Vaikai ir naminiai gyvūnai

Naminiai gyvūnai vaikui – tai dažniausiai labai artimi draugai. Anksčiau ar vėliau mažyliui kyla noras turėti globotinį, nors tėvai neretai atsisako naujo šeimos nario. Iš tiesų – ankstyvame amžiuje vaikas nesugeba savarankiškai prižiūrėti gyvūno, tie rūpesčiai tenka suaugusiems.

Tačiau verta susimąstyti, kiek teigiamų emocijų numylėtinis reguliariai teiks mažyliui. Be to, laikui bėgant, vaikai prisiims dalį globos pareigų sau, o ateityje galės tapti visiškai atsakingi už savo mažąjį draugą. Tai labai svarbus psichologinis momentas vaikui vystantis – jis mokosi būti atsakingas už kitus ir už savo poelgius.

Jei vaikas dar visai mažas, o noras turėti ką nors šokinėjančio, plaukiojančio ar čiulbančio jau atsirado, reikia rinktis iš akvariumo žuvyčių, paukščių, jūsų kiaulyčių, vėžliukų. Iš pradžių vaikas paprasčiausiai stebės savo augintinį, paskui galės padėti tėvams, tarkime, įberti pašaro ar drauge išvesti šuniuką į lauką. Vyresniems vaikams galima patikėti savarankišką gėrimo ir šėrimo dubenėlių plovimą, leisti sekti, ar yra ten vandens bei pašaro, ar švarus narvelis.

Nuo kokių 7 metų amžiaus vaikas gali visiškai savarankiškai rūpintis savo mažaisiais draugais. Jau galima svarstyti apie tokius variantus kaip katė ir šuo. Vaikštinėti su nedideliu šuniuku vaikas galės ir be suaugusių priežiūros. Kai dėl stambių veislių, verta gerai pagalvoti, ar pirkti tokį pavojingą šeimos narį – gyvūnas gali elgtis su vaiku agresyviai.

Drauge vedžiodami kieme šunis, net patys droviausi ir nekalbiausi vaikai pradeda vienas su kitu bendrauti. Juos sieja bendri interesai. Tame ir slypi augintinio pagalba vaiko socialinei adaptacijai. Be to, gyvūnas namuose yra pirminis žinių apie mus supančią aplinką šaltinis. Vaikas tyrinėja gyvūno įpročius, įsimena jo reakcijas į įvairius veiksmus, pavyzdžiui, glostymą ar švilpimą, mokosi spręsti iš augintinio elgesio apie jo emocijas ir norus.

Sulaukęs 14-15 metų paauglys tampa šeimininku ir jau neša didžiąją dalį atsakomybės už augintinį, gali sekti jo sveikatą ir savijautą, dresiruoti gyvūną, o taip pat dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius dėl dar vieno ar kelių augintinio įsigijimo.

www

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti