Vidinis persekiotojas

Žmonės, kurie vaikystėje patyrė psichologinį smurtą, visą gyvenimą prievartaus save iš vidaus. Skamba grėsmingai, tačiau tai – gryniausia tiesa. Pagalvojus racionaliai, gali atrodyti, kad bet kokio smurto aukos turėtų būti priešingai – apdairesnės ir atsargesnės, aiškiai suprasti, kad daugiau nieko panašaus savo gyvenime nebenori.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Suprasti tai suprantame, o viduje, automatiškai ir nesąmoningai, darome su savimi lygiai tą patį, ką su mumis kitados darė smurtautojas.

Psichologinio smurto rūšys

Prisiminkime, kas gi yra psichologinis smurtas. Čia aš neliesiu fizinių smurto formų, kadangi, manau, ir taip aišku, jog ten, kur esama fizinių asmens ribų pažeidimų, ten visada bus ir psichologinių, kurios eina prieš fizines.

1. Ignoravimas. Bene dažniausia psichologinės prievartos prieš vaiką forma. Čia pakalbėsime apie tėvus ir vaikus, kadangi žmogaus-aukos vaidmuo formuojasi būtent vaikystėje. Suaugusiam žmogui vargu ar galima suteikti analogiškos galios traumą.

Kaip pasireiškia? Tėvai ignoruoja vaiko poreikius, jausmus, kartais netgi žodžius ir klausimus. Būdų tai padaryti daugybė. Nuo paprasto nereagavimo į vaiko signalus (nekalbadieniai) iki įvairiausių gėdinimo ir kaltinimo formų. Negeras berniukas (mergaitė). Formuojamas kaltės jausmas: „Dėl tavęs močiutė vos nenumirė!“

Rezultatas. Vaikas mokosi nedemonstruoti ir kai kuriais atvejais netgi nejausti savo poreikių, troškimų, jausmų, kad netektų pykti ant tėvų, kurie vaiką ignoruoja. Nuoskaudos ir pykčio irgi, laikui bėgant, išmoksta nejausti.

2. Manipuliavimas. Tėvai pyksta ant vaiko už kažkokius jo poreikius, troškimus, jausmus, reakcijas. Ir aiškiai tai demonstruoja. Gali nesikalbėti su vaiku, nusisukti ir nueiti šalin, nutaisyti įžeistą veido išraišką, demonstratyviai verkti.

Rezultatas. Vaiką priverčia gailėti tėvų ir tapti labiau suaugusiu negu jie tais konkrečiais momentais. Kitaip sakant, jeigu mama užpyko, reikia elgtis kitaip ir vėlgi nejausti savo poreikių, troškimų, jausmų ir emocijų.

Taip pat manipuliacijų kategorijai priskirčiau įvairius palyginimus su kitais vaikais. Čia tėvai manipuliuoja vaiko poreikiu, kad jam pritartų, lygindami su kitu vaiku, ne saviškio naudai. Vaikas verčiamas būti geresniu, greitesniu, stipresniu, dėti daugiau pastangų, tačiau šias pastangas skatina, pabrėžiu, ne paties vaiko iniciatyva, bet baimė, kad jį atstums tėvai.

3. Klaidinimas. Tėvai verčia vaiką abejoti savimi, savo realybės suvokimu.

Kaip pasireiškia? Į vaiko mintis, jausmus tėvai reaguoja tokiais signalais, kaip: „Tau pasirodė, viskas yra kitaip“. Tai verčia vaiką abejoti savo jutimo organų darbu. Pasikliaudamas tėvais, kaip autoritetais, vaikas nustoja kreipti dėmesį į save ir visame kame pasikliauna tėvų realybės suvokimu.

Rezultatas. Absoliučiai priklausomas žmogus, nesugebantis gyventi ir orientuotis savarankiškai.

4. Vaiko panaudojimas saviems tikslams. Iš principo, viskas, kas čia buvo išvardinta – irgi išnaudojimas, tačiau labai paslėptas ir nesąmoningas. Šioje kategorijoje išnaudojimas akivaizdesnis – kai naudojamas vaiko resursas, kaip kad feodalas naudodavosi valstiečių priklausomybe.

Kaip pasireiškia? Vaikas teikia tėvams psichologinį ir fizinį komfortą, atlieka darbus „už maistą“. Ir tokiuose santykiuose nėra jokių ribų ir susitarimų. Kaip tėvai nusprendė, taip ir bus. Vaikui belieka tik paklusti ir dirbti tėvų labui.

Rezultatas. Žmogui nesusiformuoja savo vertės pojūtis, jis net nesupranta, kad yra vertingas kaip žmogus. Jis įpranta prie minties, kad reikalingas kitiems tik tada, kai teikia kokią nors naudą. Jis neįsivaizduoja, kad gali būti mylimas tiesiog šiaip, dėl to, kad egzistuoja. Visą gyvenimą jis stengiasi užsidirbti meilę ir dėmesį kaip vergas.

Visa tai – svarbiausi asmenybės-aukos formavimosi variantai. Toliau jis gyvens kaip auka.

Kodėl su tuo viskas taip sudėtinga?

Esmė yra ta, kad net jeigu toks vaikas užaugo ir išsipainiojo iš šios vergijos, jame lieka gyventi tas pats persekiotojas, tironas, kuris ir toliau jį terorizuos.

Net jeigu nėra jokios grėsmės ir aplinkui daugybė žmonių tave gerbia, myli ir pripažįsta. Tokia situacija vis tiek baugins ir kels paranoją, t.y. įkyrias mintis apie tai, kad kažkur kažko nepastebėjau, kad iš tikrųjų gyvenime negali viskas klostytis taip gerai.

Ir tai baisiausia.

Viduje tūnantis tironas pasireiškia kaip nuolatinė galimo atstūmimo baimė. Jis tarsi kužda: „Na, na, dabar tau gerai, bet tu gi žinai, kas atsitiks, kai suartėsi su kitais? Tave… (čia galima įsivaizduoti bet kurį psichologinio smurto modelį, išdėstytą aukščiau)“.

Artumo poreikis negali būti patenkintas. Kadangi jo kelyje visada stovi vidinis prievartautojas ir neprileidžia. Iš vienos pusės jis neprileidžia, iš kitos – saugo nuo pakartotinių traumų. Ir šitaip traumuoja iš naujo. Tai kaip tik tas atvejis, kai apsauga kenkia.

Dialogas su vidiniu tironu

Ką galima tokioje situacijoje daryti? Megzti dialogą su šia vidine jėga. Suaugusio žmogaus dialogą. Tokį, kokio nebūta vaikystėje su tėvais. Šis dialogas labai svarbus, kadangi iki šiol žmogus nieko daugiau nedarė, kaip tik slėpėsi ir kentėjo. Dialoge nepasislėpsi, dialoge būtina dalyvauti.

Pavyzdžiui, reikia atsakyti vidiniam balsui: „Tai, aš žinau, kad gali skaudėti, kad mane gali panaudoti, tačiau noriu pamėginti dar sykį, ir jeigu tai pasitvirtins dar kartą, aš susidorosiu, šiuo metu aš esu kur kas stipresnis. Dėl to turiu šansą, kad kažkas pasikeis, kad aš sugebėsiu“.

Sudėtingas procesas – aptikti vidinį persekiotoją ir pradėti su juo derybas. Iš širdies, jaučiant kiekvieną emocijų bangą. Bet kokiu atveju gerai, kad tai visgi įmanoma ištaisyti.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kokie tėvų veiksmai skatina kokį vaiko elgesį? Turbūt visi esame girdėję, kad mušasi tas vaikas, kurį muša, pyksta tas, kurio aplinkoje daug pykčio. Myli ir supranta tas, kurį supa šilti jausmai. ...
Vaikai kaip gyvenimo prasmė Kaip dažnai tėvai savanoriškai atsisako asmeninio gyvenimo ir karjeros, aukoja savo interesus, paversdami vaiką visatos centru. Ir kodėl tai daroma? V...
Kaip išmokyti vaiką atsakomybės be kaltės ir gėdos... Kai barame vaiką dėl nusižengimo ir šūkaujame: "Kaip tu galėjai?! Kaip tau ne gėda?!" - mes tuo, žinoma, norime išmokyti jį būti atsakingu už savo poe...
Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka ... Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai. Kad vis daugiau vaikų, pradėję l...
Kaip padėti vaikui įveikti pyktį? Originalas Vaikas su pykčiu panašiai kaip vaikas su kelnėmis, „nuimi“ pyktį / kelnes, išneši, išmeti į konteinerį, ir lieka gražus, švarus vaikas. I...
Nereikia užversti vaiko žaislais Žaislai - tai vienas iš svarbiausių dalykų, formuojančių mūsų vaikų ateitį. Jie leidžia jiems vystytis ir pažinti pasaulį. Dėl to, rinkdamiesi žaislus...
Gėda ir baimė. Ką skiepijame savo vaikams Vaikas gimsta laisvas. Laisvas nuo baimių, kaltės, prietarų ir kito šlamšto, kuriuo apsikrovę gyvena suaugusieji. Vienas iš mano tikslų - padaryti tai...
Mama, nerėk! Reikia pripažinti, kad riksmai - tai žmogaus bejėgiškumas, nesugebėjimas susidoroti su problema ramiai ir pasitikinčiai, o kartais baimė prarasti situ...
Kaip išauklėti silpną, kūrybinių sugebėjimų neturi... Pakliuvo man įdomus straipsnis iš žurnalo Time: "Aš mokiau savo vaikus, kad ginčytis su manimi - normalu. Didžiulė klaida". Žemiau pateiksiu vertimą, ...
Kaip išlįsti iš interneto ir nustoti pykti ant vai... "Poilsis - tai veiklos pakeitimas" - dūsauja jauna mama, keliaudama "prasiblaškyti" į internetą "kelioms minutėms" po 2 valandų trukmės pasivaikščioji...
Tyrimas – technologijų amžiuje būtina galvot... Originalas Moksleivių emocinė gerovė vis labiau lems jų sėkmę mokantis ir vėliau įsitvirtinant darbo rinkoje. Kaip rodo „Microsoft“ tyrimas, didžioji...
Kaip užbaigti karą tarp vaikų? Originalas Idealios šeimos vaizdas, propaguojamas visuomenėje – tai stiprus vyras, graži moteris, du vaikučiai – geriausiu atveju berniukas ir mergai...
Mokome vaikus KAIP, o ne KĄ mąstyti Originalas Vaikus derėtų mokyti KAIP mąstyti, o ne KĄ mąstyti. -  Margaret Mead Štai tokia citata pasidalinome prieš kelias dienas ir sulaukėme Ievo...
Kaip elgtis kai vaikas zyzia ar verkšlena? Originalas Kaip elgtis kai vaikas zyzia, burzgia, murma po nosim, lyg ir ginčijasi, lyg ir verkšlena, kai kažko lyg ir nori, bet lyg ir nieko labai k...
Lygiateisių santykių drama Kodėl santykiai su vaikais, kuriuose nėra teisingos hierarchijos, tokie dramatiški ir sunkūs? Abipusės pretenzijos, kritika, susierzinimas, nuoskaudos...
Kai mama išsilieja iš krantų. Buitinis vaizdelis... Būna, kad mama puola į neviltį. Nes ji irgi ne geležinė. Paprastai prie to priveda ištisa grandinėlė įvairiausių įvykių. Pavyzdžiui, ryte kai kas la...
Kritiškos auklėjimo klaidos, paverčiančios vaikus ... Paskutiniu metu reikalavimai, susiję su vaikų auklėjimu, pakilo praktiškai į nepasiekiamą lygį. Staiga paaiškėjo, kad vaikui vos ne nuo gimimo reikali...
Kada žmogus sužino savo vardą? Nustebsite sužinoję... Kūdikiai nuo pat gimimo yra vadinami vardais. Ir tai yra gerai - visiems žmonėms reikia vardo. Tai yra žodis, kuris mus identifikuoja ir kurį suvokiam...
Mitai, kuriuos privalo pamiršti naujai iškepti tėv... Originalas Naujai „iškeptiems“ tėvams patarti skuba kiekvienas – nuo mamos antros eilės pusseserės iki kirpėjos. Ir nors dalis šių patarimų gali būti...
Kokias pareigas bei atsakomybes galėtų turėti paau... Originalas Ar šiuolaikiniai vaikai turėtų turėti kasdienes pareigas ir atsakomybes? Ar jiems priskirti tam tikrus namų ruošos darbus? Kokius darbus p...
Prisiminkite šiuos 5 patarimus kaip būti gera mama... Dauguma moterų dar nėštumo metu svajoja, kokios jos bus idealios mamos. Jų svajonėse vaikas visada švarus, puikiai aprengtas, niekada nerodantis kapri...
Kaip išmokyti vaiką nemeluoti. Išmintingų tėvų pat... Vaikai pradeda sąmoningai meluoti maždaug nuo 8 metų amžiaus. Iki šio amžiaus jie gali sakyti netiesą, bet to negalima vadinti melu. Vaikai iki 8 metų...
Kaip suprasti paauglių elgesį ir pagerinti tarpusa... psichika.eu Paauglystė – dar vienas iššūkių laikotarpis, neraminantis daugelį tėvų. Kaip bendrauti su vaiku, kuriam tėvų nuomonė tampa nebe tokia sva...
Pereinamasis amžius Pereinamasis amžius - reikšmingas periodas žmogaus gyvenime. Formuojasi fiziniai, psichologiniai bruožai, pagrindiniai moraliniai principai, kurie pas...
Kaip programuojame vaikams skurdžią ateitį "Dukryte, nebūk tokia "gailikė"! Duok berniukui savo zuikutį! Negi tau gaila?" - tokių frazių iki soties galima prisiklausyti vaikų aikštelėse. Pirma...