Vaikams kenkiantys tėvų lūkesčiai

Vaikams kenkiantys tėvų lūkesčiai

Visi mes kažko tikimės iš savo vaikų, tačiau tie lūkesčiai neretai padaro daugiau žalos, nei naudos. Ko gi nevertėtų tikėtis iš vaiko?

Nesitikėkite, kad jūsų vaikai visą laiką bus geri



Beprasmiška šito tikėtis. Niekas negali būti geras pastoviai. Sunkios dienos ateina kiekvienam. Visi mes kartais nedarome to, ką turėtume padaryti. Ir bet kuriam žmogui pasitaiko dienų, kai viskas klostosi ne taip.

Laukdami iš vaikų, kad jie bus geri, jūs trukdote suprasti, ko jiems iš tikrųjų reikia ir kokie jie turi būti iš tikrųjų.

Išeitis: leiskite vaikui suprasti, ką konkrečiai reiškia tasai jūsų „būti geram“. Pavyzdžiui: „Norėčiau, kad pasidalintum savo žaislais su sesute“. Vietoje to, kad sakytumėte „Šaunuolis, geras berniukas“, sakykite „Ačiū, kad paskaitei knygelę broliukui“ arba „Ačiū, kad susitvarkei žaislus“.

Niekas nepajėgus pastoviai elgtis gerai, taip kad leiskite vaikams kartais suklysti. Nekreipkite didelio dėmesio į smulkias išdaigas, kai jos nekenkia nei vaikui, nei aplinkiniams – šitaip sukursite sveikesnę atmosferą šeimoje.

Nesitikėkite, kad vaikai elgsis brandžiau negu leidžia amžius

Vaikai – tai ištisas pasaulis. Šiandien jie elgiasi kaip angeliukai, o po minutės prives jus iki pasiutimo. Tai jie smalsūs, tai tylūs ir ramūs, tai neklaužados. Tai visiškai normalu jų amžiuje. Vaikams reikia tyrinėti pasaulį, eksperimentuoti, kvailioti. Netrukdykite jiems.

Išeitis: vaikai turi likti vaikais, atminkite tai. Būkite atidūs tiems vaikams, kurie elgiasi ne pagal savo amžių. Jei vaikas elgiasi brandžiau, tai dar nereiškia, kad jis labiau suaugęs.

Nesitikėkite, kad jūsų vaikai bus panašūs į kitus vaikus

Jei pastebėjote, kad jūsų sūnus labiau tiesmukas, o dukra santūresnė už kitus vaikus ar kad jūsų dukra pati didžiausia/mažiausia mergaitė klasėje – nieko baisaus. Sąmoningai ar nesąmoningai mes visi lyginame savo vaikus su kitais. Tačiau tokie palyginimai, ištarti garsiai, daro didelę žalą ir jūsų santykiams ir patiems vaikams.

Įrodyta: jeigu lyginate vyresnius vaikus su jaunesniais, aukštindami vienus ir kritikuodami kitus, tasai vaikas, kurį kritikuojate, patiria psichologinę traumą. Kai lyginame savus vaikus su kitais ir palyginimas ne saviškių naudai, šitaip mes siunčiame vaikui signalą, kad jis nepakankamai geras. Mes tarsi sakome, kad jis turi stengtis tapti kažkuo kitu, ne savimi pačiu.

Ir priešingai, jei palyginimas mūsiškių vaikų naudai, mes mokome juos būti geresniais už kitus, vietoje to, kad išmokytume tapti geresne savęs pačių versija. Kai jūsų sūnus, ne ypatingai stengdamasis, pasiekia vidutinišką rezultatą ir jūs priimate jį tiesiog dėl to, kad tai yra vidutinis jo bendraamžių lygis, jūs tuo pačiu siunčiate jam signalą, kad dėti minimalias pastangas yra visiškai normalu.

Išeitis: paaiškinkite vaikui, ko iš jo tikitės, kad jis stengtųsi iš visų jėgų, tačiau nesitikėkite, kad iššoks aukščiau galvos.

Sutelkite dėmesį į stipriąsias ir silpnąsias vaiko puses ir nekreipkite dėmesio ir jo draugų sėkmę ar nesėkmes.

Pateikite vaikui realistiškus lūkesčius.

Nesitikėkite, kad jūsų vaikai atitiks svetimus lūkesčius

Ar pastebėjote, kad skirtingai reaguojate į savo vaiko elgesį, priklausomai nuo to, ar esate vieni šeimoje, ar kompanijoje?

Daugelį mūsų tėviškų įpročių diktuoja aplinkos įtaka. Mes galime nepritarti kai kurioms socialinėms ar netgi šeimos normoms, ir vis dėlto stengiamės įpiršti jas savo vaikams – sąmoningai arba nesąmoningai.

Išeitis: patikėkite tuo, kad esate pakankamai geri tėvai ir būkite pasirengę ginti savo pačių pasirinktą vaikų auklėjimo būdą. Atminkite, kad jūsų vaikai visko mokosi, žiūrėdami į jus. Kai ginate savo įsitikinimus, šitaip mokote vaikus, kad ir jų įsitikinimai reikšmingi bei vertingi.

Pripažinkite, kad jūsų vaikas yra individualybė ir turi savo teises.

Suformuluokite nuosavus auklėjimo prioritetus bei vertybes ir jų laikykitės.

Nesitikėkite, kad jūsų vaikai skirsis nuo jūsų

Vaikai, ypač maži – savo tėvų tęsinys.

Jeigu vaikai šeimoje mato, kad tėvai taupūs, didelė tikimybė, kad ir jie užaugs taupiais. Jeigu tėvai visur įžvelgia vien negatyvą, vaikams irgi formuojasi pesimistiškas požiūris į pasaulį. Jeigu vaikai girdi, kad tėvai rėkia, kai pyksta, jie nutars, kad riksmai – visiškai priimtinas būdas reikšti emocijas.

Išeitis: nenurodinėkite vaikui kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, o parodykite savo pavyzdžiu. Džeimsas Boldvinas kartą pasakė: „Vaikai neklauso suaugusių, bet užtat puikiausiai juos mėgdžioja“.

Pagal