išgirsti jūsų vai... Pirmieji metai po mažylio gimimo - išbandymas ne tik jums, bet ir jūsų vyrui. Pasistenkite netarti jam šių frazių. Kam jums konfliktai? Aš padovano...
Ką gauname iš tėvo Psichologinis tėvo uždavinys - ginti, saugoti ir pripažinti. Jeigu tėvas ginti vaiką nuo rėksmingos tetos, didesnių vaikų ar pikto šuns, vaikui atsira...