Vaiko raida

Originalas

1. Kas labiausiai nulemia vaiko asmenybės charakterio bruožų formavimą?

Vaikystėje susiformuoja beveik visi pagrindiniai žmogaus asmenybės bruožai ir charakterio savybės, išskyrus tuos, kurie atsiranda tik tam tikrame amžiuje palaipsniui įgyjant gyvenimo patirtį. Yra pagrindo manyti, kad vaiko asmenybė pradeda formuotis jau nuo pačių pirmųjų gyvenimo metų, tik iki tam tikro laiko nepastebimai. Tėvai yra pirmieji mažylio auklėtojai ir mokytojai, todėl jų vaidmuo neabejotinai yra svarbiausias. Bendraudamas su tėvais bei neišvengiamai sekdamas jų pavyzdžiu mažylis mokosi pažinti aplinką, kaupia patirtį bei įsisavina elgesio normas.

2. Kaip abiejų tėvų meilė, šiluma ir rūpestis padeda formuotis vaiko charakteriui

Jeigu šeimoje dominuoja meilė, gerumas, savitarpio supratimas, rūpestis, mažylis bus imlesnis auklėjimo poveikiui, ramesnis, emociškai stabilesnis, jausis saugus. Nuo vaiko neįmanoma nuslėpti nė menkiausio tėvų nuotaikos pokyčio. Priklausomai nuo to, kokius mato tėvus: nuoširdžius, švelnius, rūpestingus ar viskuo nepatenkintus, niūrius, pavydžius, vaiko charakteryje ilgainiui dažnai išryškėja tie patys bruožai.

3. Kurio iš tėvų – motinos ar tėvo įtaka vaiko raidai yra didesnė?

Tik užsimezgus vaiko gyvybei bei pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mamos vaidmuo yra kaip ir svarbesnis: ji išnešioja kūdikį, pagimdo, maitina savo pienu –  pagrindiniai priežiūros rūpesčiai kaip bebūtų dažniausiai gula ant jos pečių. Kūdikis jaučia absoliučią fizinę priklausomybę nuo mamos maždaug iki pusės metų. Bet ilgainiui tampa labai svarbus tėvo vaidmuo. Be abejo, tėtis savo meile ir rūpestingumu apsupdamas savo vaiko mamą įtakoja jos nuotaiką ir šeimyninę atmosfera, kas teigiamai veikia ir kūdikio emocinę būseną. Mama perteikia kūdikiui pasitikėjimą supančiu pasauliu, o tėtis – sąryšį su juo. Mamos meilė yra besąlyginė, ji padeda suformuoti vaiko pasitikėjimą savimi. Tėvo meilė remiasi šiek tiek kitais principais: motyvuoja vaiką veikti, siekti, nugalėti. Kaip žmogaus gyvenimo kokybė yra geresnė turint abi rankas, o ne tik vieną, taip neabejotinai vaiko raidai yra vienodai svarbūs abu tėvai.

4. Ar vaiko prieraišumas prie tėvo formuojasi tuo pačiu principu kaip ir prie mamos?

Pirmesnis atsiranda ypatingas psichologinis prieraišumas prie mamos. Mažylis mamą suvokia kaip dalį savęs. Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda prisirišti prie kitų šeimos narių, bet mama lieka svarbiausias prieraišumo objektas. Tėvas yra mylimas ne dėl jo tėvystės, o dėl jo santykių su vaiku. Dažniausiai tėtis grįžta iš darbo ir pradeda žaisti su mažyliu, todėl mažylis jį mato kaip draugą. Būtina žinoti, kad paprastai vaikai prisiriša labiau prie to iš gimdytojų, kuris geriausiai jaučia bei geba atsiliepti į jų poreikius ir signalus (verksmą, juoką).

5. Ar teisinga nuomonė, kad mergaitei labiau reikalinga mama, o berniukui – tėtis?

Neabejojama, kad be tėviško pavyzdžio neįmanomas tinkamas berniukų auklėjimas, jų kaip būsimųjų vyrų ugdymas. Bet berniukui reikia ne vien tik vyriškų įgūdžių. Reikia išmokti mylėti bei priimti meilę, užjausti, džiaugtis, džiuginti kitus, matyti grožį, atleisti, rūpintis – tai atrodo „moteriški“ įgūdžiai, bet be jų žmogus nesugebės užmegzti pilnaverčių santykių. Lygiai taip pat mergaitei reikalingas mamos meilės, švelnumo, empatijos, moteriškumo, šeimininkavimo pavyzdys. Iš tėčio jai svarbu gauti rūpinimąsį, palaikymą, pagyrimą, pagarbą – be to ji būdama suaugusi nepasitikės savimi bei vyrais. Abiejų lyčių atžaloms dėl harmoningo psichoemocinio bei socialinio vystymosi vienodai reikalingi abu tėvai.

6. Fiziologiškai, gimęs vaikutis būna labiausiai prisirišęs prie mamos. Koks tinkamiausias laikas vaikutį „perduoti“ tėčiui?

Bet kokio amžiaus vaikui reikalingas mylinčio tėčio artumas.

Dabar gana dažnai mažylis gimsta dalyvaujant tėčiui. Nuo pat pirmų gyvenimo dienų tėtis gali ir turėtų padėti rūpintis mažyliu. Jis geba daug ką, ko mama po gimdymo kartais negali ar neturi laiko: žaisti su mažyliu, maudyti, ilgai nešioti. Toks rūpestingumas gerina šeimos atmosferą, kuri neretai po vaiko gimimo būna įtempta.

7. Kaip skiriasi vaikas užaugęs tik su mama ir vaikas, užaugęs tik su tėčiu?

Tai, kokie apskritai būna vaikai užaugę be kurio nors iš tėvų, priklauso nuo daugelio dalykų: kokio amžiaus vaikas liko be vieno iš tėvų, nuo auginusio tėvo charakterio bei elgesio, nuo paties vaiko įgimtų savybių bei lyties, nuo kitų asmenų, sutiktų jo gyvenime, įtakos.

Pilnoje šeimoje vaikas turi du pavyzdžius palyginimui – moters (mamos)  ir vyro (tėčio). Vaikas nesąmoningai susitapatina su savo lyties gimdytoju, o antrąjį suvokia kaip priešingą sau pavyzdį. Nesant vieno jų, gali nesusiformuoti būdingos vyrui ar moteriai savybės.

Šiuolaikinių tyrimų išvados parodo, kad tėčio (arba tiesiog vyro) nebuvimas šeimoje gali rimtai sutrikdyti psichologinę bei socialinę vaiko raidą. Galimi intelekto sričių vystymosi sutrikimai, apsunkinti lyčių suvokimas (identifikavimas) bei bendravimas su priešingos lyties asmenimis. Įrodyta, kad dauguma netradicinės seksualinės orientacijos asmenų augo nepilnoje šeimoje.

Pvz. berniukas, užaugęs tik su mama, gali tapti neryžtingas, nepasitikintis, nerimastingas. Jei augino tik tėvas, berniukui gali būti būdinga emocinis uždarumas, negebėjimas mylėti, nejautrumas.

Didelė  tikimybė, kad vaikams iš nepilnų šeimų bus sunku sukurti darnią šeimą arba vėliau nepatirti skyrybų.

8. Kaip paveikiamas vaikas, jei po trijų mėnesių mama išeina į darbą ir jį palieka su tėvu?

Trijų mėnesių mažylis aktyviai domisi aplinka ir pradeda atpažinti savus bei skirti svetimus veidus. Jeigu iki tol tėtis artimai, šiltai bendravo su vaiku, ypatingų problemų neturėtų kilti.

9. Kaip turėtų elgtis mama ir kaip tėtis, kai jų vaikas patiria Edipo kompleksą?

Edipo kompleksas pasireiškia vaikams nuo 3 iki 5 metų. Berniukas jaučia nesąmoningą seksualinę trauką mamai, o tėvui pavydi mamos ir jaučia priešiškumą. Tėvai turi suprasti, kad tai viena svarbiausių vaiko asmenybės formavimosi krizių. Tiek mama, tiek tėtis turi kantriai paaiškinti vaikui, kad mama yra tėčio žmona, o kai sūnus užaugs, jis irgi susiras žmoną. Vaikui matant tėvams derėtų elgtis santūriau vienam su kitu, kad netraumuotų mažojo. Tikslinga sukurti tam tikrą distanciją tarp savęs ir vaiko, kuri reikštų ne jo jausmų atstūmimą, bet švelnią įtaigą, jog suaugusiųjų santykiai – tai jų „laukas“, kuris bus jam prieinamas kuomet užaugs. Abiem tėvams svarbu rodyti meilę ir supratimą mažajam. Esant palankiai situacijai iki 5-6 metų vaikui paprastai pavyksta susitapatinti su savo lyties gimdytoju.

10. Sakoma, kad nuo gimimo iki 2 metų formuojasi vaiko prieraišumas prie žmonių. Kas nutinka su vaiku, jei tokio žmogaus prie jo nėra?

Vaikai negali pilnaverčiai vystytis be prierašumo prie suaugusių, nes nuo to priklauso jų tolesnis pasitikėjimas, santykiai su žmonėmis bei noras tyrinėti pasaulį. Jie jausis tiesiog nesaugūs, o suaugę gali nesugėbėti prisirišti.

11. Ar mama gali atstoti tėtį, jei jo vaiko gyvenime nėra? Ir atvirkščiai?

Nors pastaruoju metu auga abiejų lyčių tėvų gebėjimai atlikti savo ir partnerio funkcijas auginant vaiką, tačiau vis tik pilnaverčiai atstoti vaikui vieną tėvų niekas negali. Mama neturi stengtis pakeisti vaikui tėvo. Tą gali padaryti senelis, dėdė, bet ne mama. Tėtis, bandantis pakeisti mamą, gali netapti vaikui vyriškumo pavyzdžiu. Bet yra pakankamai atvejų, kai nepilnoje šeimoje susiklosčius palankiai atmosferai nėra kliūčių sveikai asmenybei susiformuoti.

12. Kokias pagrindines funkcijas vaiko gyvenime atlieka tėvas ir kokias mama?

Mama sukuria jaukų saugų pasaulį, kur atspėjami ir įvykdomi mažylio norai, padedama ir nieko nereikalaujama. Tėvas pateikia savąjį pasaulį, kur kiekvienas atsakingas už save, kur yra nežinia, rizika ir sėkmė, o meilė skiriasi nuo mamos meilės. Mamos daug dažniau naudoja žaislus bendraudamos su mažyliais, o tėvai dažniausiai tam pasitelkia savo kūną: rankos virsta „skersiniu“, keliai – „arkliuku“. Tėvas duoda vaikui kur kas daugiau erdvės judėjime ir neskuba, kaip mama vaikui susidūrus su netikėtumu, būti šalia kad apgintų. Bet būtent mama formuoja vaiko bendravimo įgūdžius bei gebėjimą suprasti kitų jausmus.

13. Ar fizinis tėvo artumas yra svarbus vaikui ir kuo jis skiriasi nuo motinos?

Tėvas vaikui asocijuojasi su tvirtumu, stabilumu, disciplina, tvarka, kaip mama – su švelnumu, rūpestingumu, šiluma, besąlygiška meile. Abu gimdytojai drauge suformuoja vaikui pasaulio pilnatvės, užbaigtumo įvaizdį. Tėvas ne tik gimdytojas, bet ir vyro pavyzdys. Mažyliui labai svarbus tėvo artumas, nes tarp jo ir tėvo yra savotiška distancija, kuri atėjus laikui leis atžalai atsiskirti nuo tėvų ir pradėti gyventi savarankiškai. Jis turi jausti ne tik mamos švelnias glostančias rankas, bet ir tėčio  – tvirtas, patikimas, mylinčias, kaip ir mamos, bet nukreipiančias į tikslą. Tėčio meilė rodo vaikams pavyzdį, kaip vyras gali mylėti moterį, vaikus bei aplinkinius.

14. Kokiomis savybėmis pasižymi vaikas, turintis stiprų ryšį su savo tėčiu?

Vaikai, turintys stiprų ryšį su tėčiu, jaučia emocinę bei psichologinę gerovę.

Mergaitė žino savo vertę, pasitiki savimi ir kitais, geba priimti stipriosios lyties rūpestingumą. Tėvas yra pirmasis jos gyvenime vyro pavyzdys. Suaugusi ji sąmoningai arba ne, ieškos panašaus į jos tėvą vaikiną. Kuo glaudesnis ryšys su tėvu, tuo mergaitė geriau suvoks save kaip „moterį“.

Berniukas mato tėvo pavyzdį, koks turi būti vyras ir tuo pačiu įgauna vyriškas savybes. Per tėvo santykį su mama jis formuoja suvokimą, kaip reikia elgtis su moterimi. Jis turi sveiką savigarbą, geba siekti tikslų, gerai elgiasi su kitais bei lengviau adaptuojasi įvairiose situacijose.

15. Kaip vaiką paveikia faktas, kai po skyrybų tėčio vietą šeimoje užima kitas vyras?

Vaikui, ypač jautriam, patėvio atsiradimas šeimoje gali būti labai traumuojantis. Jis jaučia, kad mama laiminga ir myli „kitą“, „svetimą“, nors neseniai jos meilė ir ji pati priklausė tik jam. Vaikas jaučiasi išduotas, mano, kad išduotas ir jo tikras tėvas. Jis pavydi mamos. Dažnai pradeda kovoti su nauju mamos vyru: neklauso, priešgyniauja. Jo agresyvumas slepia baimę būti nereikalingam, paliktam. Vaikas gali neapkęsti patėvio, jei mano, kad jis kaltas dėl tėvų skyrybų ar patėvis turi nepatrauklių savybių, apsunkinančių bendravimą. Jei naujas vyras pasirodo kantrus, supratingas ir šiltas, ilgainiui baimė ir sumaištis užleidžia vietą simpatijai, pasitikėjimui ir tolimesnei draugystei.

16. Kaip paveikiamas vaikas, jei jis tėtį turi, tačiau jis neprisideda prie mažylio auklėjimo ir bendro laisvalaikio leidimo?

Pasitaiko tėvų, kurie emocionaliai bei fiziškai neprieinami vaikui. Iš pradžių vaikas ilgisi tėvo dėmesio ir liūdi. Jam augant dingsta pasitikėjimas tėvu, kyla pyktis ir nusivylimas.

17. Ar tėčio nebuvimas gali turėti įtakos berniuko vyriškumo formavimuisi, jo bendravimui su merginomis ir požiūriui į šeimą?

Be abejo gali. Berniukui, augusiam be tėvo, nesusiformuoja pilnavertis vyriško elgesio modelis. Jo elgesys tampa artimesnis moteriškam, arba, priešingai, susiformuoja perdėtai vyriškas modelis: šiurkštus, agresyvus, žiaurus. Ateityje tai apsunkina šeimos sukūrimą bei santykius su savo vaikais. Tokie berniukai turi mažiau pasitikėjimo savimi, sunkiau susitvardo, mažiau linkę siekti tikslų. Jiems sunkiau suvokti savo lyties vaidmenį, ir tai kartais gali tapti viena iš homoseksualizmo priežasčių.

18. Kokių klaidų turėtų vengti abu tėvai, norėdami užauginti brandžią asmenybę?

Svarbiausios tėvų klaidos: spaudžia, gąsdina, grasina, kai vaikas neklauso; dažnai sako vaikui „ne!“; per aštriai reaguoja į vaiko klaidas ir nesėkmes; perdėtai giria vaiką; smerkia už blogą elgesį vietoj to, kad išsiaiškintų priežastis; elgiasi dirbtinai, nenuoširdžiai, meluoja vaikui; per daug kontroliuoja, neleidžia savarankiškumo; visiškai paskiria savo gyvenimą vaikui, numoję ranka į savo poreikius; myli tik už gerą elgesį (sąlyginė meilė); per daug tikisi iš vaiko ir nesidomi jo nuomone.; šilumos, artumo trūkumas santykiuose.

Vaiko siela tarsi smuikas. Jei liesite savo vaiko siela su meile, ji atsilieps tuo pačiu.

Psichologė Svetlana Ramoškienė



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *