Vaikas serga? Kaip greičiau pasveikti?

Originalas

Ligų etapas. Ką čia bepridursi. Ligų pasitaiko ir rūšių įvairių ir sunkumo visokio. O ir sirgimo dažnumas kiekvieno vaiko skirtingas. Tikime, yra ir tokių, kurie neserga visai, bet dauguma, greičiausiai vienaip ar kitaip, rečiau ar dažniau kokį virusą ar bacilą pasigauna, o jei nieko nepasigauna, tai peršąla, susižeidžia ar dar kažką, dėl ko tenka pasilikti namie, pasidaro.

Šį kartą neanalizuosime nei kaip nuo ligų apsisaugoti, nei kaip nuo jų gydytis (medicinine prasme). Šį kartą mus domina ką ir kaip daryti, kad vaikas pats užsinorėtų ir nuspręstų pasveikti. Na taip, teoriškai pasveikti nori visi…, bet ką daryti, kad tas noras pasveikti būtų iš sielos gelmių, iš kiekvienos kūno ląstelės kylantis?

Prieš pradedant dėstyti, kaip priversti vaiką užsinorėti pasveikti, kai ką susitarkim, OK?

1. Šis parašymas neturi nieko bendro su medicininiu vaiko gydymu. Gydykit taip, kaip norite, manote esant tinkama, kaip gydytojas paskyrė ar močiutė patarė. Mes nei prie ko.

2. Čia siūlomos idėjos yra kažkiek panašios į placebą. Placebas – kai ligoniui duodami netikri vaistai, o jis tiki, kad duodami super vaistai ir pasveiksta vien nuo savo tikėjimo, kad vaistai padeda, t.y. todėl, kad įtiki, jog sveiksta. Panašiai yra ir su pateikiamu metodu. Vaikas iš visos širdies užsinori pasveikti, o jau kai noras toookio didumo tai tik viens du ryt ir sveikas.

3. Taikyti čia pateiktas idėjas nereiškia sergantį vaiką skriausti ir engti

Kaip atrodo standartinė standartinio standartiškai sergančio vaiko padėtis?

– Guli ligonis ant sofos prie TV, šalia įsitaiso mama, laiko arbatos puodelį, glosto. Ligonio žandas kaip žiurkėniuko kuo pilniausiai prigrūstas šokolado, šokoladinių sūrelių, saldainių, bandelių ar kitokių gėrybių. Nenori ligoniukas „normalaus“ maisto, na nieko, juk saldžią varškytę ar jogurtėlį suvalgė, sausainį prie arbatos krimstelėjo – nekankinkim, lai sveiksta.

– Grįžta iš darbo tėtis, linksmina, šoka, ploja, stalo žaidimus žaidžia, knygas skaito, picą užsako ar burgerių parveža…

– Į svečius užsuka močiutė. Va čia tai prasideda

Ant blakstienų stovi, šaukšteliu maitina, pagalves purena, masažuoja, vėdina, būtinai kokį naują žaislą atneša, žinoma, jos maišelis kuo pilniausias įvairiausių (dažniausiai pačių blogiausių sveikatos prasme) saldumynų / skanumynų. Maža to, močiutė vaiko gaili: „vargšelis, toks baltutėlis, silpnutėlis, toks nusilpęs, ajajaj kaip sergi“… Su močiutėm pasaka be galo.

– Kad ligoniukui nebūtų liūdna ar nuobodu, geri tėveliai kartu žaidžia žaidimus, stato pilis, leidžia žiūrėti daug TV, žaisti kompiuteriu net jei ne savaitgalis. Juk vaikai jei temperatūra nesiekia 39  būna gana aktyvūs, o dažnai ir padūkę bei sugeba sienom lipti.

– Pradėjęs sveikti ligoniukas, privalo prasiblaškyti (jau lyg neserga, bet dar neina į darželį / mokyklą): eina į kiną, gali eiti į kiemą, aplanko kokį muziejų, dienos metu su mama važiuoja į miestą, geria kakavą su pyragaičiu senamiesčio kavinukėje, užsuka į prekybos centrą ir jam ten būna nupirktas dar koks nors žaislas..na, kad linksmiau būtų.

Ir šį gerų tėvų rūpesčio ligoniu sąrašą galima tęsti ilgai.

Bet jei geriau pagalvojus, jei ne vaikas, o suaugęs būtų štai tokioje ligonio pozicijoje. Ar sveiktų? Bent jau aš tai ne

Visai apsimoka sirgti. Jau gal ir pasveikai, o po savaitės gali ir vėl porą savaičių pasirgti. Ką vaikas sirgdamas praranda? Pamokas? Ar tikrai jam tai yra toks didelis praradimas, kad motyvuotų sveikti?

Tam, kad vaikas užsinorėtų pasveikti, o pasveikęs nenorėtų susirgti, visų pirma sirgti turi būti nenaudinga ir nemalonu. Kaip taikliai pernai grįžęs iš gydytojos pasakė mūsų vaikas: „Nesąmonė! Jeigu taip, tai sirgti neapsimoka“. Esame labai dėkingi savo gydytojai (kuri dirba eilinėje valstybinėje poliklinikoje), kuri kartu su receptu griežtu veidu ir tonu pasakė:

– Kai sergi negalima jokių saldumynų, t.y. nieko, kame yra cukraus, jokių pieno produktų, jokių baltų miltų ir bananų. Taip pat, galvai būtina ilsėtis ir TV arba kompiuteriniai žaidimai ne ilgiau kaip 1 val. per dieną. Būtina daug gulėti, o jei negulėti, tai ramiai būti, nedūkti.

Iš tikro ir iki šio gydytojos pasisakymo mūsų namuose panaši tvarka būdavo, bet dėl tokios tvarkos tekdavo kariauti su visais: vaiku, močiutėmis ir net savimi. O gydytojos žodis rimtas. Reikia klausyti.

Savotiškai gal ir gaila vaiko, bet kita vertus juk reikalinga ne trumpalaikė laimės akimirka, o trokštantis būti sveikas vaikas. Taigi jei vaikas pradeda sirgti:

1. Gula į lovą be TV ir kompiuterio ir sveiksta.

2. Gali žaisti ramius žaidimus, skaityti knygas, piešti, kažką dėlioti.

3. Jei jau valgo, tai tinkamą maistą, jokių saldumynų, miltų. Žinodamas, kad tai, ką labiausiai mėgsta gaus tik pasveikęs, vaikas užsinorės pasveikti, nuspręs nedelsiant pasveikti. Bet yra ir mokslinis paaiškinimas kodėl sergant būtent šie produktai neleidžia pasveikti.

4. Kol dar nepasveiko tiek, kad galėtų eiti į darželį / mokyklą – jokių pramogų ar atrakcijų. Galima ramiu žingsneliu pasivaikščioti.

5. Ir jau tikrai naujų žaislų pirkimas turėtų būti niekaip nesusijęs su ligomis.

Iki šiol kalbėjome apie situaciją, kai vaikas suserga. Bet derėtų apkalbėti ir situaciją, kai vaikui įkalbama, kad jis serga.

Pas mus kartais pasitaiko, kad grįžęs iš močiutės pilietis pareiškia: „man reikia vaistų, bus bronchitas“

Nepasimetame, sakome: „OK, eik renkis pižamą, gulk į lovą, atnešiu arbatos, ieškosim vaistų“. Dažniausiai dėl galimybės susirgti bronchitu apsigalvoja dar nenuėjęs iki lovos. Ir nesuserga

Bet būna, kad vaikas serga. O ką kalba tėvai ir seneliai:

– Mažutėli, tu toks išbalęs, tau skauda, tu sergi, dabar nusilpsi…tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi,tu sergi,tu sergi,tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi,tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi,tu sergi,tu sergi,tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi, tu sergi,tu sergi, tu sergi………………. Ir vaikas patiki! Aš sergu!- Skambinam telefonu savo tėvams ar draugams, ką kalbame? „Vaikas serga, silpnas, jam bloga.“ Serga, serga, serga…. Ir vaikas patiki! Aš sergu!

Kai vaikui nepavyksta kažko padaryti, pvz., sagų užsegti, pilies pastatyti, nupiešti, užtrauktuką užsegti, uždavinį išspręsti, smuiku sugroti ar pan., mes juk neskambinam visiems telefonu ir nevaikščiojam kartodami kaip užsukti „vaikas nemoka, jam nepavyksta, jam neišeina, vaikas nemoka, jam nepavyksta, jam neišeina, vaikas nemoka, jam nepavyksta, jam neišeina, vaikas nemoka, jam nepavyksta, jam neišeina….“ Na kažkaip ieškome žodžių, aiškinam situaciją, bandom atsakyti į klausimą kodėl tam tikri dalykai ne iš karto pavyksta: reikia stengtis, treniruotis, bandyti, kartoti, repetuoti ir t.t. Tikrai pavyks, tu gabus, tu gali, tu drąsuolis, gudruolis, stipruolis. O jau kai tas gudruolis suserga tai lakstom po namus ir šaukiam „tu sergi, tu sergi“ visiškai pamiršę apie motyvavimą ir žodžių bei minties galią.

Vaikas ne serga, o sveiksta. SVEIKSTA!!! Frazę „Tu sergi“ labai nesunku pakeisti fraze „tu sveiksti“. Ir tai yra didžiulis dalykas, esminis kosmosinio didumo skirtumas. Esminis skirtumas kokia užduotis duodama galvai ir kūnui sirgti ar sveikti. Na ir + tas aukščiau pateiktas sąrašas kodėl sirgti neapsimoka.

Kai galvoje skamba „sveiksti“, o sirgti yra iš tikro nemalonu (temperatūrą vaikai perneša gana gerai, o truputį nemalonią savijautą atperka lepinimai, žaidimai, TV ir saldumynai), tuomet vaikas ir priima sprendimą pasveikti ir nebesusirgti. Kai toks sprendimas priimtas iš pačios sielos gelmių, niekas jo nepalauš, nenulauš ir neįveiks.


DAUGIAU ŠIA TEMA

Tėvo vaidmuo auklėjant sūnų Kiekvienam berniukui reikalingas vyras, kuris galėtų jam "instaliuoti" gyvenimo programą, parodytų, ką reiškia būti vyru. Tai didžiulė privilegija, su...
Kaip padėti vaikui įveikti pyktį? Originalas Vaikas su pykčiu panašiai kaip vaikas su kelnėmis, „nuimi“ pyktį / kelnes, išneši, išmeti į konteinerį, ir lieka gražus, švarus vaikas. I...
Aš pats! Originalas Ar yra nustatyta riba, kurią peržengęs jis nustoja būti mažu ir tampa savarankišku, suaugusiu? Galima išskirti keletą svarbių savarankišk...
Mama gali pasimokyti iš tėčio Priimta manyti, kad svarbiausia vaiko auklėtoja yra mama. Jeigu kas ir žino visas vaikų paslaptis, tai tik motina. Ji geriau išmano, kokių produktų re...
Vaikų skaičius ir motinos sveikata. Nuomonė Medikai tvirtina, kad norint gerai jaustis ir išsaugoti išvaizdą, moteris turi turėti ne mažiau kaip tris-keturis vaikus. Pasirodo, tokie susirgimai ...
Trumpas, bet kokybiškas buvimas su vaikais Turbūt ne itin daug yra tokių, kurie turi laiko be galo be krašto ir nori, bei gali, jį visą praleist su vaikais (su visa pagarba bei meile tiems vaik...
Gyvenimas be riksmų Blogerė ir rašytoja Kristina Antus, trijų vaikų mama vieną gražią dieną suprato, kad šaukti ant vaikų nėra jokios prasmės - jie vis tiek neklausys. Ir...
Kaip motina paverčia sūnų savo psichologiniu vyru... Kiekvienam praktikuojančiam psichologui teko susidurti su šiuo keistu ir liūdnu reiškiniu - kai mama paverčia savo sūnų "psichologiniu sutuoktiniu", a...
Vaikai ir paaugliai – kaip katės maiše Kiekviena moteris pagimdo jai visiškai nepažįstamą asmenybę, be naudojimo instrukcijos ir be kitų specifikacijų, praktiškai gauna katę maiše. Sutinkat...
Mokytojai ir dėstytojai, nuo kurių paspruks netgi ... Kurtinys. Šis dėstytojas nekalba, nepasakoja, neaptarinėja - jis transliuoja savo programą kaip radijo imtuvas. Jam visiškai neįdomu, ar mokinys supra...
Pasaka kaip bendravimo su vaikais būdas Mano svarbiausias darbas - mama. Vaikai jau paaugę - 10 metų berniukas ir 9 metų mergaitė. Kuo galiu pasigirti? Harmoningais santykiais su jais. Viska...
Kad vaikai mokėtų spręsti savo problemas Mano požiūrį į vaikų auklėjimą pakeitė vienas atradimas. Kartą mano vyras prisiminė savo vaikystę: "Kiekvieną kartą, kai paklausdavome pas tėvą, ką re...
Kaip skriaudžiame vaikus Viskas, ką darome vaikų labui, vėliau sugrįžta mums keleriopai. Jeigu vaikas auga pasitikėjimo atmosferoje - jis mokosi pasitikėti kitais. Jeigu mažyl...
Ar verta įsiklausyti į vaiko nuomonę Svarbus tėvų uždavinys - užmegzti kontaktą su vaiku. Dažnai kalbuosi su dukra, kaip sakoma, "iš dūšios": domiuosi, ar viskas jai patinka mūsų šeimoje,...
Svarbiausias vyras moters gyvenime Kaip manote, kas yra pats svarbiausias vyras moters gyvenime? Tas vyrukas, su kuriuo ji sužinojo, kas yra meilė? Ar galbūt tas, su kuriuo jo pirmą kar...
Keli žodžiai berniukų mamoms Patyrusios motinystės jausmą moterys žino, kad tai pats svarbiausias vaidmuo pasaulyje - tapti Mama. Šito neįmanoma su niekuo sulyginti. Tačiau laikas...
Dešimt lyg ir nereikšmingų, tačiau labai skaudžių ... "Suvalgyk dar porą šaukštelių šitos naudingos košytės". - atkakliai kalė mums į galvas vaikystėje. Ir mes paklusniai valgėme, net jeigu košė jau nebel...
Pavargusioms mamoms Mama veda mažą dukrą į mokyklą, laikydama ją už rankos, o galvoje nesiliauna suktis mintys apie begalę reikalų, kuriuos reikia nuveikti: užsukti į par...
Vyriškas auklėjimas tikriems vyrams Kai pasilieku kuriam laikui su savo berniukais viena - savaitei ar dviem, labai skaudžiai pajuntu, kaip berniukų auklėjimui reikalingas vyras. Esu tik...
Lygiateisių santykių drama Kodėl santykiai su vaikais, kuriuose nėra teisingos hierarchijos, tokie dramatiški ir sunkūs? Abipusės pretenzijos, kritika, susierzinimas, nuoskaudos...
Tėvai auklėja vaiką taip pat, kaip patys buvo aukl... Visiems norisi būti gerais tėvais, jei ne pačiais geriausiais. O kai kuriems idealių tėvų statusas tampa svarbiausiu gyvenime. Bet juk tai visiškai sk...
Vartotojiška visuomenė mus sugadino Mano požiūriu, sąmoningai ar ne armija marketologų, reklamos specialistų tikslingai naikina mus kaip tautą, kuri orientuojasi į dvasines vertybes. Par...
Dėkingumo ugdymas Dėkingumas - vienas iš bazinių žmogiškumo bruožų. Kaip užauginti dėkingą vaiką mūsų materialistiniame pasaulyje? Paprastų raginimų būti mandagiam nepa...
Esi bloga mama, jeigu… Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apseisime be ilgų įžangų. Taigi, tu es...
Mama, nerėk! Reikia pripažinti, kad riksmai - tai žmogaus bejėgiškumas, nesugebėjimas susidoroti su problema ramiai ir pasitikinčiai, o kartais baimė prarasti situ...