Vedybos su mama

Pažiūrėkit atidžiau – ar Jūsų sutuoktinis vedė savo “motiną”? Šaunu, taip tikrai galėjo atsitikti. Ar Jūsų anyta iš tų, kurios visai nesikiša į Jūsų reikalus? O gal tokia, kuri dusina ir primeta savo valią? Galite rasti panašumų, jei ilgiau ir atidžiau žvilgtersite į save.

Pasak ekspertų, mes dažnai renkamės partnerius, kurie primena mums vieną iš priešingos lyties nei mes, tėvų. Taip mėginame išspręsti neužbaigtus vaikystės reikalus ir pagaliau gauti tai, ko trūko būnant vaikais, įskaitant auklėjimą, pritarimą bei globą.

Dauguma dėl to esame kalti, net ir nežinodami to.

Niujorko psichologė dr. Gilda Carle sako, kad tokia draugystė, kai vyrai susiranda moteris, turinčias jų mamų bruožų, ir primetančias tokius pačius reikalavimus, leidžia jiems atsigriebti už skriaudas, patirtas augant.

Rinkdamiesi partnerį, mes ieškome ko nors, kas mums pažįstama – ir tai dažnai apima blogiausias mūsų tėvų savybes. “Nelaimei, žmonės mano, kad jų partneriai gali ištaisyti tai, ko jie neturi ar neteko. Čia ir iškyla sunkumai”, sako Carle, knygos “Nesilažink dėl princo” (“Don’t Bet on the Prince”) autorė.

Taip pat, pasak Carle, kiekvienas nori būti globojamas: “kaip moterys ieško stiprių vyrų, kurie galėtų pasirūpinti ir apginti jas, taip ir vyrai ieško mamyčių, kurios darytų tą patį emocine prasme”.

Anot filosofijos daktaro Joel Block, žmonės nesuvokia to, kol dar ne vėlu, ir paprastai susiranda ką nors, kas išprovokuos svarbiausią vaikystės varomąją jėgą – neišbaigtus emocinius klausimus. “Dažnai pasitaikantis pavyzdys, kai žmogus išaugęs alkoholikų šeimoje susituokia su alkoholiku. Ironiška tai, kad sutuoktinis smarkiai negirtuokliavo jų pažinties pradžioje”, – sako Blok.

“Žinoma, paklauskite bet ko, ir jie Jums atsakys, jog labiausiai nenorėtų, kad tokios neišbaigtos vaikystės emocijos erzintų santuokoje. Bet taip ir yra, kad santuoka geriausiu atveju yra gydantys santykiai”, pastebi Blok iš Niujorko Einšteino medicinos koledžo.

Poreikis jungtis

“Mes esam bejėgiai kaip vaikai, ir santuoka natūraliai yra antras šansas išgydyti vaikystės nuoskaudas.”

Tai neišvengiamas reginys kiekvienoje santuokoje. “Tai nesąmoningas ir daugumai žmonių nesuprantamas procesas, net ir tuo atveju, kai santuoka nepasiseka.”

Taigi daug kas kartojasi: “Tiesą sakant, ilgainiui tokie vyrai, kuriuos mamos visada kontroliavo ir spaudė, susivokia ir paprastai po trijų nepasisekusių santuokų veda moteris kuo mažiau panašias į jų motinas”, sako knygos “Atvira draugystė: kaip sustiprinti atvirumą savitarpio santykiuose” (“Naked Intimacy: How to Increase True Openness in Your Relationship”) autorius.

Iš esmės dauguma porų kovoja visą vedybinį gyvenimą. Gali atrodyti, kad jie kovoja dėl visko, tačiau pagrindinė ginčų esmė ir yra šio straipsnio tema.

Psichiatras iš Toronto dr. Marion Goertz pastebi, kad kol nepažinsime savęs ir netapsime pačiais savimi, mes dar dažnai “tuoksimės su savo motina ar tėvu”. “Mes tikrai verčiau jungiamės dėl pirminių reikmių, negu brandžiai ruošiame dirvą augimui ir efektyvumui.”

Nuo to momento, kai gimstame, turime gilų poreikį sietis stipriais ryšiais su aplinkiniais – būti įvertinti, pripažinti ir mylimi, – sako Goertz. Ne visada pagrindiniai globėjai gali patenkinti šiuos mūsų poreikius. Todėl žmonės, kol gyvi, būdami nepaprastai išradingi ir pasiryžę išgyventi, įvairiausiais, palankiais ir pasmerktais žlugti, būdais ieško tokių stiprių ryšių.

Tai gerai žinoma, kad ir suaugę linkę gyventi taip, kaip išmoko ir kartoti vedybinius santykius, kokiuose jie išaugo. O jei, nepaisant gerų ketinimų ir pasižadėjimų, ir tai neguodžia, stengiasi elgtis ganėtinai skirtingai,- sako diplomuotas santuokos ir šeimos psichiatras Goertz.

Tačiau pasak dr. Pepper Schwartz, “dauguma vyrų neieško moters, kuri elgtųsi motiniškai – vien mintis apie tai jiems atrodo atstumianti ir paverčianti jį infantiliu. Tie vyrai, kurie tikisi motiniškos globos, tiesiog ieško galimybės piktnaudžiauti aptarnavimu, kurį mamos galėtų jiems suteikti.

Apskritai kalbant, žmonės susiranda meilę ir susižavėjimą to, kuriuo patys žavisi ir kuris patenkina pačias svarbiausias jų reikmes, sako priešingai paplitusiai psichologijai Schwartz, kai kurie žmonės augant pamiršta vaikystės patirtį ir tampa brandžiais suaugusiais, kurie susiranda partnerį pagal esamus poreikius ir asmenybę.

“Įsisąmonink savo vaikystės nuoskaudas, suprask, kaip jos veikia tavo santuoką ir gerbk savo partnerio vaikystės skriaudas. Supratimas – tai ir yra atsakymas”, sako Block.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *