Vaistai nuo pavydo

Originalas

Tikriausiai nėra žmogaus, kuris nors kartą gyvenime nebūtų susidūręs su pavydu. Pavydi mums, pavydime mes patys. Pretekstu pavydui gali tapti bet kas: remontas kaimyno bute, sėkminga draugės santuoka, buvusio kurso draugo vila, pastatyta puikioje vietoje, naujos kolegės grožis, jaunystė, sveikata, turtas, net nauja suknelė. Iš kur atsiranda šis griaunantis ir visa apimantis jausmas? Keli patarimai, kaip elgtis su pavyduoliais ir kaip gydytis nuo šios ligos patiems.

Kaip rašo “Moteriškos aistros”, priežastis pavydėti atsiras visuomet, jei žmogus nuolat lygina save su kitais žmonėmis. Lyginti save su kitais mus moko nuo pat vaikystės – mokykloje ir universitete pirmūnai bei aktyvistai visuomet būdavo rodomi kaip pavyzdys, būdavo liepiama lygintis būtent su jais.

Suaugusiųjų gyvenime sėkmė darbe ir materialinė gerovė taip pat priklauso nuo to, kiek jie geresni už kitus. Dar daugiau, korporacijoms labai patogu lyginti bendradarbius: dirbk kaip tavo kolega ir tu turėsi mersedesą bei atostogas Floridoje.

Toks lyginimas pagimdo sveiką konkurenciją, kuri verčia mus sutelkti visas jėgas bei sugebėjimus ir pasiekti asmeniškai sau norimo rezultato.

Tačiau pavydas, skirtingai nei konkurencija, duoda priešingą efektą – žmogus arba keikia likimą ir nekenčia sėkmę pasiekusių žmonių, pats nesiimdamas nieko daryti, kad pakeistų savo gyvenimą, arba aktyviai trokšta atimti tai, ką turi patys laimingieji.

Deja, net toks aktyvus pavydas yra nekonstruktyvus, juk pats pavyduolis ima gyventi svetimais tikslais, stebėdamas svetimą sėkmę ir jos geisdamas. O jo paties gyvenimas slenka pro šalį. Kai lyginame save su kitais, paprastai atkreipiame dėmesį tik į patrauklią išorinę pusę.

Tarkime, moteris, pavydinti draugei grožio, nekreipia dėmesio į tai, kad draugė daug laiko skiria savo išvaizdai, lankosi sporto klube ir jau daug kartų kvietė ją kartu. O jei kas nors darbe būna paaukštintas, pirma, kas ateina į galvą kolegoms, būna nusivylimas ir pavydas: jis to nevertas, ir moka gi kai kurie prisimeilinti vadovybei! Pamirštama, kad būtent tas žmogus siūlė vadovybei įdomiausias ir perspektyviausias idėjas, o svarbiausia, įgyvendindavo jas tuomet, kai kiti rūkomajame aptarinėdavo bjaurias vadovo charakterio savybes.

Deja, iš pavydo labai sunku išsivaduoti. Jis niekad nesibaigia – kaip vanduo vandenyne. Nes visuomet, kad ir ko mes gyvenime pasiektume, visuomet bus už mus geresnių, jaunesnių, gražesnių. Todėl pirmoji sėkmingo žmogaus taisyklė: pavydėk pats sau. Tik jūs – priežastis to, kas vyksta su jumis. Lyginkite save… su savimi. Kurkite tikslus, kuriuos norite pasiekti, ir jų siekite. O paskui lyginkite: kokios sėkmės sulaukėte palyginti su praėjusiais metais? Ar esate arti savo tikslų? Pasiekėte? Puiku!

Tuomet pirmyn, konkuruokite su savimi – kurkite naujus tikslus, siekite jų, būtinai pažymėkite savo sėkmę. Beje, labai geras dalykas – pradėti „pasisekimų dienoraštį“, į kurį galima užsirašinėti visas savo pergales.

Labai dažnai pavydima, kai pats pavyduolis neturi savo gyvenime savų tikslų ir realaus plano, kaip juos pasiekti. Tuomet jo paties gyvenimas jam atrodo nuobodus ir prėskas, o kitų – visai kas kita… Štai, pavyzdžiui, kodėl jūsų draugės gyvenimas toks įdomus, nors ji jau ne pirmus metus ištekėjusi, o jūs, nors ir turėdama laimingą šeimą, kamuojatės iš nuobodulio? Nes taip paprastai nieko nebūna, nes jei pažvelgtumėte atidžiau, pamatytumėte, kad draugė – labai rūpestingas žmogus, ji visuomet ką nors prigalvoja, randa įdomių vietų, įvykių, planuoja, organizuoja, realizuoja.

Iš čia ir antroji taisyklė: pripildykite savo gyvenimą prasmės. Pagalvokite, kaip iš tikro norėtumėte gyventi, kad jaustumėtės laiminga? Kur norėtumėte nukeliauti, kuo užsiimti, ko išmokti? O toliau kurkite planus ir veikite. Kai gyvenimas įvairiapusis ir įdomus, pavydui vietos nelieka.

Sutikite, nelabai malonu bendrauti su žmonėmis, kuriems pavydite? Nes jiems bepasakojant į galvą lenda visokios bjaurios mintys: „tas tavo naujas darbas gal ir pelningas, bet vadovas veikiausiai tikras idiotas“ arba „vargu ar susidorosi su atsakomybe“, arba norisi su liūdesiu pranešti draugei, kad gražus ir turtingas jos gerbėjas veikiausiai vedęs arba žydras… Apskritai padaryti ką nors tokio, kad kompensuotumėte moralinį smūgį dėl svetimos laimės.

Žinoma, dauguma žmonių linkę minimaliai bendrauti su tais, kam pavydi. O veltui. Žinoma, jei bendrautumėte tik su nevykėliais, jų fone galima jaustis nepasiekiamu idealu. Bet, kaip žinoma, mus labai veikia aplinka, kurioje gyvename.

Sėkmė traukia sėkmę, o nesėkmė – nesėkmę. Todėl parankiau bendrauti su kuo didesniu kiekiu sėkmingų žmonių. Taigi trečioji taisyklė: džiaukitės svetima sėkme, bendraukite su sėkmingais žmonėmis. Savo pavydą panaudokite konstruktyviai. Pavyzdžiui, užuot pykę sužinokite, kaip tiems žmonėms pavyko? Ką jie darė? Galima gauti gausybę naudingos informacijos ir patarimų. O jei jais pasinaudosite, greitai patys galite tapti pavydo objektu.

Ir tuomet ims jaudinti kitas klausimas: ką daryti, jei pavydi jums?

Praktika rodo, kad su tokiais žmonėmis geriau nebendrauti. O jei neišeina, tuomet stenkitės nepasakoti apie savo sėkmę, juk žinote, kokį smūgį suduodate pavyduolio savimeilei, todėl geriau jo neprovokuokite. Deja, padėti pavyduoliui praktiškai neįmanoma.

Net jei teiksite jam naudingus patarimus, siūlysite praktinę pagalbą, sukelsite tik dar stipresnę pavydo ir neapykantos bangą. O kaip jūs pats paprastai reaguojate į svetimą sėkmę? Su mumis elgiamasi tik taip, kaip esame nusipelnę – tai paprasta tiesa.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *