Vaikai ir technologijos. Kur riba?

Trimetis piešia planšetinio kompiuterio „iPad“ ekrane, pradinukas paniręs į savo išmanųjį telefoną – žaisdami net patys mažiausieji išmoksta naudotis naujausiomis technologijomis. Tačiau ekspertai nesutaria, nuo kokio amžiaus vaikams derėtų leisti naudotis tokiais prietaisais. Psichologai įspėja apie išmaniųjų telefonų sindromą.

Patalpa pilna penkiamečių, bet visi tylūs kaip pelės po šluota. Ne, vaikai nemiega. Jie sėdi prie stalų ir žaidžia savo planšetiniais kompiuteriais. Tokį neįprastą vaizdą nuo 2011 metų rudens galima išvysti viename JAV darželių. Čia visiems vaikams į rankas buvo įduoti planšetiniai kompiuteriai. Dabar jie kasdien žaidžia ir mokosi įsijungę šiuos prietaisus.

Ekspertų nuomonės dėl šio projekto labai skirtingos. Pagrindinis klausimas – kiek technikos ir informacijos dera siūlyti vaikui ir nuo kokio amžiaus jam tai leistina?

Pasak vienų, pernelyg intensyvus naudojimasis informacinėmis technologijomis daro žalą vaiko raidai. Kitų nuomone, planšetiniai kompiuteriai ir kitos technologijos gerina mokymąsi. Tačiau mokslininkai iki šiol neturi aiškių atsakymų.

JAV psichologas ir knygų autorius Jimas Tayloras savo naujausioje knygoje tėvams „Raising Generation Tech – Preparing Your Children For a Media-Fueled World“ netgi įspėja apie išmaniųjų telefonų sindromą. Šis sindromas, pasak autoriaus, formuojasi tada, kai tėvai, pavyzdžiui, savo nuobodžiaujančiam vaikui traukinyje įduoda išmanųjį telefoną, kad šis ramiai pasėdėtų. „Vaikai suvokia – vos tik jie pasidarys irzlūs, jiems bus pasiūlyta pramoga, – aiškina Tayloras. – Tačiau taip jie neišmoksta kantrybės ir nevysto gebėjimo atsikratyti nuobodulio savo pačių jėgomis ir pasitelkdami savo pačių idėjas.“

Tačiau keblumų gali kelti ir perdėtas tėvų susirūpinimas naujausiomis technologijomis. „Kai kurie tėvai itin anksti supažindina savo vaikus su tokiomis informacinėmis technologijomis ir leidžia jomis dažnai naudotis, nes baiminasi, kad jų vaikas vėliau gali šioje srityje atsilikti nuo bendraamžių“, – sako Tayloras. Specialistui dažnai tenka matyti vaikus, kurie dar nemoka nei plaukti, nei batų raištelių užsirišti, bet jau puikiai perpratę išmaniųjų telefonų subtilybes.

Dėmesio koncentravimo sunkumai ir miego sutrikimai

Vaikų gydytojai susiduria su drastiškomis tokio perdėto susižavėjimo naujausiomis technologijomis pasekmėmis. „Motorinis nerimas, pasireiškiantis nesugebėjimu nustygti vietoje, dėmesio koncentravimo problemos, miego sutrikimai – tai klasikiniai simptomai, prie kurių nemažai prisideda netinkami informacinių technologijų vartojimo įpročiai“, – sako Christianas Fricke iš Wernerio Otto instituto socialinės pediatrijos centro Hamburge (Vokietija). Specialistas netgi įspėja apie priklausomybės nuo informacinių technologijų grėsmę.

Vis dėlto kada gi informacinių technologijų vartojimas tampa žalingas vaikui? Inicijuotas ne vienas projektas, aiškinantis apie informacinių technologijų įtaką vaikams ir paaugliams, jų tėvams dalijami patarimai šia tema. Vokietijoje įgyvendintas projektas „Schau hin!“ pataria dvejų metukų neturinčių mažylių išvis nesodinti priešais ekraną. Ikimokyklinio amžiaus vaikai prie televizoriaus, kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrano turėtų praleisti ne ilgiau kaip pusę valandos. Dešimtmečiams šis laikas pratęsiamas iki vienos valandos, o vienuolikmečiams ir vyresniems – iki 75 minučių per dieną.

„Tokie bendri apribojimai informacinių technologijų pedagogikoje labai ginčytini. Viena vertus, vaikai labai skiriasi, kita vertus, skiriasi informacinės technologijos, – sako Vokietijos nacionalinės informacinių technologijų pedagogikos ir komunikacijos kultūros draugijos narys Danielis Seitzas, kuris pats kasdien dirba su vaikais, kad juos supažindintų su kompiuteriais ir kitais prietaisais. „Patys vaikai puikiai jaučia, kiek laiko praleisti prie tokių prietaisų“, – patirtimi dalijasi Seitzas ir priduria, kad vaikai nepamiršta ir kitų pomėgių. „Jie vis tiek nori palakstyti po mišką ir įmerkti pirštus į tikrus dažus“, – sako specialistas.

Prie panašių išvadų prieita ir 2010 metais atlikus nacionalinę apklausą apie vaikų naudojimąsi informacinėmis technologijomis. Nors mažieji vis dažniau ir ilgiau sėdi priešais televizorių ir kompiuterių ekranus, vaikai iki dvylikos metų prie mėgstamiausių laisvalaikio leidimo būdų ir toliau priskiria žaidimus lauke bei susitikimus su draugais.

Vaikai pirmiausia turi susipažinti su realiu gyvenimu

Tačiau Tayloras atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai pirmiausia turi sužinoti, jog tokie laiko leidimo būdai apskritai egzistuoja. Jie turi susipažinti su realiu gyvenimu: uosti, ragauti ir čiuopti. Tokių juslinių patyrimų ekranas negali pasiūlyti: „Net jei šiuo metu jau turime trimačio formato žaidimų ir filmų, iš tikrųjų tik realus gyvenimas yra trimatis, – teigia dviejų dukrų tėvas. – Naudojimąsi informacinėmis technologijomis turėtų nurungti reguliarus judėjimas, išvykos su šeima ar draugais.“

Panašaus požiūrio laikosi ir Fricke: „Iš draudimų maža naudos. Taigi derėtų plėsti ir puoselėti kitas vaiko domėjimosi sritis.“ Taip informacinių technologijų vaiko gyvenime savaime sumažėtų.

Tačiau ir patys tėvai turėtų kritiškai vertinti, kiek laiko praleidžia prie ekranų. „Jie yra pavyzdys savo vaikams. Tėvai niekada neturėtų to pamiršti“, – teigia Fricke. Tėvų užduotis – nustatyti vaikams ribas. Ekspertai pataria susitarti su vaikais ir paaugliais, kiek laiko jie praleis prie ekrano. „Kartu jie neturėtų būti pernelyg sustabarėję. Jei vaikai ilgiau pažais lietingą ar ilgai laukto kompiuterinio žaidimo pristatymo dieną, bet vėliau vėl grįš prie kitų pomėgių, nieko blogo nenutiks“, – sako Seitzas.

Įsikibti griežtų laiko apribojimų nenorėtų ir Fricke: „Ne taip svarbu, kiek laiko televizorių žiūri ar žaidžia vaikas, daug svarbiau tai, ką jis žiūri ir žaidžia.“ Pasak vaikų gydytojo, jei televizijos laida skirta vaikiškai auditorijai, nieko blogo, jei ji truks 45, o ne 30 minučių. „Tačiau jei rodomas smurtas, žala padaroma labai greit“, – sako Fricke. Tai gali iššaukti baimes ir miego sutrikimus – ypač jei vaikas su tokiu turiniu susiduria kasdien.

Taigi tėvai turėtų visada išlikti akyli, kai jų vaikai žiūri filmus, žaidžia kompiuterinius žaidimus ar naršo internete. Svarbiausia, –  dėl to sutaria visi specialistai, – žinoti, kokia informacija pasiekia vaikus. Ir kalbėti su jais apie tai, ką jie mato ekrane. Tai bemaž patikimiausias būdas ugdyti sveiką santykį su informacinėmis technologijomis.


DAUGIAU ŠIA TEMA

Viršsvoris – išgyvenimo ir prisitaikymo stra... Gyvenimas rūsčiai diktuoja savo gyvenimo taisykles ir dėsnius, nekreipdamas dėmesio į mūsų norus. Kartais siunčia įspėjimus, kartais užklumpa netikėta...
Vincentas Sakas – Maisto prekių parduotuvėse... Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako atsakymas į žurnalistų dažniausiai užduodamus klausimus. Penkiolika metų dieną iš dienos ...
Visos ligos nuo nervų Šitą frazę girdime labai dažnai, tačiau rimtai į ją nežiūrime, teisingai? Tačiau mūsų organizmas dirba kaip neįtikėtinai tikslus mechanizmas, ir jeigu...
16 simptomų, į kuriuos nekreipiame dėmesio, o reik... Originalas Kai kurie mūsų pojūčiai yra visai nekalti ir dažnai pasitaikantys, tačiau jeigu jie persekioja ilgą laiką, vertėtų ne numoti ranka, o pasi...
Įžymybių reklamuojamas maistas beveik visada kenks... Amerikiečių medikai atliko didelio masto reklamos tyrimą ir išsiaiškino, kad faktiškai visos įžymybės propaguoja per TV ir internete kenksmingus sveik...
Nėštumas ir mobilusis telefonas Pagal MedlinePlus ir Dailymail.co.uk parengė Salomėja Dzekunskytė Ar pašokate, kai staiga suskamba jūsų mobilusis telefonas? Naujausi tyrimai rodo, k...
Tai vienas būtiniausių produktų žmogaus organizmui... Originalas Atėjus rudeniui daugelis nori sustiprinti savo imunitetą, kad apsisaugotų nuo įvairių šaltojo sezono virusų ir bakterijų. Patarimų yra dau...
Kas nutiks, kai liausitės vartoti alkoholį​ Ar kada susimąstėte, kaip alkoholis veikia organizmą? Netgi mėnesio trukmės "pasninkas" padarys pastebimą poveikį žmogaus sveikatai. Tai patvirtina mo...
Pervargimo požymiai Mums dažnai atrodo, kad viskas gerai, kad ir toliau gyvename įprastu režimu. Tačiau pervargimas linkęs kauptis ir tai sukelia labai sunkias pasekmes o...
Kuo kenksmingos sauskelnės? Pirmosios sauskelnės, tokios, prie kokių mes dabar pripratę, Europoje pradėtos naudoti prieš 35 metus, o pas mus gerokai vėliau. Tai kas gi pirmas su...
Penki maisto produktai, kurie yra dešimteriopai ge... Gražina Vasiliauskienė | Alfa.lt Rūpintis sveika mityba tampa madinga, tačiau kai kur žmonės jau akivaizdžiai perlenkia lazdą. Atsisako sviesto, nes ...
Kaip stresas atsiliepia moters sveikatai ir išvaiz... Streso poveikis moters psichinei ir emocinei sveikatai gali būti kur kas rimtesnis, nei priimta manyti. Nors hormonai ir smegenys šiek tiek apsaugo nu...
Ko neverta daryti iškart po valgio Sotūs pietūs ar paskubomis suvalgyti užkandžiai praktiškai vienodai atsiliepia virškinimo būklei. Organizmas paleidžia maisto perdirbimo mechanizmą, a...
Skauda nugarą? Kalta gali būti nepatogi darbo viet... sveikatine.lt Biuras – namai, valandos žiūrėjimo į kompiuterio ekraną ir mobiliuosius įtaisus. Vis daugiau laiko praleidžiame sėdėdami vietoje, dirba...
Ricinos aliejus – paprasta pagalba nuo daugelio bė... Ricinos aliejus išgaunamas iš paprastojo ricinmedžio (Ricinus communis L.), kuris kilęs iš Afrikos tropikų, yra vienmetis gražus augalas. Vasarą ir Li...
Maistas, kurio net bakterijos nevalgo Pastaruoju metu Europos kapinėse iškilo reali problema - lavonai nesuyra per tą laiką, per kurį suirdavo anksčiau. Pagal visas taisykles į seną kapą j...
Šiais mitais apie peršalimą daugelis tiki visai be... Originalas Peršalimas – reiškinys paslaptingas. Kartais jo sulaukiame visai netikėtai – kai atrodo, kad organizmas visiškai sveikas ir atsparus bet k...
Įtraukite į šeimos mitybą šiuos geruosius riebalus... Originalas Suprastėjo atmintis, sunku susikaupti, kamuoja bloga nuotaika ar širdies ritmo sutrikimai? Tokia savijauta gali įspėti apie vaikų ir suaug...
Kaip teisingai malšinti troškulį Vasara, kaitra, troškulys. Žmogaus organizmas praranda skysčius, prasideda dehidracija. Praradęs vos 5% vandens, organizmas sulėtina smegenų darbą, pr...
Skaitmeninės silpnaprotystės virusas Šiandien visas pasaulis kraustosi iš proto dėl gadžetų: išmanieji telefonai, planšetės, kita panaši technika. Drauge su ja pasaulyje plinta skaitmenin...
7 mitai apie sveikatą, kuriuos paneigė šiuolaikini... Originalas Ne taip paprasta moksliniais faktais išstumti pseudomokslinius mitus. Mums sakoma, kad reikia per dieną nueiti 10 tūkst. žingsnių, valgyti...
10 nuostabių dalykų, kurie nutinka išgėrus kavos... Originalas Tikriausiai daugelis neįsivaizduojate ryto be aromatingo kavos puodelio. Neišgėrę kavos pradedame jaustis nekaip, o dienos metu darbe suma...
Sveikų kojų skausmas ar pasislėpusi venų varikozė?... Kiekvieną kartą, kai skubiu žingsniu bėgame į susirinkimą, iki paryčių šokame pagal linksmiausias dainas ir puikuojamės naujais bateliais Niujorko dan...
Mes prarandame jėgas, kai… Mes prarandame jėgas, kai: - sakome "taip", kai norisi sakyti "ne". - šypsomės, ai norisi verkti. - nepailsime. - įkalbinėjame save pakentėti dar ...
Vaikų priešiškumas daržovėms: kas kaltas – evoliuc... Originalas Šiandien sveika gyvensena ir mityba yra vienas iš kasdienio gyvenimo prioritetų, tačiau naudingų vaisių ir daržovių įtraukimas į mitybos r...