Vaikai ir spalvinimas. Psichologo pastabos

Spalvinimas vaikams – vienas paprasčiausių ir prieinamiausių būdų įdomiai ir naudingai praleisti laiką. Kokia gi galėtų būti spalvinimo nauda?

Spalvindamas objektą, žinomą ar dar nematytą, vaikas papildo žinias apie objekto formą, spalvą, treniruoja pastabumą. Iš pradžių piešinyje ir saulė gali būti žalia, ir krokodilas oranžinis. Viskas normalu: vaikas susipažįsta su pasauliu, perkelia jį ant popieriaus lapo, bandydamas atkartoti to pasaulio spalvas. Tai nėra paprasta. Galima pasikalbėti apie vaiko spalvinimo objekto paskirtį ir savybes. Tuo pačiu praplėsime vaiko akiratį. O pradžiai parinkite mažyliui pažįstamus daiktus: kamuoliuką, barškutį, obuolį.

Spalvinant vystosi smulkioji motorika ir riešas, o tai, kaip žinia, tiesiogiai susiję su vaiko mąstymo vystymusi bei prisideda prie sėkmingo įgūdžio rašyti formavimosi. Iš pradžių spalvinimo piešinyje neturėtų būti labai daug smulkių detalių, piešiniai turi turėti platų, maždaug centimetro kontūrą, už jo bus sudėtinga nukrypti neįgudusiai mažylio rankai. Tai leis paslėpti natūralias paklaidas ir suteiks pasitikėjimo savimi. Paveikslėlio konfigūracijoje neturėtų būti kampų ir sudėtingų kreivių. Bėgant laikui, įsisavinant spalvinimo techniką, smulkių detalių skaičius didėja, pačios figūros darosi sudėtingesnės.

Be motorikos vystosi ir mažylio valia, juk jam reikia labai pasistengti neiškrypti už piešinio ribų, reikia išmokti kontroliuoti pieštuką, kad nesuplėšytų popieriaus. Spalvinimas vysto vaiko dėmesį ir sugebėjimą susikaupti.

Spalvinimo knygelės – kelias į vaizduojamojo meno, kūrybos pasaulį. Ugdomas mažylio meninis skonis. Galima pasiūlyti vaikui pripiešti savas detales prie jau esamo piešinio, sugalvoti piešiniui siužetą. Spalvų maišymas, išgaunant naujus atspalvius irgi kūrybinis procesas – įdomus, naudingas, galbūt net „stebuklingas“ mažam vaikui. Mažyliui patiks, jei surengsite nedidelę jo darbų parodėlę, parodysite ją artimiesiems ir draugams. Tai padės pajausti pasitikėjimą savo veikla.

Spalvinimas – tai tobulėjimas ir piešinio sudėtingumo, ir instrumentų pasirinkimo prasme. Iš pradžių tai gali būti apskritai tepliojimas pirštukais. Paskui seka pieštukai, dažai. Kai mažylis pradeda darbuotis su dažais, pasirūpinkite, kad greta nebūtų daiktų, kuriuos galima jais sugadinti.

Pratinkite vaiką rinktis. Tuo tikslu pageidautina, kad piešiniai būtų ant atskirų lapų, iš kurių vaikas ir pasirinks patikusius. Kai jau atsirinko, likusius lapus pasiimkite. Mokykite vaiką užbaigti pradėtą darbą iki galo. Jei pastebėjote, kad vaikas nesusidoroja, sekantį kartą pasiūlykite paprastesnius piešinukus.

Per savo vedamus užsiėmimus neretai duodu tėvams ir vaikams tokią užduotį: mama (dažniausiai ateina būtent mamos) piešia figūrą, o vaikas ją spalvina. Vietoje tėvų gali piešti vyresni broliai ar seserys. Šitaip vystomas mažylio sąveikavimo su kitais įgūdis. Be to, vaikas susilaukia tokio jam reikalingo dėmesio.

Šaltinis