Vaikai ir elektronika. Būti ar nebūti

Užeiname į kavinę pavakarieniauti, aplinkui daug šeimų su vaikais. Kiekvienas vaikas įnikęs į planšetę. Netgi tie, kurie vaikščioti kaip reikiant dar neišmoko, nekalbant jau apie vyresnius. Kad sėdėtų tyliai ir netrukdytų tėvams. Tėvai patenkinti poilsiauja, o vaikai sustiklėjusiomis akimis stebi Kempinuką ar dar kažką panašaus. Tuo tarpu mūsų vaikai neturi jokių elektroninių žaislų, dėl to gyvi, triukšmingi, kartais bėgioja po kavinę, ypač kol dar neatnešė maisto.

Nuo mažų dienų vaikai prašo Kalėdų Senio planšetės, o tėvai džiugiai šį prašymą išpildo. Netgi pradinėje mokykloje daugelis vaikų jau ne vien su telefonais, bet ir su išmaniaisiais. Ir pabandyk nenupirkti, juk visi jau turi! Šiuolaikinių vaikų gyvenime išmanieji pasirodo labai anksti. Filmukus jiems įjungia, sulaukus metų, ir tame pačiame amžiuje leidžiama pažaisti planšete. Tėvams lyg ir patogu – šiek tiek tylos ir ramybės. Tačiau viskas turi savo kainą.

Kol vaikai maži, žiūrėti į tai labai miela – koks pažangus vaikas auga! O paskui jam sukanka 12-13-14 metų ir jo jau neištrauksi iš virtualios realybės, jokiais draudimais problemos nebeišspręsi. Jau atsirado ir susiformavo stabilus įprotis.

Kitados ir pas mus taip buvo, vyriausias sūnus iPad’ą gavo, sulaukęs penkerių (močiutė padovanojo), viduriniam buvo pustrečių, kai nupirkome jam asmeninę planšetę, kad nesipeštų dėl jos su broliu. Buvo ir savotiško malonumo: sėdi kavinėje ir – tyla. Galima ramiai pavalgyti, pasikalbėti. Kartais apskritai galima pamiršti, kas su vaikais atėjai. Tarytum sėdėtume tik dviese su vyru. Romantiškas pasimatymas.

Vyriausias sumaniai kariavo su „įniršusiais paukščiais“, meistriškai pereidavo pačius sudėtingiausius lygius. Vidurinysis mėtė varlei į gerklę ledinukus. O mes galvojome, kad viskas, puiku, viskas teisinga. Tokie laikai, kai be elektronikos nė per žingsnį. Kartais planšetės pagelbėdavo ir kitur – kirpykloje, pas daktarus.

Mes labai ilgai patys save įtikinėjome, kad tai naudinga:

  • Vyresnysis būtent taip išmoko visas raides;
  • Labai geras stimulas: padaryk tą, ar aną, o aš tau duosiu planšetę;
  • Yra labai daug ugdančių programėlių;
  • Kartais labai norisi tylos ir ramybės. Išgelbsti planšetė;
  • Technologijų epocha – vaikai turi būti pasikaustę…

Laikotarpis kai mes taip gyvenime truko pusę metų. Vyriausiajam kiek ilgiau – anksčiau pradėjo.

Paskui pasipylė minusai. Pakankamai rimti. Į kuriuos jau nesigavo numoti ranka.

  • Priklausomybė. Vaikai jau nebegalėjo be planšečių, tartum maži narkomanai. Kėlė isterijas, jeigu neduodavome, riksmai, skandalai. Ieškojo planšečių, atsisakydavo atiduoti, net jei susitardavome vienam žaidimui.
  • Geriausiu draugu tapo būtent planšetė. Ne mama, ne tėtis, ne broliai, ne kiti žmonės – o gelžgalis, be kurio išeiti iš namų neįmanoma.
  • Planšetė nenusibosta. Ji įtraukia, ir jūs jau nebesulauksite momento, kai vaikas ją jums atiduos. Net jei ištrinsime visus žaidimus, vaikai randa kažkokių kitų galimybių praleisti su jomis laiką.
  • Susidomėjimo realiu gyvenimu praradimas. Taip, jie sugebėjo sėdėti planšetėse, nors aplinkui buvo visas pasaulis. Neplaukioti baseine ar jūroje, nesikarstyti medžiais, nekasinėti duobių, nelakstyti paskui vabalus. Kartais stebiu „pasivaikščioti“ išvestus vaikus mieste – išeina į lauką ir sėdi planšetėse, grynu oru kvėpuoja, taip sakant.
  • Apgaulinga sėkmė. Planšetėje būti sėkmingu lengva. Išmoksti, kokius mygtukus reikia spausti, ir viskas – šaunuolis. Realybė visiškai kitokia, čia daugiau variantų. Visiškai kitaip reikia žengti į sėkmę, planšetiniai įgūdžiai čia nepraverčia, o tik trukdo. Realiame gyvenime vaikai dažniau pasiduoda sunkumams.
  • Jokio bendravimo šeimoje. Taip, tai liūdniausia. Sėdi prie stalo, o visi įnikę į išmaniuosius. Ir bendrauti nėra su kuo, nėra apie ką. Iš pradžių pakiši planšetę, kad netrukdytų kalbėtis, o paskui kalbėtis jie jau nebenori.
  • Didžiulis krūvis akims. Pernelyg arti ekranas. Pasėdi pusvalandį, o akys jau pavargusios.
  • Kaupiasi emocijos. Sėdint priešais ekraną, darbuojasi protas, užgimsta emocijos, o kūnas nedalyvauja. Dėl to paskui įvyksta sprogimas, kai vaikas didžiulį susikaupusių emocijų kiekį išlieja per trumpą laiko atkarpą. Savotiška iškrova.
  • Išsibalansuoja kūnas. Vaikas nustoja jausti savo kūną ir jo signalus. Kai kurie net į tualetą suvaikščioti pamiršta. O kai kurie paprasčiausiai nebejaučia patys savęs kūniškame lygmenyje. Tartum turėtų tik galvą ir pirštus, juk tik šios kūno dalys aktyviai dalyvauja žaidžiant su planšete.
  • Kuo anksčiau vaikas įpranta prie planšetės, tuo greitesnė ir stipresnė priklausomybė.
  • Labai lengvas ir paprastas būdas pasislėpti nuo realybės. Pernelyg lengvas. Netgi fiziškai niekur nereikia pasitraukti. Susidūrei su kažkokia problema – nerk į virtualią realybę.

Ir mes nutarėme atsisakyti tokio būdo užimti vaikus. Mūsų laimei, mažojo planšetė sugedo. Mes paprasčiausiai jos netaisėme. Vyresniojo išmanųjį atsitiktinai (o gal ir ne) sugadino tėtis. Naujo nebepirkome.

Iš pradžių buvo gana nelengva. Susidūrėme su tokiomis problemomis:

  • Kaip ištverti šią baisią abstinenciją?
  • Kuo juos užimti, kai prireikia? Aerouoste, kavinėje…
  • Kaip atmušti atakas prieš savus telefonus, kuriuos pasičiupti tyko vaikai?
  • Kaip be išmaniųjų toliau juos ugdyti ir mokyti?
  • Ar turim teisę atiminėti išmaniuosius, jei patys jais naudojamės?

Uždavinys sudėtingas, tačiau kūrybiškas. Su viduriniu sūnumi buvo paprasčiausia, jam tebuvo viso labo pusketvirtų metukų, žaidimų stažas – pusmetis. 7 metų vyriausias priešinosi stipriau. Kova buvo nelengva, bet stoti į ją vertėjo. Praėjo jau trys metai, ir aš matau, kad visa tai buvo ne veltui ir pačiu laiku.

Taip, teko pergyventi nelengvą laikotarpį. Taip, tylos namuose sumažėjo. Taip, kavinėje ramiai nepasėdėsi ir nepasikalbėsi. Taip, reikia sugalvoti vaikams užsiėmimus, nešiotis su savimi pieštukus, pavyzdžiui. Taip, tenka ir patiems mažiau lindėti kompiuteryje. Taip, tenka kai kuriuos dalykus, tokius kaip skaičiai ar raidės mokytis ir patiems, ir pavirsti papūgomis. Taip, planšetės dabar negali sau nusipirkti net tėtis. Tačiau visa tai padaryti vertėjo.

Atskirai noriu išskirti auklėjimo klausimą. Kadangi vaikai daugumą elgesio modelių pasiima iš tėvų.

Kai jau sakiau, mes patys nustojome žaisti kompiuteriu, nežiūrint į tai, kad mums tai patiko. Telefonus pradėjome naudoti tik darbui. Ir dabar vaikas gali užmesti akį į ekraną, pamatyti kažkokias raides, sužinoti, kad mama taip dirba (spausdina straipsnius), o tėtis atsakinėja į laiškus. O tai jau nebe taip įdomu ir nebe taip traukia. Ir netgi šitaip naudojant elektroniką, vis tiek tenka pastoviai sau priminti, kad būtų geriau atsisakyti jos tiesiog dabar – už stalo, lovoje, gatvėje. Dėl to auklėti save tenka dar rimčiau.

Įsisavinti išmaniuosius vaikai visada suspės, bet ar spės jie gauti tą meilės realiam pasauliui užtaisą? Nejau tikrai manote, kad močiutės ir seneliai įsisavinti išmanųjį gali per savaitę, o vaikai, sulaukę, tarkime, 20 metų – jau nesugebės? Ar išmoks jie bendrauti, mylėti ir gyventi realiame pasaulyje? Ar išmoks patys save girdėti, jausti, gyventi harmonijoje su savimi? Ir kas užsiims jų auklėjimu? Mes? Ar geležies gabalas?

Geriausias išmanusis – gamta. Jūra, medžiai, smėlis, žolė, gėlės, žemė, upė, sniegas, gyvūnai. Tai visada eina į naudą, išugdo vaikams tiek įvairių įgūdžių, kad sunku net išvardinti.

Ateis laikas, ir kiekvienas vaikas, žinoma, gaus telefoną.

Klausimas tik tas, kuo jis jį laikys. Lengvu būdu pabėgti nuo realybės? Ar įrankiu, kurio pagalba galima skambinti, dirbti, fotografuoti?

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Vaikai. Ar ne per daug mes juos smaginame? Trys epizodai, iš pažiūros lyg ir skirtingi, tačiau lengvai įsipaišantys į vieną bendrą paveikslą. Ne per seniausiai atkreipiau dėmesį į vieną dalyką...
Kam reikalingi patogūs vaikai? Puiku turėti patogų vaiką, tiesa? Tikras idealas: paklusnus, nekeliantis problemų, įdėmiai klausosi kiekvieno tėvų žodžio, gerbia vyresniųjų nuomonę -...
Jaunoms mamoms apie jaunus tėčius Jaunas tėtis jūsų ilgisi. Tas kūdikis užsikariavo visą jūsų dėmesį. VISĄ. Ir kai vaikui pagaliau jūsų nebereikia, jūs kuo greičiau lekiate miegoti. Pr...
Savarankiškas vaikas Vaikų savarankiškumo tema - viena populiariausių. "Mano vaikas nenori mokytis", "Sūnus negali nieko padaryti pats", "Dukra nejaučia jokios atsakomybės...
Tiesa apie tėvus ir vaikus, apie kurią mažai kas k... "Svarbiausia vaikui - disciplina. Jeigu jį rimtai užimsime, nebeturės laiko šlaistytis gatvėmis!", "Man svarbu, kad sūnus užaugtų kovotoju, dėl to jis...
Vaikas turi teisę daryti klaidas Jei norite, kad vaikas užaugtų išmintingu, jam reikia išmokti daryti klaidas, patirti nesėkmes, ir iš jų pasimokyti. Tai visiškai natūralus būdas, kur...
Išauklėti ir neišlepinti Troškimas apgaubti vaiką šiluma ir rūpesčiu, duoti jam geriausia - būdingas visiems tėvams. Tačiau mes norime sulaukti už tai dėkingumo, o ne kaprizų ...
Nepublikuokite internete savo vaikų nuotraukų! Socialinių tinklų epochoje daug kas jaučia nenumaldomą norą sukelti vaikų nuotraukas į feisbuką, parodyti, kokie jie mieli, protingi ir kaip mes jais ...
Juk ji mergaitė Neseniai darbe priėjo kolegė, daugiavaikė mama ir paklausė: -Klausyk, tu juk turi dukrą? Norėčiau tau atiduoti tai, ką nešiojo mano mažosios. -Ačiū,...
Kur eini?! Sėsk, pasakiau! Įprastas riksmas -Sėdėk tiesiai! Ko susikūprinai? Nebliauk! Nebliauk, kam pasakiau!!! Kur čia dabar susiruošei eiti?! Lažinamės, kad iš karto suprat...
Kodėl paaugliai kankina save ir kitus? Originalas Pačiais nelaimingiausiais gyvenimo etapais laikoma paauglystė ir senatvė. Emocinės paauglių problemos neretai prilygsta psichinės ligos si...
Trumpas, bet kokybiškas buvimas su vaikais Turbūt ne itin daug yra tokių, kurie turi laiko be galo be krašto ir nori, bei gali, jį visą praleist su vaikais (su visa pagarba bei meile tiems vaik...
Ką reiškia turėti tris vaikus? Manęs vis klausinėja, ką tai reiškia - auginti tris vaikus? Šis klausimas domina pačius įvairiausius gyventojų sluoksnius. Tuos, kurie planuoja neapib...
Kaltinimai, kurių niekada neturi išgirsti jūsų vai... Pirmieji metai po mažylio gimimo - išbandymas ne tik jums, bet ir jūsų vyrui. Pasistenkite netarti jam šių frazių. Kam jums konfliktai? Aš padovano...
Štai dėl ko taip pavargstate Visi žinome, kad vaikai auginami be išeiginių ir atostogų. Naujas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2000 amerikiečių mamų, turinčių 5-12 metų amžiaus...
Draudimų filosofija. Geriau mažiau, bet efektyviau... Draudimai reikalingi. Tačiau visur savos taisyklės. Draudžiant, reikia laikytis tokių taisyklių: Vienareikšmiškumas; Neprieštaringumas; ...
Pratinkite vaikus prie darbo Kaip manote, kam sugalvoti batukai be raištelių? Teisingai - siekiant palengvinti mažylių gyvenimą. Tą patį galima pasakyti apie užtrauktukus vietoje ...
Didžiulis skirtumas: „būti“ kaltu ir „jaustis“ kal... Išsiaiškinti, kas yra kaltės jausmas, pakankamai sudėtinga. Vieni laiko jį socialiai naudingu ir netgi būtinu vidiniu elgesio reguliatoriumi, o kiti t...
Aš pats! Originalas Ar yra nustatyta riba, kurią peržengęs jis nustoja būti mažu ir tampa savarankišku, suaugusiu? Galima išskirti keletą svarbių savarankišk...
Negyvenkite gyvenimo už savo vaiką Visi tėvai atkakliai ir užsispyrę tvirtina, kad geriau žino, ko reikia jų vaikams. Pirmuoju laikotarpiu jie jaučia šiokią tokią atsakomybės baimę, o v...
Kaip tėvai įsigudrina net per atstumą apnuodyti va... Berniukas žaidžia su draugais. Skambutis. "Atleisk, mama, negaliu dabar kalbėti, perskambinsiu". - vis dar juokdamasis iš draugo anekdoto atsako vaika...
Dovana, kuri labai reikalinga jūsų paaugliui Kai buvau paauglė, namuose buvo stacionarus telefonas. Vienas. Jis kabojo ant sienos ir turėjo labai ilgą laidą. Laidas siekė laiptus, vedančius į rūs...
Sintetinė vaikystė Mano vaikystė buvo medinė. Nusilaužiau šakelę, nuskabiau lapus - gavosi puikiausia špaga. Nusipjoviau lazdyną palei upelį, pririšau valą su kabliuku ...
Mūsų vaikų ateitis Norėčiau paliesti sudėtingą švietimo temą. Dar daugiau - vaikų ateities problemą. Manęs dažnai klausia: kokią matau vaikų ateitį, kam juos ruošiu ir k...
Toksiškos motinos požymiai Dažnai girdime žodžių junginį "toksiška mama", ypač kai tenka dirbti su įvairiomis priklausomybės formomis. Tačiau kaip išsiaiškinti, ar toksiška jūsų...